2015 PIETŲ ISPANIJA IR GABALĖLIS PORTUGALIJOS. DAR

Nešvaistysiu skaitytojų brangaus laiko, tad šį kartą be didesnių pasriūbavimų, pamokymų bei smulkių detalių (skirtingai nei ankstesniame pasakojime http://www.supermama...owtopic=875115), tad pradedu.

Kelionės laikas 2015m. balandžio 22 d. – gegužės 6 d.
Bilietai (per Ryanair) 2 asmenims į Madridą – 187 eu (648,- Lt)
Auto (per economycarrentals.com Alamo nuomotojas) 14 d. – 158 eu (718,- Lt) + 55 eu (190 Lt) metinis pilnas draudimas iš insurance4carhire.com (dengia nuomojamo automobilio frančizę avarijos ir vagystės atveju; dengia pažeidimus automobilio stiklams, padangoms, dugnui ir stogui, raktams; galioja Europoje, galiojantis visame pasaulyje draudimas truputį brangesnis)
Viešbučiai: 14 nakvynių – 618 eu (2132 Lt) (galima buvo žymiai pigiau)
Benzinas – 247 eu (852 Lt)
Visa kita (maistas bei gėrimai) – 435 eu (1500 Lt) (galima buvo žymiai pigiau)
Nuvažiuota – 3136 km.
Viso: 1700 eu (5865 Lt)

Balandžio 22 d. be jokių vėlavimų ir nesklandumų po beveik 4 val. skrydžio apie 15.30 nusileidžiame Madride. Automobilių nuomos kompaniją Alamo randame iškart prie išėjimo. Nors užsakymo vaučeryje buvo žadėti Reno Clio arba Seat Leon, gauname Opel Corsa, pralėkusią apie 40 tūkst. km. Nors auto naujas, be jokių įbrėžimų, vyras aptinka priekinę gerokai apdrožtą padangą ir pareikalauja ją pakeisti. Kompanijos darbuotoja puola į savo paviljoną, atsitempia kažką panašaus į kamščiatraukį, puola baksnoti padangas, kažką matuoti ir pradeda veblenti lekciją apie protektorių gylį, ypatybes bei kompanijos politiką. Brangiausias šią tiradą griežtai nutraukia ir pradeda savo paskaitą apie automobilio su tokia padanga nesaugų eksploatavimą, stabdymo ypatybes bei tikimybę negauti draudiminės išmokos, jei neduokdie kas atsitiktų, be to mes ruošiamės važiuoti į kaaalnussss (reikšmingai pasižiūri į mane), tad nesiruošiam rizikuoti. Nusivylusi moterėlė nukulniuoja atgal, matyt su kažkuo pasitaria, grįžta ir pasiūlo kitą automobilį. Mes maloniai sutinkame. Gauname Opel Corsą, prabėgusią vos 5 tūkst. km.



Apžiūrinėti Madrido neplanuojame - jo senamiestį apvaikščiojome prieš 18 metų, nemanau, jog būtų labai pasikeitęs, o naujosios statybos mūsų nedomina, tad jungiame navigaciją ir sklandžiai mauname tiesiai į Toledą. Esame užsisakę nediduką viešbutėlį Hotel Diamantista (kaina 35 eu be maitinimo) puikioje strateginėje vietoje – ne pačioje senamiesčio širdyje, ten pasistatyti automobilį nėra jokių šansų, o visai šalia Tacho upės, kur yra vietos patupdyti mūsų mašiniuką, o pasiekti senamiestį trunka vos minutėlę. Miestas abiems labai patiko, ypač naktinis Toledas, tik nuotraukų gavosi labai nedaug, o ir šios išėjo nevykusios, tad tik keletą ir įkelsiu.
Vieną nuotrauką tenka pasiskolinti iš interneto, nes tokios visą didingąjį Toledą apimančios ir neturime



Vaizdai pro viešbutėlio langą







Didelę dalį senojo Toledo juosia puikus uoloje išgremžtas pėsčiųjų takas, tad gauname didžiulę dvasinės palaimos dozę maklinėdami upės šlaitais bei gėrėdamiesi saulėlydžio apšviestais skardžiais.












Papildyta:






Temsta. Po valandėlės pradedami įžiebti didžiuliai senoviniai miesto žibintai. Pasukame link senamiesčio. Nebelieka dar prieš valandėlę sutinkamų vieno kito praeivių, pasijaučiame lyg kokio filmo dekoracijoje, kur girdimas tik mūsų pačių batų šiurenimas ir vieno kito suerzinto šunėko ambrijimas. Gėrimės tuščiomis akmeninėmis gatvelėmis ir sienų mūrais.









