Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose merginų mokėsi pusantro karto daugiau nei vaikinų, tačiau tiek mokslo tiriamojoje veikloje, tiek darbo rinkoje moterys reiškėsi mažiau. Moterų darbo užmokestis taip pat buvo mažesnis nei vyrų.
Šalies aukštosiose mokyklose pernai mokėsi 60 proc. merginų ir 40 proc. vaikinų. Tarp visų mokslo tiriamojoje veikloje dalyvavusių tyrėjų moterys sudarė 49 proc., iš jų habilituotų daktarų - 14 procentų.
Moterų (15-64 metų amžiaus) darbo jėgos aktyvumo lygis pernai siekė 66 proc., vyrų - 73 procentus. Moterų bedarbių buvo 94 tūkst., vyrų - 91 tūkst., tačiau moterų nedarbo lygis (bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis) buvo aukštesnis negu vyrų - atitinkamai 12 proc. ir 11 proc.
Statistikų duomenimis, pernai moterų bedarbių, baigusių aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, buvo 19 proc., vyrų - 14 proc. visų bedarbių. 2003 metais buvo atitinkamai 16 proc. ir 12 procentų.
Moterys sudaro 86 proc. bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų.
Lietuvos ūkyje, neskaitant individualių įmonių, moterų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių pernai sudarė 81 proc. vyrų vidutinio darbo užmokesčio.
Valstybės sektoriuje moterų atlyginimas siekė 76 proc. vyrų algos, o privačiame sektoriuje - 82 procentus.
Pernai į Seimą išrinkta 31 moteris ir 110 vyrų, į Europos Parlamentą - 5 moterys ir 8 vyrai, tai yra 38 proc. moterų ir 62 proc. vyrų.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuva pagal moterų ir vyrų lygias galimybes dalyvaujant ekonominiame ir politiniame gyvenime bei siekiant išsilavinimo, sveikatos apsaugos ir gerovės užima 12 vietą tarp 58 pasaulio šalių.
Geriausiai (10 vieta) Lietuvoje vertinamos moterų sąlygos gauti lygiavertį su vyrais darbo užmokestį, o prasčiausiai (44 vieta) vertinama moterų sveikatos apsauga ir gerovė.
2003 metų gyventojų nuolatinio mokymosi tyrimo rezultatai rodo, kad per metus įvairiuose organizuotuose mokymuose dalyvavo, taip pat savarankiškai mokėsi 34 proc. moterų ir 32 proc. vyrų, iš viso - 933,8 tūkst. gyventojų.
ELTA