Mutavęs genas, o ne kuris nors socialinis veiksnys verčia kai kuriuos žmones labai anksti gulti ir labai anksti keltis, paskelbė trečiadienį amerikiečių mokslininkai žurnale "Nature".
Tokią išvadą jie priėjo tyrę vienos šeimos trijų kartų atstovus, kuriems būdingas vadinamasis vieversio, arba šeimyninis progresavusios miego fazės sindromas.
"Mūsų rezultatai rodo, kad būtent genas yra pagrindinis žinduolių laikrodžio komponentas", - aiškino Kalifornijos, Vermonto, Jutos universitetų ir Hovardo Hiūzo (Howard Hughes) medicinos instituto mokslininkai, nustatę, kad šis mutavęs genas yra CKIdelta.
Šio sindromo apimti asmenys miega tiek pat kaip ir kiti, bet jie anksti pabunda ir jau nerimsta ką nors veikti, kai kiti dar saldžiai tebemiega.
Daugeliui šis sindromas yra tartum dovana, nes jie gali efektyviau panaudoti šį laiką, nes jų dėmesio neblaško dienos šviesa ir kiti žmonės. Tačiau kitiems tai tampa kankyne, nes jiems sunku susiderinti su kitais žmonėmis.
"Daugelis jų į gydytoją nesikreipia, nes jiems tai netrukdo. Dažnai jie pasirenka tokį darbą, kad jis atitiktų jų gyvenimo režimą", - aiškino vienas tyrėjų Luisas Ptačekas (Louis Ptacek). "O kitus tai nervina, nes jie tampa tartum atskirti nuo pasaulio", - pridūrė jis.
Perkėlę šį geną pelėms mokslininkai gavo tokį pat rezultatą, bet įterpę į vaisinės muselės drozofilos chromosomą pamatė, kad muselės nuo to dar ilgiau miega.
Nuodugniau ištyrus šio geno įtaką žmogaus organizmo laikrodžiui, matyt, galima būtų ieškoti ir naujų būdų miego sutrikimams gydyti.
ELTA