Traukiame prie šalia savo viešbutėlio įkurto parko. Svaiginančiai kvepia kažkokie žydintys medžiai. Vyras dar bando paklausti, kas čia per augalai, bet išvydęs mano mąslų veidą bei prisiminęs, jog namie sugebu nustekenti net pačias nereikliausias gėles, baigia mano botanikos žinių tikrinimą . Sėdam ant suolelio, mėgaujamės nuostabiais aromatais, slenksniuotos upės ošimu bei ...vyniuku... Po valandėlės traukiame į už žingsnio laukiančius patalus.
Nuvažiuota 87 km
Išleista 38 eu (maistas ir gėrimai lėktuve bei Tolede)

Papildyta:
Ryte Toledo žavesys kiek nublanksta, jis tampa panašus į visus kitus Ispanijos akmeninių miestų ir miestelių senamiesčius, bet vis tiek mielas su savo didžiule katedra (itin prabangia viduje), siauromis gatvikėmis (norėdami praleisti transportą, turime karts nuo karto įšokti į kavinukės ar butikėlio vidų) ir žydinčiais skvereliais.













Papildyta:

Laiko daug neturime, laukia 500 km kelias į Portugaliją, tad jau skubame. Pakely aptinkame kiniško šlamštelio parduotuvę, ten įsigyjame vieną svarbiausių kelionės atributų - kamščiatraukį (mercadose ar supermercadose to įrankio nė su žiburiu nerasi), renkamės rakandus ir išdardame trason.
Kone visą kelią iki Portugalijos gėrimės iš dešinės mus lydinčiais 2600 m , o iš kairės 1600 m kalnais. Teisingiau, aš gėriuosi, vyras vairuoja, o vedlė Laima neužsičiaupdama bliauna: „viršijate leistiną greitį“ (žinia, Ispanijoje keliai „lediniai“, naują mašiniuką MB sąžiningai stengiasi pramankštinti, o aš tikiuosi nesulaukti jokių pavėluotų nuobaudų...) .
Netoli Portugalijos sienos dar apverkiu labai norėtą, bet nespėtą aplankyti ant nusėtą juodais rieduliais kalvos stūgstantį Trujillo,



jau pačioje Portugalijoje boluojantį Elvas, bet kai jau pakely užmatau Santa Liučijos fortą, širdis neatlaiko, sukomanduoju sukt kairėn. Ropščiamės laukan ir šiaušiam užkariaut XVII a. bastiono.
Netoliese boluoja Elvas su savo apie 7 km besitęsiančiu senoviniu akveduku







Pasisveikinam su butaforiniais kareiviais, vyras pažaidžia su nebutaforinėm patrankom, apšniukštinėjam bokštelius ir patraukiam į forto centre esantį mini muziejuką.













Papildyta:
Čia sutinkame vietinį darbuotoją – smulkutį seneliuką ir kadangi lankytojų nėra, randa sau auką- t.y. mus, ima už rankų ir veda į pačią forto širdį – aukščiausią šiame komplekse žvalgybinį bokščiuką, į kurį įmanoma patekti tik akmeninėmis pakopėlėmis.
Vyrutis kaip ungurys suverpetuoja ir dingsta kažkur netoli dangaus. Spėju pagauti tik kojas .



Po akimirkos vėl sumirga ir išdygsta prieš akis. Stebuklai ir ne kitaip.



Mes plojame katučių, seniokas išdidžiai išpučia krūtinytę, nusivalo nematomas dulkes nuo nematomų antpečių ir entuziastingai pasiūlo bokštelio privalumus išbandyti man. Aš kukliai atsisakau. Tada ryžtingai pasisiūlo mano vyras, bet senolis vešliais antakiais ir liauna rankyte mosteli forto maketo link, matyt taip saugiau (tik neaišku kam – bokšteliui ar MB) .



Čia laimingas vyriokas vėl nesustodamas pradeda kažką tratėti portugališkai, bet po kelių akimirkų pamatęs mūsų nevilties iškreiptus veidus liūdnai atsisveikina: pasikratome rankas, patapšnojame pečius, atiduodame pagarbą ir mauname link mašiniuko.
Papildyta:
Likę beveik 100 km neprailgsta – prieš mus visiškai tiesus ir tuščias kelias, lyg tyčia grožiui pasidabinęs alyvmedžiais apaugusiomis kalvelėmis.







