Išskirtiniai buvo "plaukuoti" rekordai. Vienam jų pagerinti prireikė net 77 metų. Trisdešimtmetė vilnietė Asta Murauskaitė Kuncevičienė pati būdama 1 m 57 cm ūgio turi 2 m 24 cm ilgio plaukus. A. Murauskaitė Kuncevičienė plaukų nekerpa nuo pirmos klasės. Kad lengviau būtų plaukus prižiūrėti Astai mama ne kartą siūlė juos patrumpinti. Tačiau Asta norėjo ilgų plaukų ir visą laiką juos prižiūrėjo pati. Dabar supinti plaukus jai tereikia 5 minučių. Ankstesnis ilgiausių plaukų Lietuvos rekordas priklausė kaunietei Antaninai Vitkauskaitei Bačiulienei. 1928 metais ji turėjo 2 m 15 cm ilgio plaukus. Kasų pynimo naująja rekordininke tapo dvyniolikametė zarasietė Iveta Mickutė, susipynusi 1357 nuo 19 iki 30 cm ilgio kaseles, o ilgiausia 23 mm ilgio blakstiena ant viršutinio dešinės akies voko užaugo vilniečiui Algimantui Grigoniui.
Minties galia pasižymėjo širvintiškis Antanas Ancius. Jis iš išanksto jam nežinomo dvylikaženklio skaičiaus skaičiaus ištraukė penktojo laipsnio šaknį ir kvadratu pakėlė triženklį skaičių tam sugaišęs atatinkamai 6,24 sekundes ir 10,53 sekundžių bei pasakė teisingą atsakymą.
Tačiau didžiausia skaičiavimo sparta - 62,81 milijardų operacijų su 64 bitų ilgio slankaus kablelio skaičiais per sekundę pasiekta Vilniaus Gedimino technikos universitete Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje surinktu personalinių kompiuterių telkiniu (klasteriu), sudarytu iš 16 Intel Pentium 4 architektūros asmeninių kompiuterių, sujungtų į 1Gbps (gigabito per sek.) spartos lokalų tinklą. Bendras telkinio operatyviosios atminties dydis 16 GB (gigabaitų), o diskinės erdvės kiekis 3,25 TB (terabaitų). Kompiuterių telkinys valdytas 'NPACI Rocks Clusters" programine įranga, greičio testas atliktas "HPL" (High Performance Linpack) programa.
Lietuvos rekordų sąrašą aštuoniais naujais intelekto rekordais papildė visaginietė Ana Trifonova, pademonstravusi rašymo abiem rankom ant dviejų popieriaus lapų galimybes. iš šalia padėtų lapų kraštų ir vidurio, kairėn-dešinėn, tekstą rašant vienu metu normaliai ir veidrodiniu būdu, o taip pat rašant tekstą apverstoms raidėm. Per 5 minutes ji turėjo parašyti visais jai žinomais rašymo variantais laisvai parinktus, bet iš anksto jai nežinomus tekstus.
Vairuotojai pasižymėjo vairavimo stažo ilgaamžiškumu. Vyriausia vairuotoja pripažinta devyniasdešimtmetė vilnietė Jadvyga Aleksandra Damušienė esant intensyviam eismui, pati vairuoja automobilį 'Chevrolet Corsica". Jos vairavimo stažas - nuo 1952 m., o vyriausiu vairuotoju pripažintas 94 metų amžiaus Adomas Pekarskis iš Ežeriškių kaimo (Švenčionių r.) vairuojantis įvairius automobilius nuo 1951 m.
Birželio 1 d. Šiaulių 'Pėsčiųjų bulvare" įvyko išskirtinis renginys tapęs gausiausiu vaikų vėžimėliuose susibūrimu. 665 vaikai vėžimėliuose dalyvavo šventėje "Aš - mažasis šiaulietis", surengtoje Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus. Visi dalyviai iki 13 mėnesių amžiaus gavo šventės Aš - mažasis šiaulietis" diplomus su nuotrauka ir atminimo dovanėles.
