Vilnius, gegužės 10 d. (ELTA).
Vilniaus miesto savivaldybė neatsisako planų naikinti vaikų darželių virtuvėles, o vaikams maistą siūlo gaminti ir tiekti centralizuotai. Naują sistemą pirmiausia planuojama diegti vaikų darželiuose, nes mokyklos su visuomeninio maitinimo įstaigomis turi pasirašę sutartis.
Tai, kad 140 Vilniaus savivaldybės darželių maistą ruošia tūkstantis žmonių, Vilniaus vicemero Kęstučio Masiulio nuomone - pinigų švaistymas, nes vien už darbą savivaldybė per mėnesį virtuvėlių darbuotojams sumoka apie 80 tūkst. litų.
Iš Austrijos sostinės, kur savivaldybės delegacija susipažino su centralizuotai ruošiamo maisto tiekimo darželiams sistema, grįžęs politikas teigė, jog ten visų 400 darželių vaikus pamaitina 80 žmonių komanda.
Antradienį sostinės ugdymo įstaigų darbuotojams, tarp kurių - nemažai siūlomos naujovės kritikų, K. Masiulis gyrė centralizuotai gaminamo ir tuoj pat užšaldomo maisto kokybę. Užšaldyti patiekalai į Vienos darželius atvežami kartą per savaitę, prieš vartojimą pašildomi specialiose garų krosnelėse.
"Austrijoje pietų kaina vaikui siekia 2,55 euro - apie 8 litus, o Vilniuje - viršija 3 litus, tačiau į ją neįskaičiuotos darbo sąnaudos, elektra, vanduo, dujos", - pabrėžė vicemeras.
Jo teigimu, artimiausiu metu specialistai suskaičiuos, kiek iš tiesų kainuoja sostinės vaikų maitinimas, kiek reikėtų mokėti už centralizuotai gaminamą ir išvežiojamą maistą. Tuomet bus sprendžiama palikti dabartinę darželinukų ir moksleivių maitinimo sistemą ar keisti.
"Jeigu skelbsime konkursą, greičiausiai jis bus tarptautinis, kad centralizuoto maisto gamyba užsiimtų firmos, tikrai pajėgios įgyvendinti specialistų parengtą aukštų kokybės reikalavimų paketą, - sakė K. Masiulis.
Pradėjusios Vilniaus darželiuose diegti tai, kas tinka visai Lietuvai, viešojo maitinimo įmonės, politiko nuomone, galės savo veiklą plėtoti ir kitų miestų ugdymo įstaigose, galbūt ligoninėse ar senelių namuose.
Vis dėlto, E. Masiulis nesitiki, kad naujovę pavyktų įdiegti iki rugsėjo 1-osios. Geriausiu atveju, tai įmanoma padaryti per pusantrų-dvejus metus.
"Dabar mums svarbiausia įveikti inerciją, nes visi įsivaizduoja, kad tradiciniai valgymo įpročiai ir maisto gaminimo būdai - geriausi. Aš norėčiau, kad nuo lašinių ir riebių cepelinų pereitume prie kitokių valgių, o vaikams pradėtume ugdyti teisingo maitinimosi įgūdžius", - Eltai sakė tris vaikus auginantis politikas.
K. Masiulio nuomone, pagrindinis naujos maitinimo sistemos įdiegimo kliuvinys - visuomenės nusistatymas prieš naujoves. Tai ir tėvelių neigiamos nuostatos, kurias neretai formuoja auklėtojai, ir darželių vedėjų suinteresuotumas išlaikyti dabartinę sistemą.
"Drįsčiau sakyti, kad naujovė suardytų ir kai kuriuose darželiuose nuo sovietmečio užsilikusią vedėjų-virtuvės darbuotojų "draugystę". Apie tai net pasakojami anekdotai, laikraščiuose rašomos istorijos", - sakė vicemeras.
Didžiausią centralizuoto maitinimo piešininkę Vilniaus miesto tarybos narę Larisą Dimitrijevą su tėvų, darželių vadovų, moksleivių atstovais savivaldybė išsiuntė į Suomiją, kur tokia vaikų maitinimo sistema veikia jau 11 metų, o kiekvienas darželinukas ir 1-6 klasių vaikas karštus pietus valgo už valstybės lėšas.
Kitoje lietuvių lankytoje valstybėje - Austrijoje dotuojama 80 procentų darželinukų pietų kainos.
Su kokiais maisto gamintojais ir tiekėjais bus pasirašytos sutartys, kokius patiekalus valgys mažyliai ir moksleiviai šiose šalyse sprendžia vaikų tėvai.
Vilniaus savivaldybės siūlymu darželiuose reformuoti maitinimo sistemą nepatenkinti tėvai kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Jie sakė nesuprantantys, kodėl reikia naikinti virtuves, kurių gaminamas maistas yra kokybiškas, mėgstamas ir vietoj jo siūlyti vaikams kažin kur ruošiamus, per visą miestą termosuose gabenamus pravėsusius patiekalus.
Kaip Eltai teigė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė Bronė Žilėnienė, termosuose atvežami patiekalai niekada maistine verte neprilygs gaminamiems vietoje. Daktarė įspėjo, jog žemesnė maisto temperatūra ir jam transportuoti sugaištamas laikas - palanki terpė mikroorganizmams vystytis.
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentei Irenai Ščepanavičienei susidarė įspūdis, kad valdininkai galvoja tik apie pinigus - privatizavus virtuves ir atleidus darbuotojas per metus būtų sutaupyta apie 620 tūkst. litų.
ELTA