Pamatom besiganančius gyvius – juodąsias kiaules (kaip vėliau sužinojome, tai ekologiniai ūkiai), kurių niekaip nesisekė „pagaut į fotoobjektyvą“, kadre likdavo tik paslėpsniai...





Privažiuojame antrąją nakvynės vietą Reguengos de Monsaraz ir Solar de Alqueva (40 eu su pusryčiais) viešbutį – puikų, renovuotą ir labai švarų, su baseinu, kuriame ryte vyras ir paplaukiojo.








Papildyta:
Pats miestelis – nieko ypatingo, rinkausi jį dėl šalia esančių pilių, o štai vakarienę suskanavome prabangią – patiekalą iš dar dieną sutiktų juodųjų paršiukų (na, ne tų pačių, matyt) .



Grįždami dar pafilmuojame, vyras vis pastato, paguldo ar kitaip įkomponuoja mane prie įdomesnio objekto, bandydamas išlaužti kokią meninę kompoziciją – linksma ir mums, ir vietiniams diedukams .







Grįždami ištrokštame. Viešbučio kambaryje MB nieko nelaukęs čiumpa kamščiatraukį ir pradeda epopėją su vyno buteliu. Po minutėlės išgirstu pūkštimą, nepadorius žodžius, kretėjimą ir galų gale galingą Homero juoką. Štai kas liko iš firminio kamščiatraukio, nors pats kamštis net neapsibraižė.



Dabar jau ir mane apima troškulys – kaip sakoma „ko negali, to ir norisi“, burna išdžiuvusi, sukepusiomis lūpomis sušnabždu: „bandyk dar kartą“



Dabar jau abu kaip negirdyti bėriai užžvengiame ant viso pustuščio viešbučio. Garsiai čepsėdamas vyras mauna pro duris. Po poros minučių grįžta pergalingai mojuodamas tvirtu įnagiu, t.y kamščiatraukiu (recepcijoje tokį laiko tikriausiai visiems, pasimovusiems ant kiniškos kokybės), ko pasekoje numalšiname troškulį. Vėliau draugiškai nusprendžiame nebeminti atgal 500 km į Toledą ir nebereikalauti 2,5 eu už nekokybišką prekę, juo labiau, kad tikėtis kompensacijos už patirtą moralinę skriaudą, matyt, neverta . Dar pakrizename, aptariame rytdienos planus ir nyrame į sapnų karalystę.
Nuvažiuota 499km
Išleista 49 eu už kurą, 67 eu už maistą ir gėrimus (tame tarpe 2,5 eu už kamščiatraukį)

Renrena, gaudyk

Prie išlaidų suvestinės neradau mokamų kelių ir parkavimo eilutės, ar šias išlaidas įskaičiavai prie kuro ar prie kitų išlaidų ?

Ačiū.
Su keliais Ispanijoje viskas aišku - Autopista - mokami, autovia-nemokami - rinkomės tik nemokamus kelius. Didžiąsias trąsas autoviomis pralėkėme labai greitai .
Portugalijos keliai kai kurie turėtų būti mokami, bet degalinėse niekur negavom jokios vinjetės. Viešbutyje klausėme apie tai, tai darbuotojas paslapčia pasakė, jog kaip pilietis turėtų patarti ieškoti josios, bet jei negavote, tai nieko baisaus - greičiausiai jokios baudos neateis - tad dar bus matyti .
Už parking-ą mokėjome, berods, tik Kadize ~ 4eu, tai atskirai ir nebeįtraukiau

Ryte sočiai papusryčiaujam ir traukiame į Monsaraz. Ką ir besakyti, vaizdai pasakoja patys už save




















Papildyta:















Papildyta:














O štai numatytas Mourao nuvilia. Likę tik griuvėsiai iš buvusios didybės.




Papildyta:










Vėl riedame į kelią ir po poros valandų pasiekiame Portimao. Užsakytas Plaza Real by Atlantic Hotels pasitinka prabangiais 100 m2 apartamentais (72 eu už 2 nakvynes su pusryčiais ir vakariene – pigiausia ir kokybiškiausia nakvynė visos kelionės metu).
Nuvažiuota 239 km

Nebedetalizuosiu, nes šiame regione mūsų tikslas buvo apslampinėti kuo daugiau uolų, tad jį su kaupu įgyvendinome.









