{mosimage}Pasak Kolumbijos mokslininkų, kurių tyrimas neseniai publikuotas leidinyje „Journal of the American Medical Association”, jei tarp vieno ir kito moters nėštumo intervalas yra mažesnis nei 18 ir didesnis nei 59 mėnesiai, tai asocijuojasi su didesne priešlaikinio gimdymo rizika arba mažesnio svorio naujagimio gimimu.


Agustin Conde-Agudelo vadovaujami mokslininkai išanalizavo 1966 – 2006 m. atliktų 67 tyrimų duomenis, kuriuose surinkta informacija apie 11 milijonų nėštumų eigą. Mokslininkai sulygino duomenis apie intervalus tarp nėštumų ir rizikingai pasibaigusius gimdymus. Čia svarbūs buvo ir motinos amžiaus bei socialinės-ekonominės padėties faktoriai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad  antrą kartą pastojus po pusmečio, palyginus su 18-23 mėnesių intervalu, net 40 proc. padidėja priešlaikinio gimdymo rizika. Be to, 61 proc. dažniau gimsta per mažo svorio kūdikiai. Kiekvienas nėštumo mėnuo, jei pastojama praėjus mažiau nei 18 mėn. nuo paskutinio gimdymo, dviem procentais  padidina priešlaikinio gimdymo riziką, ir 3,3 proc.- mažesnio svorio naujagimio gimimą.

Mokslininkų nuomone, neigiamas trumpo intervalo tarp nėštumų efektas atsiranda dėl nepakankamo laiko moters organizmo atsistatymui po nėštumo, gimdymo bei žindymo. Per didelio intervalo tarp nėštumų neigiamas efektas susijęs moters organizmo savybe prarasti „nėštumo įgūdžius“.

Pasak specialistų, planuodami kitą moters nėštumą, turėtume atsižvelgti į paskaičiuotą optimaliausią intervalą tarp nėštumų – nuo 2 iki 5 metų.

Šaltinis: ma-ma.ru