2006 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1814 tūkst. moterų ir 1589 tūkst. vyrų. Moterys sudaro 53,3 procento visų gyventojų, 1000-iui vyrų tenka 1142 moterys.
Lietuvoje moterys gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai. Moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė - 78 metai, vyrų - 67 metai. Tai didžiausias skirtumas, palyginti su visomis Europos Sąjungos šalimis.
2005 m. pagausėjo santuokų, susituokė 19,9 tūkst. porų, tai 774 poromis daugiau negu 2004 m. Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: vidutinis pirmą kartą besituokiančių moterų amžius yra 25 metai, vyrų - 27 metai (1995 m. atitinkamai 22 ir 24). Vidutinis moters amžius tuokiantis pirmą kartą Danijoje, Švedijoje - 31 metai, Ispanijoje, Suomijoje - 29 metai. Lietuvoje pakartotinai tuokiasi apie penktadalis besituokiančiųjų (20% moterų ir 22% vyrų).
Lietuvoje 2004 m. gimdyvių vidutinis amžius buvo 27,4, gimdančių pirmą vaiką - 24,8 metų (1995 m. atitinkamai 25,6 ir 23,2 metų). Jauniausios pirmą vaiką gimdo Estijoje - 24,6 metų, Latvijoje - 24,7 metų, vyriausios - Jungtinėje Karalystėje (29,7) ir Ispanijoje (29,2).
Dauguma (86%) bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų yra moterys.
Aukštosiose mokyklose mokosi ir jas baigia 60 procentų merginų ir 40 procentų vaikinų. Merginos sudaro 76 procentus studijuojančių socialines paslaugas ir paslaugas asmenims, 75 - pedagogiką, 81 procentą - sveikatos priežiūrą, iš visų transporto ir saugos paslaugų studentų vaikinai sudaro 90 procentų, inžinerijos - 83, kompiuterijos - 80 procentų.
Apie pusę tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, sudaro moterys, o tarp habilituotų daktarų jų yra tik 14 procentų.
Didėjant užimtų gyventojų skaičiui, didėja ir moterų užimtumo lygis. 15-64 m. amžiaus moterų užimtumo lygis per metus išaugo nuo 57,8 procento trečiąjį 2004 m. ketvirtį iki 59,6 procento trečiąjį 2005 m. ketvirtį. Bedarbių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius 5 metus. Moterų nedarbo lygis (bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis) - (7,8%) šiek tiek aukštesnis negu vyrų (6,7%).
Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2005 m. šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1230 litų ir buvo 17,6 procento mažesnis negu vyrų (1493 litai, o 2000 m. - 18,3% mažesnis). Moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis mažesnis už vyrų buvo visose Europos Sąjungos šalyse. Didžiausias moterų ir vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio skirtingumas 2004 m. buvo Kipre (25%), Estijoje ir Slovakijoje (24%), Vokietijoje (23%) ir Jungtinėje Karalystėje (22%).
Lietuvoje nuo 2004 m. pastebimas spartesnis moterų bruto darbo užmokesčio augimas nei vyrų. 2004 m. moterų bruto darbo užmokestis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,8 procento (vyrų - 5,4%), o 2005 m. moterų darbo užmokestis išaugo 10,8 procento (vyrų - 9,3%).
Tarnautojos moterys uždirba daugiau nei darbininkės. Tarnautojų moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2005 m. sudarė 1470 litų, o darbininkių - 808 litus (tarnautojos uždirbo 1,8 karto daugiau nei darbininkės). Moterų darbo užmokestis valstybės sektoriuje augo sparčiau nei privačiajame sektoriuje ir 2005 m., palyginti su 2000 m. jis išaugo 31,5 procento, o privačiajame sektoriuje - 27,1 procento.
Moterys per dieną viena valanda 15 minučių mažiau laiko nei vyrai skyrė mokamam darbui, tačiau dviem valandomis 20 minučių daugiau - namų ūkio ir šeimos priežiūrai. Taigi moterys mokamam ir nemokamam darbui skyrė vidutiniškai valanda daugiau laiko nei vyrai ir dėl to turėjo valanda mažiau laisvo laiko. Daugiausia laisvo laiko kasdien turi norvegės - 5 val. 51 min., ir danės - 5 val. 30 min., mažiausia - lietuvės - 3 val. 49 min. ir italės - 4 val. 8 min. (20-74 m. amžiaus grupėje, 2003 m. laiko panaudojimo tyrimo informacija).
Šaltinis: ELTA pranešimai spaudai