Sakoma, kad namuose ir sienos padeda. Bet ar visi esame girdėję apie tai, kad vaikų savijauta priklauso nuo gyvenamosios vietos ir joje esančių daiktų spalvos?
Po dvejus metus Baltimorės mokyklose trukusio eksperimento paaiškėjo, kad spalvinė aplinka veikia moksleivių elgesį ir mokymosi rezultatus pastarųjų rodiklis geresnis, kai patalpų sienų spalva pasirinkta racionaliai.
Atlikus vienos Prancūzijos mokyklos moksleivių savijautos tyrimą, paaiškėjo, kad daugumos prastas regėjimas ir ne vienas skundėsi greitai pavargstantis – tik prasidėjus užsiėmimui. Atsižvelgus į spalvų psichologų patarimus, šioje mokykloje buvo kardinaliai pakeistas spalvinis klimatas: lubos ir viršutinė sienų dalis išdažyta baltai, apatinė – kremo spalvos dažais. Grindų spalva derinta prie baldų – ir grindys, ir lubos šviesaus medžio spalvos.
Pokyčiai davė gerų rezultatų – klasės tapo šviesesnės, moksleiviai nebe taip pavargdavo per pamokas, o pakartotinis medicininis tyrimas, atliktas po tam tikro laiko, parodė, kad vaikų, besiskundžiančių regos sutrikimais, skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai.
Tačiau tai visai neturėtų kelti nuostabos – baltos spalvos dėka patalpa tampa šviesesnė. Be to, balta spalva neveikia žmogaus emocijų. Anot amerikiečių gydytojų, aplinkoje vyraujančios tamsios spalvos, prietema daugumai suaugusiųjų ir vaikų sukelia depresiją, o ryški dienos šviesa – priešingai – pakelia emocinį tonusą.
Po specialių tyrimų paaiškėjo, kad vaikų psichikos sveikata geresnė tada, kai patalpa išdažyta baltai, mėlynai ir žaliai, tačiau tik ne geltonai ir juo labiau – raudonai. Tad suaugusieji jokiu būdu neturėtų šia spalva dažyti darželio grupių ar vaikų kambario sienų.
Vaikams skirtas patalpas spalvų psichologai siūlo dažyti tokia spalvų gama: nuo geltonai žalios iki geltonos, pereinančios į oranžinę. Mėlyna taip pat tinka, ypač vaikų kambariui, kurio langai orientuoti į pietus – taip bus sukurtas vėsos įspūdis.
Koridoriams nederėtų rinktis tų pačių spalvų kaip ir kambariams – tiks kitos, tačiau vis dėl to reikėtų atsižvelgti į interjero spalvinę visumą.
Tyrimai parodė, kad mokinio regai palankesnė žalia spalva – ji labiau tinka nei balta, juoda ar ruda. Žalia spalva taip pat geriau veikia ir vaiko darbingumą. Higienos požiūriu mokinių stalų spalva turėtų būti šviesiai žalia arba šviesaus medžio atspalvio – taip sukuriamas geras regos laukas.
Bet tai dar ne viskas. Šviesa taip pat turi įtakos pasirenkant vienus ar kitus dalykus, daiktus, priemones. Po specialių tyrimų paaiškėjo, kad vaikai esant dienos šviesai mieliau rašo ar piešia ant balto popieriaus, o degant elektrai jau renkasi šviesiai žalią popierių. Gali pasirodyti keista – popieriaus spalva lemia ir mokinių teisingai išspręstų uždavinių ir diktantuose padaromų klaidų skaičių. Darbuose, rašytuose ant žalio popieriaus, teisingų atsakymų 20 proc. daugiau nei rašytuose ant balto, o darbuose, rašytuose ant raudono – priešingai, teisingų atsakymų sumažėjo netgi 19 proc.
Siekiant išvengti, kad vienos ar kitos spalvos interjero detalės neįgristų, taip pat norint palaikyti gerą vaikų emocinę būseną, spalvų psichologai siūlo patalpoje sukurti dinamišką spalvinį klimatą – nebijokite keisti spalvinių sprendimų, rinkitės įvairius atspalvius.
Balta, sąveikaudama su kitomis spalvomis, labiau pakelia darbingumą nei nuolatinė šviesa. Be to, pakeitus apšvietimą ir spalvinę gamą sumažinamas neigiamas psichologinis uždaros erdvės pojūtis.