Lietuvoje 2005 m. gyvūnai, ypač katės, pasižymėjo gausiomis vadomis. Pirmą kartą, o tai buvo balandžio mėnesį, 10 kačiukų atsivedė kuršėniškės Aurelijos Kasperukienės persų veislės katė vardu Terra. Antrą kartą - rugpjūčio 10 d. atsivedė vilnietės Dalios Matulevičienės katė vardu Dorati ir trečią kartą -. gruodžio 12 d. šilutiškių Genovaitės ir Vytauto Ulčinskų Siamo veislės katė vardu Dina.
Ilgiausia ankštis - 92 cm ilgio, 2,1 cm skersmens, 65 g svorio - užauginta ant 3,86 m aukščio pupelės stiebo druskininkiečio sodininko Antano Gaudinsko. Tai jo paties per 6 metus išvestos pupelės veislė kryžminant paprastąją ir šparaginę pupeles. Jau antrus metus iš eilės aukščiausią piliarožę užaugina kauniečiai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Jiems pavyko užauginti 4,6 m aukščio piliarožę.
Bene daugiausia rekordų pasipildė Lietuvos rekordų knygos meno skyriuje. Jei vaizduojamasis menas prasideda nuo pirmojo ornamento, tai UAB "Žalia linija" ir Šiaulių Aukštabalio pradinės mokyklos 2a klasės mokiniai siekti geresnių meninių rekordų 2005 m. jie žengė pirmąjį žingsnį -sukūrė didžiausią baltišką ornamentą, simbolizuojantį Pasaulio medį. Jis buvo sudėliotas Baltų vienybės dienos proga akcijos "Iš saulės, žemės, ir vandens", įvykusios rugsėjo 9-10 dienomis. Ornamento plotas 101 m², jis buvo 10,05 " 10,05 m dydžio. Didžiausias 130,2 m² ploto, 42 m ilgio, 3,1 m pločio paveikslas, pavadinimu "Besikeičiantis miestas" nupieštas ant specialiai tam pagaminto automobilinio tento panaudojus 31 ltr. dažų. Šiuo kūriniu autoriai Kęstutis Banys, Artūras Markovas, Raimonda Skėrytė ir Indrė Šataitė rugsėjo 9 d. papuošė Kauno AB 'Urmas" prekybos bazės sieną.
Tačiau ilgiausią piešinį - 535,35 m ilgio, 61 cm pločio nupiešė akvarele ir guašu darželinukai bei mokyklinio amžiaus vaikai Anykščių r. vaikų tema "Mano vaikystės vasara". Piešinys pirmą kartą buvo išvyniotas Tarptautinės vaikų gynimo dienos šventėje, įvykusioje. birželio 1 d. Šventę ir piešimą organizavo Anykščių moterų klubas. Su šiuo darbu Anyščių vaikai pateko iš karto į dvi - Lietuvos rekordų ir Lietuvos vaikų rekordų knygas.
Gausiausia vaikų piešinių paroda, kurioje eksponuoti net 1602 piešiniai nuo birželio 1 d. veikė "Karolinos" viešbutyje ir konferencijų centre. Parodą ir konkursą organizavo Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija 'Gelbėkit vaikus" siekdama propaguoti vaiko teises. Konkurso nugalėtoja tapo devynmetė vilnietė Justė Razbadauskytė. Jos piešinys itin spalvingai ir išraiškingai atspindėjo konkurso temą "Aš moku augti".
Nuo šiolei Naujosios Akmenės herbas pripažintas didžiausiu kreidutėmis pieštu piešiniu. Šio piešinio ilgis - 26,4 metro, o siauroji kraštinė yra 21 metro ilgio. Rekordas pasiektas Naujosios Akmenės rajono 55 metų jubiliejaus proga Akmenės rajono administracinio centro - Naujosios Akmenės miesto centrinėje - Leopoldo Petravičiaus aikštėje. Rekordiniame piešinyje atvaizduotas Akmenės rajono herbas, kuriame yra stilizuoti kirtikliai ir sukamosios krosnies liepsnos
Kaip teigia menininkai, meną kurti galima iš bet ko. Tą įrodė vilnietė Irina Amelkina, sukūrusi mozaiką iš 17 rūšių alaus 2044 kamštelių. Tai didžiausia gėrimų kamštelių mozaika. Ji buvo 210 cm ilgio, 155 cm pločio. Įvairiaspalvių kamštelių mozaikoje pavaizduota arklio galva, ją rėminanti pasaga, ornamentas ir žodis 'sėkmės". Pretenduojantį gal net į pasaulio rekordus karolius sukūrė Palangos gintaro meistrų gildijos nariai.
