Jei jaunavedžiai dėl tam tikrų priežasčių priima sprendimą apsigyventi po vienu stogu su tėvais, po kurio laiko jie susiduria su krūva problemų. Juk suaugusio sūnaus ar dukters tėvai turi tam tikrų lūkesčių marčios ar žento atžvilgiu. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad viltys ir realybė skiriasi. Atsiranda įtampa, kuri ir išprovokuoja šeimyninius konfliktus.
Situacija dar prastesnė, kai dukra ar sūnus iki santuokos nespėja suaugti. Jei tėvai įpratę, kad jų vaikas visiškai paklūsta jų sprendimams, tokių santykių tikisi ir iš jo partnerio. Kaip tokioje situacijoje elgtis jaunai šeimai?
Pirmiausiai, jiems būtina vienybė ir savarankiškumas priimant sprendimus. Tai nereiškia, kad jaunimas neims į galvą jiems duodamų tėvų patarimų bei pageidavimų. Tai reiškia, kad atsižvelgę į visas aplinkybes, tik jie patys priims bet kokius sprendimus, susijusius su jų šeima. Ant to, kuris į savo tėvų namus atsiveda savo antrąją pusę, gula didžiulė atsakomybė. Jei dar iki vedybų jis nespėjo susikurti lygių tarpusavio santykių su tėvais, tą padaryti reikia iškart, vos tik susikuria nauja jauna šeima.
Šeimų žaidimai
Reikia būti pasiruošus tam, kad tėvai labai skausmingai reaguos į mėginimus keisti tėvų-vaikų santykius. Kuo griežtesni tėvai, tuo sudėtingesnis ir konfliktiškesnis atsiskyrimo etapas. Nereikia bijoti šių konfliktų, bet tikėtis reikia.
Jauni žmonės greit išmoksta teisingai reaguoti į tėvų poelgius. Pažvelkite į save iš šalies: jei į mamos repliką sūnus sureaguoja kaip 10-etis berniukas, arba dukra įrodinėja mamai tiesas, kaip aštuntokė paauglė, tai reiškia, kad atsidūrėte aklavietėje. Pagalvokite, kaip panašioje situacijoje pasielgtų suaugęs, save gerbiantis žmogus? Juk tėvams, kaip ir jums, labai svarbu kaip ir anksčiau jausti artumą, meilę ir geraširdiškumą.
Kai kuriose šeimose, kuriose kartu gyvena abiejų kartų atstovai, pastebimi ir kiti vaidmenų sutrikimai. Pavyzdžiui, kažkas iš tėvų pradeda atlikti vaiko vaidmenį reikalaudamas didesnio dėmesio, vaikų dėkingumo. O jaunimas dėl to susierzina, reaguoja agresyviai, nes jaučia, kad mėginama manipuliuoti. Pagalbon pasitelkiami šauksmai, ašaros ir nusiskundimai ir t.t. Tėvai šiuo atveju nori tik dėmesio ir rūpesčio. Reikia tik sąmoningai, kuriam laikui apsikeisti vaidmenimis ir konflikto nebeliks. Tėvai gaus sūnaus/dukros meilės įrodymą.
Derybos alternatyva skandalams
Žinoma, šeimos santykiai nepasikeis per vieną dieną, tačiau santykiai, kuriuos susikursite, atpirks visus pereinamojo laikotarpio sunkumus. Kad jauna šeima darniai sutartų su tėvais, vyras ir žmona pirmiausiai turi susitarti dėl pagrindinių dalykų tarpusavyje. O tam reikia žinoti tėvų šeimos taisykles ir įpročius. Vienose šeimose atskiras maisto gaminimas bus sutiktas palankiai ir net su džiaugsmu, o kitoje šeimoje toks pasiūlymas bus palaikytas didžiausiu įžeidimu. Jei galima tikėtis tokios reakcijos, vaikui su savo tėvais derėtų labai subtiliai aptarti skausmingą temą nesiūlant galutinio varianto, o tik mėginant sužinoti, kokie variantai jiems būtų priimtini.
Jei kažkuris iš tėvų jaučia antipatiją vaiko antrajai pusei, bet kokius pasiūlymus turėtų pateikti tik jų sūnus ar dukra.
Pradėdami bendrą gyvenimą, sutuoktiniai turi aptarti pagrindinius buities klausimus:
- Ar šeimos gamins maistą atskirai, ar kartu? Jei nusprendėte gaminti kartu, kas užsiims maisto gaminimu, indų plovimu, ir kiek pinigų bus skirta bendram biudžetui?
Jei šeimos gaminsis atskirai, reikia aptarti techninius klausimus, pasidalinti šaldytuvo lentynėles ir pan.;
- Kaip bus tvarkoma bendra teritorija (virtuvė, koridorius ir pan.)? Protingiausia būtų pasidalinti pareigomis (vieni tvarko virtuvę, o kiti koridorių), arba sudaryti tvarkymosi grafiką;
- Kas ir kada skalbs ir džiovins drabužius? (taip pat vertėtų sudaryti grafiką);
- Kaip šeimos saugos savo asmeninę erdvę? (pavyzdžiui, vaikai ir tėvai nusprendžia, kad įeis į vieni kitų kambarius tik pasibeldę, arba įtaisys užraktus).
Jei jauna šeima šių klausimų neišspręs iškart, anksčiau ar vėliau situacija privers tai padaryti. Nuoskaudos, neišsikalbėjimas, susierzinimas kaupiasi, ir vieną gražią dieną virsta skandalu, arba dar blogiau šeimų karu. Bet viso to galėtų ir nebūti...
Jei jaunimas iš anksto apgalvotų bendravimo su tėvais principus, ir nuo pat pradžių, kol santykiai dar tik kuriami, pasiūlytų juos tėvams, išvengtų daugybės nemalonių situacijų.
Jaunieji barasi
Nėra namų be dūmų... Jei sūnus ar dukra bėga skųstis savo antrąja puse tėvams ir aptarinėja neteisingą jos elgesį, gero nelauk. Galbūt jaunieji jau susitaikė ir viską pamiršo, bet tėvai viską prisimena. Nesąmoningas troškimas apginti savo vaiką virsta agresija prieš skriaudiką. Būna, kad tėvai palaiko priešingą pusę, bet taip nutinka retai. Jei jaunavedžiams iškyla sunkumų, nereikia visko patikėti tėvams, jau geriau tegu išklauso draugai arba psichologas.
Kartais tėvai mėgina tiesiai išsakyti pretenzijas jaunimui. Jei tai sakoma dukrai/sūnui tai gerai. Jei kritika konstruktyvi, situaciją galima aptarti ir surasti sprendimą. Bet jei kritika gimsta iš neapykantos vaiko sutuoktiniui, vadinasi tėvams trūksta vaiko dėmesio. Vadinasi, jie ir patys gerai nesuvokia savo susierzinimo priežasčių. Jei vaikas įžvelgs šiuos slaptus motyvus, skirs daugiau dėmesio, konflikto nebeliks.
Jei tėvai nuolat demonstruoja savo nemeilę marčiai ar žentui, jų vaiko elgesys turi būti visiškai priešingas: reikia duoti jiems suprasti, kad neleisite skriausti mylimo žmogaus. Net jei tėvų pastabos ir teisingos, problemą gali išspręsti tik jiedu, be tėvų įsikišimo.
Iš pradžių susikurti, o po to išsaugoti gerus tarpusavio santykius tarp dviejų kartų nėra paprasta. Bet neįmanomų dalykų nėra. Meilė, pagarba ir išmintinga kantrybė tai didelės laimingos šeimos sėkmės paslaptis.
Šaltinis: 2mm.ru