Papildyta:















Papildyta:

Papildyta:

















Papildyta:

















Papildyta:
Per šias 2 dienas:
Nuvažiuota 100 km
Išleista 44 eu (už gėrimus ir maistelį)

Balandžio 26 d. atsisveikiname su Portugalija. Pakeliui dar užsukame į Tavirą. Gražu















„Kertame“ sieną. Apsistojame vis dar prie Atlanto Fuente del Gallo vilų miestelyje netoli Kadizo, Apartamentos Piedramar (102 eu – 3 paroms be maitinimo) - labai jaukus, žalias ir sutvarkytas vilučių kompleksas.
Nuvažiuota 549 km


Papildyta:








Pirmąją dieną lapatuojame Atlanto pakrantėmis, išsirenkame sau po vilą.



Šita mūsų



Šita tėvukams



Kitos Jūsų








Papildyta:













Papildyta:

suuuuper
Per kur užsakinėjot nakvynes ?

Kitą dieną nutariame pasidairyti po Kadizą. Nors didmiesčių nemėgstame, bet, kadangi jau esame šalia, negi neįkelsi kojos į vieną seniausių Europos miestų. Gėda prisipažinti, bet vos ne labiausiai sužavėjo automobilių parkavimosi ypatumai. Tik įsukus į požeminę stovėjimo aikštelę, pamatau kaip prie kelių besiparkuojančių automobilių vis juda koks nors pagalbininkas ir mojuodamas rankom, kojom ir kitais padargais padeda jį įstumti į vietą . „Kas čia per cirkai?“, išdidžiai pagalvojam, ...kol nerandam lopinėlio savajam Opeliukui. Juostos subraižytos, o ir auto sustatyti taip, kad tarp jų lieka koks 10-20 cm. Ką gi, ropščiuosi lauk ir pradedu sudėtingą breiko kompoziciją tema „įkišk dramblį į degtukų dėžutę“ aplink savąjį mašiniuką. Gerai, kad vietą radome prie sienelės, tad palikus automobilį išsikišusį, vyras, gerai įkvėpęs, turėjo galimybę išsirangyti lauk. Kaip visi kiti išsikepurnėjo, net turint galvoje žymiai smulkesnį ispanų anatominį sudėjimą, liko paslaptis . Gaila, kad užmiršau nufotografuoti. Čia tik gatvėje prisiminiau.





Sukame link San Sebastiano forto










Papildyta:
Na ir, žinoma, abejingų nepaliko šie gražuoliai





Kad suvoktumėte tikrąjį jų dydį



Kai va taip kas nors prispaudžia, dar galima suvokti, bet kaip jie išvažiuoja










Papildyta:






Po "sunkios" kelionės brangiausias paruošė vakarienę



Balandžio 18 d. laukia Arcos de la Frontera. Pasiskolinu bendrą nuotrauką iš interneto




Papildyta:
Vėl bėgam tratam, kojas metam, kylame ir klaidžiojame vingiuotomis gatvelėmis


















Papildyta:

















Papildyta:

















Papildyta:















Papildyta:















Papildyta:






Kadangi jau ką mėgstam, tai nesėdėti vietoj (teisingiau aš mėgstu, o vyras jau kaip burtažodį šnabžda apie jūrą, gerą gėrimą ir maistą ), dar išbandome savo kantrybę ir nulekiame iki Barbatės ir Zaharos paplūdimių. Po mūsiškės Fuentės čia jau per daug vienoda ir nuobodoka (išpindėjimas visiškas )












Papildyta:




Išsiilgę savosios Fuentes del Gallo, čiumpame lauknešėlį maistelio ir gėrimo bei išsiruošiame į atsisveikinimo žygį su Atlantu

Papildyta:

Per šias dienas:
Nuvažiuota 266 km
Išleista: 61 eu kurui, 151 eu (maistui ir gėrimams)

Balandžio 29 d. Sudie, Atlante, sveika, Viduržemio jūra .

super reportazas o kur tos olos, kaip jas rast? Portimao? cia tokia vietove, koks cia miestukas salia orientacijai?



Laukiam toliau

Ačiū . Uolos ir pačiame Portimao, ir Praia dos Tres Irmao (šalia Portimao), ir Lagos-e .

Tikras atostogiškas reportažas, Ir dar tos krevetės -mmmm