Beveik iš 45 tūkstančių gintaro gabalėlių ant 0,35 mm storio valo ant Baltijos jūros tilto vasaros sezono atidarymo proga surengtoje šventėje birželio 4 d. jie suvėrė ilgiausius 282,10 m ilgio, 16,048 kg svorio karolius. Dabar šie karoliai eksponuojami Palangos gintaro meistrų gildijos dirbtuvėse-galerijoje.
Be didelių meno kūrinių buvo sukurti ir "mini" rekordai - mažiausios megztos pirštinės - 2,2 cm ilgio, 0,86 cm pločio - kūmštinės, raštuotos pirštinės virbalais numegztos kaunietės tautodailininkės Raisos Valdajevaitės.
Daug kruopštaus darbo prireikė Telšių Žemaitės gimnazijos mokiniams. Jie pagal origamio lankstymo techniką sukūrė daugiausia lankstinių. Net 24324 rankų darbo 'gervių" skirta Japonų kultūros dienoms ir renginiui "Gervės parskrido" Vėliau didžioji dalis lankstinių Telšių miesto vardo paminėjimo 555 metinių proga buvo paleisti "skristi" iš lėktuvo virš kalvos, vadinamos "Zakso kalnu".
Aukščiausia 4,99 m aukščio ledo skulptūra, galima sakyti stovėjo Vilniaus Rotušės aikštėje kelis metus. Tai yra nuo 2004 m. gruodžio 31 iki 2005 m. sausio 5 dienos. Ji pastatyta pagal ispanų dailininko Pablo Pikaso piešinį "Gaidžiūkštis" kaip 2005 metų - Gaidžio metų simbolis, tik patupdytas ant didžiulio kiaušinio. Skulptūrai sukurti prireikė apie 8 t ledo, o ją sukūrė vilnietis skulptorius Andrius Petkus.
Kita įdomi, o tuo pačiu ir didžiausia margučiais dekoruota skulptūra puošė Visagino Kultūros centrą 'Draugystė". 4,47 m aukščio, 2,6 m skersmens skulptūrą puošė net 100 margintų stručio kiaušinių. Ji vadinosi "Velykinė DNR spiralė". Tai kūrybinės grupės 'A. Nomeika ir draugai" projektas. Spiralę iš juodojo metalo nukalė UAB 'Vilniaus kalviai". Šie meistrai taip pat sukūrė didžiausią saulutę. Tautodailininkas kalvis Vladas Kuzinas iš Šatrininkų kaimo (Vilniaus r.) iš kalto ir kniedyto metalo nukalė 2,18 ir 2,14 m skersmenų, 3,5 m aukščio, apie 250 kg svorio kūrinį. Šią saulutę numatoma pastatyti bendroje trijų saulučių kompozicijoje.
Ne vien sunkūs ar smulkūs daiktai kuriami rekordams. Rekordai skrenda. Didžiausia į orą pakilusi pūslių (balionų) kompozicija buvo 14 m skersmens, lyg penkialapės gėlės žiedas surištas iš 1000 įvairiaspalvių pripūstų helio dujomis pūslių pakilo į orą iš Ramoniškio (Kelmės r.) pagrindinės mokyklos. Ši kompozicija ore išbuvo apie 4 valandas.
