Štai keletas objektyvių priežasčių, išryškėjusių apklausus vyrus, atsisakiusius išvysti mažylio atėjimą į pasaulį: "jausiuosi kaltas"; "tai tik mados reikalas"; "tai mane sutrikdys"; "bijau kraujo/ligoninių"; "nenoriu būti bejėgis stebėtojas"; "nesu tikras, ar nenualpsiu"; "nenoriu trukdyti personalui" ir t.t.
1. Nesu tikras, kaip reaguosiu. Vyrui (ypač nepasiruošusiam) gimdymas didžiulis stresas. Be abejo, moterims taip pat nelengva, tačiau vyrai šioje situacijoje elgiasi kiek egoistiškai ir pirmiausiai pagalvoja apie save: Kaip aš atrodysiu, jei man pasidarys silpna? Kokia gėda, jei gydytojams teks mane gaivinti... Ir vietoje to, kad intensyviai ruoštųsi gimdymui, jie atsitraukia. Vyrams baisu, kad pačiu atsakingiausiu momentu gali nesugebėti palaikyti savo moters.
2. Aš tik trukdysiu jiems (gydytojams, gimdyvei). Iš tiesų daugelis vyrų labai stipriai sureaguoja į moters dejones gimdymo metu. Jiems ima atrodyti, kad jai ar mažyliui kažkas nutiko, kad jais per mažai rūpinamasi, panikuoja, patarinėja ir trukdo med. personalui, daug gestikuliuoja ir blaškosi po gimdyklą.
3. Nenoriu jaustis bejėgiu stebėtoju. Vyras jaučiasi stebėtoju: visi aplinkui užsiima savo darbais, o jis tik sėdi ir nieko negali padaryti (bent jau jam taip atrodo). Jis suvokia, kad yra bejėgis, o taip vadinama pagalba švelnūs žodžiai, paglostymai niekis, tik akių dūmimas. Jis įpratęs įveikti užduotis savarankiškai, tad realiai įvertinęs situaciją, mato, kad gimdymo metu jis bus naudingas tiek pat, kiek ir moteriai žindant kūdikį...
4. Mane tai trikdo Kai kuruos vyrus trikdo atviras fiziologinis procesas. Iki šiol jiems dar neteko pamatyti savo moters neerotišku rakursu, ir jiems atrodo, kad išgyventi gimdymo vaizdai neigiamai paveiks būsimą intymų poros gyvenimą. Vis dar gyvuoja paplitę mitai apie tai, kad moteris turi išlikti vyrui paslaptimi, kad gimdymo vaizdai sumažina seksualinį potraukį. Jiems taip pat būtų nemalonu matyti, kaip jų moterimi rūpinasi, jos intymias vietas liečia specialistas-vyras: Geriau jau man to nematyti...
5. Bijau (kraujo, ligoninių, gydytojų ir pan.). Gimdymo be kraujo praktiškai nebūna. Net ir patys vyriškiausi, stipriausi iš pažiūros vyrai gali paniškai bijoti kraujo, medicininių instrumentų, gydytojų su kaukėmis ir kt. Vieni jų atvirai prisipažįsta apie savo baimes, o kiti prigalvoja įvairiausių pretekstų, kodėl jie negalės dalyvauti gimdyme.
Būna žmonių, kuriuos pykina, jiems darosi silpna, išvydus kraują. Todėl gimdymas tokiam vyrui būtų ekstremalus išbandymas.
6. Tai tik mados reikalas, gamtos kitaip surėdyta. Yra tokia kategorija vyrų, kurie skirsto darbus bei pareigas į vyriškus ir moteriškus. Jiems dalyvavimas gimdyme nėra vyriškas reikalas. O atlikdamas moterišką pareigą jaučiasi taip, lyg prarastų savo vyriškumą ir teisę vadintis tikru vyru... Jei nematei kaip gimė tavo vaikas, tai dar nereiškia, kad jo nemylėsi.
7. Aš jausiuosi kaltas. Nori nenori, būsimam tėčiui gimdykloje tenka stebėti ilgas mylimos moters kančias. Yra tokių vyrų, kurie matydami besikankinančią žmoną jaučia kaltę. Jiems atrodo, kad tik jie kalti, kad mylimoji turi tiek iškęsti. Jau geriau nematyti viso to, o vėliau džiaugsmingai pasveikinti ir įteikti jai gėlių, dovanų...
Dažniausiai vyrai pasisako už tai, kad moterys neverstų jų dalyvauti gimdyme, nes tai labai atsakingas sprendimas, ir jei vienas nėra tam pasirengęs, neverta jo spausti. Vyras taip pat neturėtų atkakliai veržtis į gimdymą, jei moteris prieštarauja. Juk tokiu atveju ji negalės tinkamai atsipalaiduoti ir susikaupti.
Abejonės, ar dalyvauti vaiko gimime vyrams kyla ir dėl to, kad nei vienas iš partnerių realiai neįsivaizduoja, kaip vyksta gimdymo procesas. Todėl pageidautina peržvelgti keletą filmuotų gimdymo įrašų ir tik tada galutinai apsispręsti.
Šaltinis: supermama.lt