Skrendate į Turkiją ir įsivaizduojate, kaip atsuksite veidą saulutei, klausysitės skaidrutėlės jūros ošimo. Ir net į galvą neateina mintis, kad jau po dvidešimties minučių tokio ilgai laukto atsipalaidavimo išgirsite: Mama, noriu prie baseino. Deja, mano vaikas dar ne tokio amžiaus, kad būtų galima pasakyti: Tai ir bėk. Tenka susirinkti rankšluosčius iš taip laimingai atitekusios vietos.
Interesų kova
Apie gultą (prie jūros). Pusę šešių ryto pabundu, kaip pratusi, ir, nebegalėdama užmigti, nutariu išsimaudyti jūroje. Paplūdimyje išvystu masiškai įvairiais daiktais dangstomus gultus ir, suprantu, kad po pusryčių neberasiu nė vienos laisvos vietos, todėl palieku ten savo drabužius. Paržingsniuoju į viešbutį vilkėdama tik maudymosi kostiumėlį, tuo didžiai džiugindama kiemą tvarkantį vyriškos lyties personalą. Narsiai šypsausi, tarsi taip būčiau pratusi.
Apie gultą (prie baseino). Po minėto reikalavimo: “Mama, noriu į baseiną”, drauge su dukrele žingsniuoju prie didžiulio „Marti Myra“ viešbučio baseino. Žinoma, galėčiau „temti gumą“, žadėti eiti ten vėliau, po dešimties minučių, o paskui dar po penkiolikos. Taip, kaip daro dauguma, norinčių bent kiek pailsėti pagal savo skonį, mamų. Tačiau esu pernelyg jautri savo vaiko zyzimui. Juolab kai man pačiai pirmąsias atostogų dienas beveik tas pats, kur išsitiesti. Kam atimti malonumą iš savo atžalėlės?
Prie baseino laisvų gultų nebėra. Išgelbėja rusų kalbos mokėjimas. Pamačiusi, kad dvi jaunos moterys su vaikučiais kažkur išsirengė, paklausiu, ar negalėčiau pasinaudoti jų vieta, kol sugrįš. O jos, po nedidelės pauzės, sutinka ir dar paaiškina, kad sugrįš tik vakarop.
Trumpa palaima
Palaimingai išsitiesiu, prieš tai įtaisiusi dukrytę pačioje negiliausioje baseino vietoje ir užsegusi oro pripūstas pagalvėles ant rankų. Tepraeina gal pusvalandis, o mano palaimą išsklaido netoliese prasidėjęs barnis, grėsmingai peraugantis į skandalą. Du paaugliai, nuo pat ryto nuolat kursavę tarp baseinų, pareiškia tėvams nebeturį ką veikti. Nuobodu.
Mačiau tą šeimą lėktuve, todėl žinojau, kad brolis ir sesė yra itin energingi. Mamos mėginimas nukreipti dėmesį į vandens kalnelius buvo nesėkmingas. Viskas jau išmėginta, neįdomu, nes visai nebaisu. Įsikišo tėtis, sududenęs, kad šitiek pinigų suplojo ne tam, kad ramybės neturėtų. Ir prasidėjo įprastinė scena: mama priminė, kad vaikai yra vaikai, jiems nuobodu valandų valandas ant gulto leisti. Tačiau ji pasipriešino, kai šie pareiškė išeiną tyrinėti nuošalių viešbučio teritorijos kampelių. Sakė neištversianti, jei teks ieškoti pagalbos, kaip Tunise, kai teko krapštyti juos iš palmės. Vaikai įnirtingai pradėjo klausinėti, ką gi tuomet jiems veikti ir kaulyti pinigų interneto kavinei bei žaidimų automatams. Nuvažiuosią į artimiausią miestelį. Tokio pareiškimo nebeišlaikė tėvo nervai ir jis paliepė vaikams eiti į kambarį ir sėdėti ten iki pietų. Vaikai pakluso, tačiau jų mama liko suirzusi. Ji burbėjo, kai vyras ėmė tuštinti antrąjį alaus bokalą.
Paprasta ir efektyvi išeitis
Toks atostogų košmaras, kai penkių žvaigždučių viešbutyje leidžiamomis atostogomis negali mėgautis nei suaugusieji, nei vaikai, yra labai dažnas. Skiriasi šeimos narių interesai ir jų tiesiog neįmanoma suderinti.
Didieji viešbučiai neveltui turi laisvalaikio organizatorių, vadinamų “animatorių” komandas, kurios sėkmingai padeda sumažinti šeimos atostogų įtampą. Deja, jaunoji lietuvaičių karta dar nemoka angliškai ir vokiškai ir jau nebemoka rusiškai, o “animatoriai” taikosi prie didžiausios poilsiautojų grupės. Tad ne visi paaugliai, ką ir kalbėti apie mažesnius vaikus, noriai įsijungia į organizuotą veiklą.
