Amerikiečių mokslininkas sekmadienį pareiškė radęs Atlantidą - anot jo, ji kadaise nuskendo netoli Kipro. Tai dar viena hipotezė apie daugelį šimtmečių žmonijos protus kankinusią paslaptį, kur geografiškai buvo Atlantidos civilizacija.
Robertas Sarmastas (Robert Sarmast) teigia, kad tvanas Viduržemio jūros regioną ištiko maždaug 9000-aisiais metais iki Kristaus - anuomet į jūros gelmes paniro žemės plotas, buvęs tarp Kipro ir Sirijos. Dabar jis guli dugne pusantro kilometro gylyje.
"Mes tikrai ją radome", - tvirtino grupei tyrinėtojų vadovavęs R. Sarmastas; mokslininkai tyrė jūros dugno plotą, esantį už 80 km į pietryčius nuo Kipro.
"Echolotavimas parodė žmogaus statinių struktūras ant panirusios kalvos; ten išsiskiria 3 km ilgio siena, įtvirtinta kalvos viršūnė, gilūs grioviai aplink ją. Reikia dar detalesnių tyrimų", - pasakojo jis, užsiminęs, jog pradžiai tam pakaktų 250 tūkstančių dolerių.
"Absoliučiai tvirtinti negalime - sakykim, plytų forma ar mūro skiedinio sudėtimi, nes daiktiniai įrodymai guli giliai po kelių metrų storio nuosėdomis, tačiau šalutiniai faktai tikrai neabejotini", - tvirtino R. Sarmastas, spaudos konferencijoje Limasolyje pateikęs animuotus rastosios "kalvos" vaizdus.
Jis pasakojo apie rastus kelius, kanalus, milžiniškas sienas. Viskas vos ne "identiškai" atitiko Platono aprašytą Atlantidos akropolį.
Mįslingas utopinis mitas apie Atlantidą, kurią senovėje sunaikinęs žemės drebėjimas, vertė mokslininkus ieškoti jos buvimo vietos. Vieni "rado" ją Atlanto vandenyne, Airijoje, Azorų salyne, kiti Graikijos pietiniame regione, dar kiti - net Pietų Kinijos jūroje.
Pasak graikų filosofo Platono, Atlantida buvusi salos valstybė, kurioje prieš 11500 metų klestėjo pažangi civilizacija. Graikų mitologija tvirtina, kad salos valdžia buvusi taip baisiai korumpuota, kad Dievas ją sugriovęs.
R. Sarmastas sako Atlantidos ieškojęs pagal Platono aprašymus - į priešingą pusę nuo Heraklio stulpų (manoma, jog taip vaidintas Gibraltaro sąsiauris). Daugelis lig šiol priešingą pusę suprasdavo esančią Atlanto vandenyne.
ELTA