Į Lietuvos rekordų knygą įrašytas naujas geografinis rekordas. Tai aukščiausias slalomui supiltas kalnas. Dar bepilant ant kalno gruntą, slidininkai jį praminė "Laimio kalnu". Dabar ši vieta tapo aukščiausia Vilniaus vieta ir yra 235,12 metrų absoliutaus aukščio. Slidinėjimui skirto kalno aukštis nuo papėdės iki viršaus yra apie 60 metrų. Dirbtinai supiltų žemių aukštis yra 13,48 metrų, be to suformuoti ir išlyginti iki papėdės šlaitai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Liepkalnyje supiltas kalnas šalia Minsko plento ir Žirnių gatvės sankirtos oficialiai pavadintas Laimio kalnu.
Kitas artimas geografijai rekordas tai didžiausiais žemėlapis. Pirmą kartą jis išskleistas Vilniaus Katedros aikštėje gegužės 6-9 dienomis Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą pirmųjų metinių proga. Europos Sąjungos politinis žemėlapis yra 368,64 m² ploto, 19,2×19,2 m dydžio, 1:20000 mastelio, pagamintas ant storo impregnuoto audeklo.
Knygų leidėjai pradžiugino ilgiausia spausdinta lankstytinė knyga. Tai Pauliaus Lai Vėjaus Normanto fotoalbumas "Baltas; Pauliaus Normanto pažinimo kelio atspindžiai fotografijos lakštuose ir haiku poezijoje" išleista Vilniuje leidykloje-spaustuvėje "Petro ofsetas". Ji su viršeliais yra 10,4 m ilgio, 24,5 cm aukščio, 1,8 cm storio, 75 ir 73 puslapių. O storiausią rankraštinę knygą - 1,03 m storio, 19,5 cm pločio, 15,5 cm aukščio parašė kaunietė poetė Zenė Sadauskaitė. Tai eilėraščių knyga vaikams "Posmai vaikystei". Dabar ji saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaikų literatūros skyriuje Kaune.
Laikraščiai taip pat yra puiki medžiaga rekordams siekti. Iš jų buvo "pasiūta" daugiausia laikraštinių kostiumų. Šešių specialiųjų ugdymo įstaigų iš Panevėžio, Rokiškio, Pasvalio ir Biržų auklėtiniai ir jų mokytojai konkursui "Pelenės šou", įvykusiam Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje internatinėje mokykloje kovo 3 dieną sukūrė 58 maskaradinius kostiumus - sukneles, bliuzeles, sijonus, kelnes ir švarkus. Iš laikraščių padarytomis puošmenomis taip pat buvo išgrąžinta visa mokykla. Iš viso dalyvių kostiumams ir mokyklos puošybai panaudota 139,886 kg laikraščių arba 12245,58 laikraščių lankai.
Masiškiausias neįgaliųjų renginys įvyko spalio 20 d. Jame buvo 5448 neįgalūs dalyviai, o iš viso renginyje buvo apie 12 tūkstančių dalyvių. Tai Lietuvos žmonių su negalia sąjungos veiklos 10-mečio proga įvykęs susibūrimas "Būkime kartu". Šiame renginyje koncerto metu žymūs Lietuvos atlikėjai kūrinius atliko kartu su neįgaliųjų kolektyvais.
Registruota keletas buvimo kartu ar komandinio darbo rekordų. Masiškiausia priesaika - dalyvaujant 816 žmonių įvyko rugpjūčio 13 d. Liberalų demokratų partijos sąskrydyje prie 48 × 27 m dydžio išskleistos Lietuvos Respublikos vėliavos Varniuose (Telšių r.) ant Lūksto ežero kranto.
Ilgiausias žmonių konvejeris, kurį sudarė 751 žmogus buvo 395,7 m ilgio. Jį sudarė AB "Lietuvos telekomas" darbuotojai sąskrydyje, įvykusiame rugpjūčio 20 d. Šiuo žmonių konvejeriu beveik per 20 min. buvo perduotas kamuolys.
