Neturintys galimybių Lietuvoje sėkmingai pritaikyti įgytų profesinių žinių aukštųjų mokyklų absolventai linkę ieškoti darbo svetur. Taip teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai, atlikę 2003-iųjų absolventų laidos konkurencingumo darbo rinkoje tyrimą.
Beveik trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių universitetų absolventų teigė norintys po studijų 1-2 metams išvažiuoti dirbti į užsienį, 9 proc. sakė nenorintys, o 19 proc. apie tai neturėjo tvirtos nuomonės.
Lyginant su 2002 metais atlikto panašaus tyrimo duomenimis, norinčių išvažiuoti laikinai padirbėti padaugėjo 9 procentais. "Tačiau labiau tikėtina, kad tai susiję ne tiek su realiomis ilgalaikės migracijos nuostatomis, o su vis plačiau atsiveriančiomis galimybėmis legaliai įsidarbinti įvairiose Europos Sąjungos šalyse", - Eltai sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo grupės vadovas Boguslavas Gruževskis.
2003-iųjų laidos absolventų įsidarbinimo lygis vidutiniškai siekė 87 procentus. Docento B. Gruževskio nuomone, tai rodo aukštas absolventų įsidarbinimo galimybes ir didelį jų poreikį darbo rinkoje.
Palyginus 2002 ir 2004 metų aukštųjų mokyklų absolventų tyrimų duomenis, išryškėjo informatikos, ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, įvairių technikos mokslų absolventų įsidarbinimo lygio augimo tendencija. Informatikų įsidarbinimo rodiklis pakilo iki 96 procentų.
Įdomu tai, kad 69 proc. turinčių darbą absolventų vis viena nori 1-2 metus padirbėti užsienyje. Tarp neradusių darbo tokių yra 85 procentai.
"Tai, kad nenorinčių išvykti į užsienį apklaustųjų įsidarbinimo lygis siekė 88 proc., o norinčių - tik 73 proc., liudija, kad jaunimo migracijos problemos sprendimo raktas glūdi Lietuvos darbo rinkoje", - sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo grupės vadovas.
Antradienį aukštųjų mokyklų absolventų ir darbdavių apklausa bus pristatyta Švietimo ir mokslo ministerijoje.
ELTA