Jaunuoliai, geriau atliekantys protinių gabumų testus, yra mažiau linkę į savižudybes, penktadienį paskelbė Švedijos mokslininkai. Tirdami ryšį tarp intelekto ir savižudybių, Švedijos Karolinskos instituto mokslininkai nustatė, kad žemesnio intelekto vyrai savo noru iš gyvenimo pasitraukia triskart dažniau.
"Esama stipraus atvirkštinio ryšio tarp protinių gabumų testų rezultatų ir polinkio į savižudybę", - britų medicinos žurnale "British Medical Journal" pasirodžiusiame straipsnyje teigia instituto profesorius Finas Rasmusenas (Finn Rasmussen).
Jis su kolegomis ištyrė 987 tūkst. 308 Švedijos vyrų intelekto testų rezultatus, atliktus prieš jiems pradedant karinę tarnybą. Po to jie nustatė, kiek iš jų per pastaruosius 26 metus nusižudė. Iš viso užfiksuota beveik trys tūkstančiai savižudybių.
"Geriau pasirodžiusieji per protinių gabumų testą žudėsi rečiau", - pridūrė mokslininkas.
Tyrinėtojai daro prielaidą, kad žemesnio intelekto asmenys gali dažniau patirti tokių sveikatos sutrikimų kaip depresija ir šizofrenija, didinančių savižudybės tikimybę. Taip pat neatmetama galimybė, kad mažesnius protinius gabumus turintys asmenys sunkiau geba spręsti juos slegiančias problemas ir kaip išeitį pasirenka savižudybę. Be to, savižudybės pavojų galėjo padidinti vaikystėje patirti elgesio sutrikimai.
F. Rasmusenas su kolegomis ketina atlikti detalesnį tyrimą, kurio metu ištirs galimas kitas svarbias savižudybės priežastis.
ELTA