IV Lietuvos moterų suvažiavimo dalyvės su kūrybine grupe "A. Nomeika ir draugai" "Pilietinių idėjų akcijos" metu Vilniaus Savivaldybės aikštėje iškabino ilgiausią skalbinių virvę. Ji buvo 263,7 m ilgio, o ant jos buvo pakabintas 291 drabužis su išrašinėtas šūkiais ir siekiais. Su drabužiais registruotas ir kitas rekordas. Tai - didžiausi marškinėliai. Jie yra 5,47 m pločio arba 10,94 m krūtinės apimties, 7,62 m ilgio, 16,1 kg svorio. Pirmą kartą marškinėliai pademonstruoti iškėlus juos ant Panevėžio Bendruomenių rūmų pastato sienos lapkričio 12 d., vykstant Jaunimo dienos renginiams. Šiuos sportinius marškinėlius iš 60 m² šviesiai pilko lino audinio pagal Lilijos Kryževičienės idėją pasiuvo Panevėžio sveikatingumo draugijos "Baltoji ugnis" nariai kartu su 12 Panevėžio kolegijos dailės ir technologijų studentų. Siuvimo darbus prižiūrėjo dėstytojai Daiva ir Sigitas Laurinavičiai bei Daiva Stropaitienė.
2005 m. bandyta gerai pavalgyti. Buvo iškeptas didžiausias blynas. Jo skersmuo 90 cm. Blyną Užgavėnių švenčių metu Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vasario 6 d. Jį iškepė technologė Raisa Popova ir vyriausias virėjas Ramūnas Žukauskas.
Didžiausias skruzdėlynas buvo 46,3 kg svorio. Jį rugsėjo 3 d. pasigamino keli šimtai AB "Hansabankas" darbuotojų tradicinėje šventėje "Hansadienis".
Įvairių švenčių atributu tapo fejerverkai. Didžiausias elektroninis fejerverkas buvo 16,5 m aukščio, 10×7 m pagrindo ploto, 103176 lempų, 61,099 kW instaliuoto galingumo. Jis įžiebtas Kaune Rotušės aikštėje liepos 20 d. Europos jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionato atidarymo proga. Projekto autorius Stasys Paškevičius, fejerverką sumontavo Vilniaus UAB "Scenos techninis servisas".
Sportinių rekordų būta daugiau. Daugiausia užsienio šalių sporto delegacijų 45 šalių, 953 atletai dalyvavo Europos jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionate, vykusiame Kaune S. Dariaus ir S. Girėno stadione liepos 20-24 d. Jie rungėsi dėl 44 medalių komplektų. Ilgiausias 11,19 m ilgio, 3,42 m ilgio mentės, 47 cm pločio irklas pirmą kartą pademonstruotas tarptautinės "Gintarinių irklų" regatos šventėje, skirtoje Lietuvos irklavimo sporto 120-mečiui paminėti. Ilgiausios biliardo rungtynės truko 30 valandų 7 minutes. Šias rungtynes iš 3 porų baigė Darius Višinskas ir Liudvik Volchonskij, sužaidę 327 (126:201) 'Pool-8" partijas. Vilnietis pankrationo instruktorius Jurijus Bykovas toliausiai nusviedė į taikinį peilį. Jo sviestas 350 g svorio peilis įsmigo į 80 × 90 cm stačiakampio formos skydą stovėjusį už 25 m.
Keliolika rekordų pasiekė Vilniaus restoranas "Marceliukės klėtis". Kaziuko mugei jie padarė didžiausią 4,5 m aukščio, 1,6 m ilgio, 1,5 m pločio. 150 kg svorio kėdę. Ji kovo 4-6 d. prie Vilniaus Rotušės aikštės prieigų atstojo mugės vartus. Iš trijų sunkvežimių žilvyčių vytelių nusipynė didžiausią 4,8 m ilgio, 3,8 m aukščio, 3,2 m pločio. 1,6 t svorio krepšį. Sumontuotas ant sunkvežimio ir specialiai tam suvirinto metalinio karkaso krepšys Kaziuko mugės dienomis važinėjo Vilniaus senamiestyje kaip mugės kvieslys. Tą patį padarė su didžiausiu lygintuvu. 4,4 m ilgio, 3,6 m aukščio, 2,5 m pločio. 2,2 t svorio lygintuvas taip pat važinėjo Vilniaus senamiestyje kaip mugės kvieslys. Pačioje mugėje buvo galima pasigrožėti didžiausiais batais. Jie yra 2,23 m ilgio, 66 cm pėdos plotis, 48 cm kelties, 20 cm kulno storio, 200 dydžio, po 60 kg svorio. Dabar šie daiktai saugomi restorane "Marceliukės klėtis". Be to šis restoranas iškepė didžiausią 4 kg svorio kūčiuką ir gruodžio 16 d. prieš Kalėdinės mugės dienomis Gedimino prospekto prieigose Vilniuje vaišino išalkusiuosius.