Šiemet keturiuose Turkijos, dviejuose Tuniso ir trijuose Kretos viešbučiuose pradėjo veikti “Novaturo šeimos klubai”. Vienas jų - „Marti Myroje“. Apie tai prisiminiau tik tuomet, kai supratau, kad visą atostogų savaitę praleisiu beveik kaip namie, tik nereikės gaminti maisto. Reikia laiku iškrapštyti dukrą iš baseino, kažkaip nuvilioti į pavėsį, paskui ateina laikas valgyti, skaityti pasaką. Kaip kitaip parviliosi į kambarį vaiką, nenorintį išlipti iš baseino? Visą dieną būti saulėje ir karštyje, net ir ištepus stipriausiais apsauginiais kremais, juk negalima.
Natūralu, kad mano ir kartu atvažiavusios draugės diena sukasi apie vaikus. Taip ir turi būti, tačiau nejaugi mylinčios mamytės nenusipelno ramios valandos viešbučio bare su lengvu kokteiliu, kurį galėtume sriūbčioti, nuobodžiaujančių vaikučių neraginamos paskubėti?
Tokį klausimą uždaviau sau trečiąją poilsio dieną, kai suvokiau, kad tuojau pradėsiu rėkti ant mažo man labai brangaus žmogučio. Nuryju susierzinimą kartu su paskutiniuoju kokteilio gurkšniu ir keliaujame ieškoti „Novaturo šeimos klubo”, apie kurį minėjo į viešbutį atlydėjęs “Novaturo” atstovas. Atkeliaujame prie pastato, kurio kiemelis aptvertas metalo tvora su užrakinamais varteliais. Didelis pliusas, skaičiuoju mintyse. Mažyliai savarankiškai neiškeliaus ieškoti tėvelių.
Pižamų vakarėlis ir miuziklas
Dukrelė ryžtingai žingsniuoja prie žaislinių namelių, į kuriuos galima įeiti. Ilgai neužsibūna, karšta, o be to, prispiria svarbūs reikalai. Dedu antrą pliusą – tualetas pritaikytas mažyliams. Nereikia, kad kas rūpestingai užkeltų ant „sosto“ ar laikytų pakėlęs prie praustuvo, kol plausis rankytes.
Žaidimų kambaryje vėsu, stende pilna nuotraukų, pasienyje stovi žaislinių virtuvių komplektai, krūvos plastikinių daržovių, indų, kaladėlių. Kiek tolėliau – piešimui ir lipdymui pritaikyti stalai.
„O čia yra labirintas, kuriame randa užsiėmimą vaikai, kurie apskritai nieko nenori daryti“, - šypsosi simpatiška šviesiaplaukė Indrė Šliogerytė, „Novaturo šeimos klubo” darbuotoja šiame viešbutyje. Nesunku pastebėti, kad vaikai prie jos lipte limpa. „Na, duokit šiltuką“, - sako Indrė dviem atėjusioms atsisveikinti dešimties vienuolikos metų mergytėms. Abi su malonumu paskęsta šiltame Indrės glėbyje.
Klausiu, ką Indrė daro, jei vaikai ašarodami reikalauja tėvų. „Na, man iki šiol taip nėra buvę, bet jei atsitiktų, tuojau rastume, užsirašome, kur jie ketina būti“, - nurieda dar vienas baimės akmenėlis.
„Antrą ar apie pusę trijų bus nardymo varžybos baseine, ateikit, lietuvių komandai reikia daugiau pajėgų“, - paprašo Indrė pietauti išeinančių vyresnių vaikų.
Įvairi veikla šeimos klube verda iki pavakarės. Paskui dar būna vaikų diskoteka, o kartais statomi miuziklai. Scenai skirti drabužiai taip pat yra klubo arsenale. „O neseniai rengėme pižamų vakarėlį“, - valiūkiškai sako Indrė. Tai reiškia, kad po vakarienės vakarėlio dalyviai, atitinkamai apsirengę, drauge kvailiojo ir žiūrėjo filmą apie Harį Poterį.
Ar reikia sakyti, kad tėvai taip įgijo kelias ramias vakaro valandas ir, pamiršę visus rūpesčius, galėjo priglusti vienas prie kito šokių aikštelėje?
Moralas: nauja „Novaturo“ paslauga ilgainiui gali visiškai pakeisti tautiečių poilsiavimo įpročius ir mes nebeišsiskirsime iš kitų poilsiautojų nuolat bardami savo vaikus. Pikti liežuviai šneka, kad iki šiol būtent taip ir būdavo.
Liucija Galvydis
Užs. nr. 07-07/19