{mosimage}Pieštukas mažylio rankytėje laksto po popieriaus lapą su didžiausiu užsidegimu. Psichologai mano, kad tai būdas išlieti emocijų perteklių ir suprasti save bei pasaulį. Iš vaiko piešinio galima suprasti, ar mažasis menininkas patenkintas savo egzistencija, ar jam nelabai jauku šiam pasauly.

Nupiešk mus!

Norėtumėte  žvilgtelėti į savo vaiko vidinį pasaulį? Kai mažylis pasiims dažų ir popieriaus, pasiūlykite jam nupiešti savo šeimą. Nepatarinėkite jam ir nesakykite kaip ir ką reikia paišyti. Stebėkite, bet netrukdykite mažajam Rafeliui. Gali būti, kad jūsų laukia atradimai.

Tėtis, Mama, Aš...

Kokia seka vaikas nupiešė šeimos narius? Jei pirmąjį nupiešė save, tai dar nereiškia, kad jis egocentriškas. Taip ir turi būti. Mažylis piešia savo pasaulį, kuriame jis – pagrindinis herojus. Visai kas kita, jei vaikas nupiešė tik save. Tai reiškia, kad jis nesijaučia esąs šeimos narys, gyvena pats sau. Dažniausiai, nupiešęs save, vaikas piešia tą šeimos narį, kuris jam yra pats svarbiausias. Paskui piešia katinus, šunis. O jei jo uodeguotasis draugelis atsiduria antroje vietoje, vadinasi, mažylis jaučiasi vienišas. Jei vaikas “pamiršo” nupiešti kažkurį iš artimųjų – tai jau pavojaus signalas. Turbūt tas “kažkuris” jam nemalonus. Arba tai kerštas už neseniai patirtą nuoskaudą, bausmę.
Visi vaikai trokšta kuo greičiau užaugti, todėl paišo save lygų su suaugusiais, arba vos mažesnį. Jei mažylis piešia save labai mažytį, veikiausiai jis labai priklausomas nuo tėvų, kurie neleidžia pasireikšti jo individualybei.

Visi kartu

Jei vaiko piešinyje visa šeima laikosi susikibę už rankų, vaikutis jaučiasi esąs vieningos šeimos dalis, neabejoja, kad yra visų mylimas.
Arčiausiai savęs vaikas piešia mieliausią jam asmenį, kuriuo pasitiki visa savo esybe.  Tėvai, mažai bendraujantys tarpusavyje ir su vaiku, paprastai piešiami skirtingose lapo pusėse, toli vienas nuo kito, kartais net atskiriami linijomis. Dar blogiau, jei jie nupiešti atsukę vienas kitam nugaras.
 Jaunesnieji broliukai, sesutės taip pat dažnai atsiduria šiek tiek atokiau nuo visų likusių šeimos narių. Jei jie dar ir mikroskopinio dydžio, vadinasi vaikas jaučia pavydą ir trokšta daugiau tėvų dėmesio.
  Šypsenos nuo ausies iki ausies, kaspinėliai, gėlytės, balionėliai aplink šeimos narius – ženklas, kad vaikui gera šiame pasaulyje.

Kojos, rankos, galva

Ikimokyklinukai jau tiksliai piešia visas kūno dalis, nepamiršdami smulkių detalių. Kokios nors detalės trūkumas jau verčia atkreipti į tai dėmesį. Kurio nors šeimos nario ilgos rankos byloja apie tai, kad vaikas bijo būti to žmogaus užgautas, nubaustas. Jei tėtis dažnai mažylį bara, vaikas gali “užmiršti” nupiešti tėčiui burną. Didžiulės ir stambios šeimos narių kojos gali reikšti tai, kad vaikas jaučia įtampą šeimoje ir nesąmoningai siekia stabilesnio patikimo pagrindo.

Nejaukiai besijaučiantis vaikas nupieš gana baisius žmones, išskėstomis į šonus rankomis dideliais pirštais. Piešiantis ilgakojus žmones vaikas dažniausiai siekia nepriklausomybės. Jei pradedantis menininkas piešia visus žmones iškeltomis viršun rankomis – verta susirūpinti. Jis mėgsta gąsdinti, jam patinka tai, kad jo bijo.

Švelnumas dangiškom spalvom

Patį mylimiausią ir artimiausią žmogų mažylis pasistengs nuspalvoti ta pačia spalva, kaip ir save. Energingi ir nenustygstantys vietoje vaikai dažniausiai renkasi šiltas ir karštas spalvas – avietinę, oranžinę. Šaltus tonus renkasi ramūs, rimtuoliai ir svajotojai. Juos traukia mėlyna, žydra, gelsva spalvos. Baltos ir juodos kontrastas – atspindi vidinį konfliktą, kurio vaikas niekaip negali išspręsti.

Dar atkreipkite dėmesį į tai, kaip vaikas spalvina. Jei piešia pieštuku ir išlenda už kontūro linijos, vadinasi mažylis mėgsta laisvę, yra savarankiškas. Jei piešinėlis nuspalvintas “juvelyriškai” tiksliai, ir jei dar tarp kontūro ir spalvos paliktas siauras baltas ruoželis - tai ženklas, kad vaikas nepasitiki savimi, nesijaučia Saugus, nuolat siekia jūsų palaikymo.

Šaltinis: km.ru