Būta skaudžių rekordų. Uždarytas buvęs didžiausias kino teatras "Lietuva" turėjęs 1088 žiūrovų vietų. Jame buvo dvi kino salės. Nuo 1997 m. kino teatre buvo instaliuota nauja kino projekcijos ir garso sistema, pastatytas didžiausias 200 m² ploto kinoteatrų ekranas. Siauriausios Lietuvoje gatvės Skapo gatvės siauriausioje vietoje pastatyti šiukšlių konteineriai. Tai rodo koks dėmesys skiriamas senamiesčių išsaugojimui.
Būta keistų rekordų. Toliausiai partneriui nusviedė kiaušinį Algirdas Nomeika. Jo partneris Alvydas Girševičius pagavo nesudužusį žalią vištos kiaušinį stovėdamas 14,45 m atstumu. Tai atsitiko ,XII alaus šventėje "Tris dienas, tris naktis" spalio 1 d. Trakuose. Plačiai išgarsėję magai buvę ledo narve sakosi pagerinę pasaulio rekordą. Tačiau paklausti "Ar tai - iliuzionistinis triukas?" atsakė "Tai - magija, tačiau esame ne tam, kad atskleistume jos paslaptis, o tam, kad stebintume žmones. Tai - šiek tiek kitoks laimėjimas nei rekordas". Gal todėl iki šiolei nei jie patys nei organizatoriai nepateikė jokios medžiagos rekordo registravimui.
Tačiau dabar visi gyvename šventinėmis nuotaikomis, tad pasitaiko išsiblaškiusių. Štai didžiausią apie 5 m. skersmens kepurę pametė senelis šaltis. Geras mūsuose įprotis, rastą daiktą pakabinti matomoje vietoje. Tokį rastą daiktą UAB "Scenos techninis servisas" darbuotojai pakabino ant draudimo bendrovės "Ergo" pastato. Dabar ieškomas tas senelis kurio galvai tiks ši kepurė, o tada tiksliai išmatuosime jos skersmenį.
Prieš šventes agentūroje "Factum" apsilankė tikras senelis šaltis. Jis save vadina senelių šalčių karaliumi, kadangi jo rūbai patys gražiausi. Ir iš tikrųjų apžiūrėjus ir suskaičiavus nustatyta, kad šio senelio aprangoje daugiausia iliuminacijų. 46 žvaigždės po 3 lemputes puošia jo kepurę, švarką, kelnes, apsiaustą, batus ir dovanų maišą. Senelio šalčio su tikra 18 centimetrų ilgio barzda dar vadinamo Mečislovu Vaitkevičiumi iš Janionių kaimo, Ignalinos rajono, rūbai padabinti žvaigždėmis, mėnuliais ir kitais aukso spalvos metaliniais blizgučiais bei 399 varpeliais, išsiuvinėti skaičiais su M. Vaitkevičiaus gimimo data. Visuose rūbuose yra tautinės vėliavos spalvų juostos, o svarbiausia, kad kiekviena aprangos lemputė turi savo belaidį elektros maitinimo šaltinį. Todėl šie senelio šalčio rūbai bus įrašyti į Lietuvos rekordų knygą kaip apranga turinti daugiausia iliuminacijų.
2005 metus galima vadinti nuostabių ir kaip visada neįtikėtinų rekordų metais. Tai rodo paskutinieji Kalėdiniai rekordai:
Nuostabių, neįtikėtinų rekordų ir dar geresnių 2006 metų Jums linki agentūra "Factum" prie Lietuvos kultūros fondo.
Šaltinis: Agentūra "Factum"
prie Lietuvos kultūros fondo