{mosimage} Vieną dieną jūsų vaikas susirado naują draugą... Jis nuolat pasakoja jums apie mįslingą kalbantį triušiuką ar meškiuką, gyvenantį miške ir ateinantį į svečius. Su juo vaikas pasitaria, pasakoja savo slapčiausius norus ir svajones, savo išgyvenimus. Vaikas mieliau būna su savo nematomu draugu, nei su "tikrais" draugais...
Atsimenate Karlsoną, kuris gyveno ant stogo? Arba mažos mergaitės draugą drakoniuką iš filmo "Šokoladas"? Ir vienas, ir kitas buvo nematomi, saugūs, geri - kokie ir turi būti tikri draugai. Žinoma, jei tik pamiršime, kad Karlsonas išsivedė Mažylį ant daugiaaukščio namo stogo! Ir štai toks personažas apsigyvena kartu su jumis, jūsų bute, bendrauja su jūsų vaiku. Ką daryti? Ir ar reikia kažką daryti? Pirmiausiai, nereikia barti vaiko. Netvirtinkite, kad to draugo nėra. Ramiai, ir tik ramiai! Reikia paieškoti tam priežasčių.Psichologai mano, kad nematomi draugai atsiranda dėl dviejų priežasčių: arba vaikui trūksta tėvų meilės (rūpinimosi, dėmesio), arba jos yra per daug.
Jei trūksta, lyg ir viskas aišku. Suaugusieji turi tiek daug visko suspėti: aprengti, pamaitinti, namus sutvarkyti, ir darbai patys nepasidaro. Bet tai dar nereiškia, kad visiškai nemyli savo vaiko, tiesiog skirtingai suvokia meilę ir jos išraišką. Mama (tėvas) ir namus tvarko, ir dirba ir visa kita daro dėl vaiko, iš meilės jam. O mažylis tėvų meilę vertina labai paprastai: kaip tam tikrą verbalinio bei fizinio kontakto kiekį. Verbalinis - tai kai su manimi kalba, manęs klausosi, man sako, kaip stipriai mane myli. Pamenat, kaip nuoširdžiai nustebo Mažylis iš "Karlsono", sužinojęs, kad tėvai nesiskirtų su juo net už labai didelius pinigus: "Nejaugi aš Jums toks brangus?" Mums, suaugusiems, akivaizdu, kad mes mylime savo vaikus, bet vaikai gali apie tai net nenutuokti. Be to, vaikams būtina ir fizinė meilės išraiška - prisilietimai, paglostymai. Tai ne tik bučinukai, bet ir masažai, kutenimai, net ir grumtynės juokais.
Kartais būna ir kitaip. Meilės būna tiek daug, kad ji mažuosius tiesiog smaugia. Kaip ir suaugusiems, vaikams reikia asmeninės erdvės, laisvės. Laisvės suvaržymas gali pastūmėti vaiką įnikti į išgalvotą pasaulį, kur jis pats gali pasirinkti draugus (ne iš pažįstamų ir giminaičių rato ar tų, su kuriais leidžia bendrauti mama ar tėtis). Pakanka tik truputį atleisti "vadžias", pripažinti, kad vaikas nėra tavo nuosavybė, kad jis irgi žmogus, asmenybė, su savo norais ir pageidavimais. Ir kad jam būtina leisti spręsti pačiam. Ir išgalvotas draugas gali išnykti, ar "išvykti gyventi kitur".
Gali būti ir kita priežastis - vaikui tiesiog liūdna. Jam trūksta veiksmo, bendravimo. Jis turi marias laiko, bet leidžia jį nuobodžiai. Taip dažnai būna "naminukams" vaikams, nelankantiems darželio, kuriais neretai rūpinasi seneliai. Žinoma, seneliai irgi būna skirtingi, kai kurie savo išradingumu pralenkia dešimtį tėvų. Bet tai tik išimtis, o ne taisyklė. Dažniausiai seneliai su anūku skaito pasakas, piešia, bet vargu ar įsivaizduojate juos kartu su vaiku šokinėjančius per lovas ar stovinčius ant galvos. Šiuo atveju reikėtų užpildyti vaiko laisvalaikį būreliais, užsiėmimais, leisti jam daugiau bendrauti su savo bendraamžiais.
Pirmiausiai, reikėtų išklausyti vaiko nuomonės apie jo įsivaizduojamą draugą, nereikia neigti jo buvimo, atvirkščiai, elkitės taip, lyg tas draugas iš tiesų egzistuotų, lyg tai yra savaime suprantama. Ir žinoma, jokiai būdais nesijuokite iš vaiko, nes tada jis tiesiog jumis nebepasitikės ir ims slėpti savo santykius su išgalvotu draugu. Paprašykite, kad vaikas papasakotų, koks jo draugas, ką jis moką, kaip jie susipažino, ką veikia kartu, kada jis ateina į svečius. Tegu mažylis nupiešia jį. Jeigu vaikas pasakoja, kad draugas ateina tada, kai mama paguldo jį miegoti ir išjungia šviesą, tai galėtų reikšti, kad Jūsų atžala bijo tamsos, ar jam nepatinka šeimoje nusistovėjęs "ėjimo miegoti ritualas". O gal Jūs neseniai perkraustėte vaiką į atskirą kambarį?
Jeigu vaikas pasakoja kaip jiems linksma kartu, kaip jie stato bokštus iš kaladėlių, ar kaip jie smagiai piešia ir plepa, reiškia, kad vaikui trūksta elementaraus bendravimo.
Bet kuriuo atveju, jei jau vieną kartą išgalvotas draugas atsirado, patikėkit jo egzistavimu, nes tai yra savotiškas jūsų vaiko veidrodinis atspindys. Jis parodo, kas dedasi Jūsų mažylio širdelėje ir mintyse.
Šaltinis: kleo.ru