2014 10 23, Ketvirtadienis
žurnalai
rekomenduojame
vardadieniai
Pagrindinis arrow Pagrindinis arrow Intymus gyvenimas po gimdymo
Intymus gyvenimas po gimdymo Spausdinti El. paštas
2011 rugsėjo 01


Sakoma, kad po kiekvieno gimdymo pora intymiai turi susipažinti iš naujo. Kas buvo įprasta ir tinkama iki šiol, gali stipriai keistis. Ar tai blogai? Tikrai ne, nes dauguma porų, susilaukę vaikų, tiesiog pražysta. Reikia laikytis tik kai kurių rekomendacijų ir turėti šiokių tokių žinių. Konsultuoja akušerė-ginekologė Regina Giliasevičienė.

Neseniai gavome jaunos mamos pagalbos šauksmą: „Padėkite susigrąžinti geismą. Po gimdymo visiškai nenoriu mylėtis. Ir nesiūlykite romantiškų vakarienių prie žvakių – jos nepadėjo“.

Moteris po gimdymo mažai ar visiškai nesidomi seksualiniu gyvenimu, nenori lytinių santykių. Tai tobulas Gamtos išradimas, nes lytiniai santykiai šiuo metu neturi jokio biologinio tikslo – žindymas slopina ovuliaciją, o tai aiškiai įrodo, kad naujas nėštumas dabar nereikalingas. Dėl šio Gamtos sumanymo greičiau aprimsta po gimdymo jautri makštis bei tarpvietė, gražiai išsivalo gimda.

Norint suvokti, kodėl moteris po gimdymo apie seksą negalvoja, reikia tik įsivaizduoti, kokie perversmai tuo metu vyksta jos kūne. Intensyviai traukiasi gimda (per 6-8 savaites ji nuo 1,5 kg grįžta prie normalaus 100 g dydžio). Tik per 10 dienų užgyja tarpvietės kirpimo ar plyšimo žaizda. Dėl sumažėjusio žarnyno tonuso gali sutrikti tuštinimasis (jei būta išangės plyšimų, moteris kurį laiką gali nekontroliuoti tuštinimosi), o kai kurias dar kamuoja ir hemorojus.

Nors pogimdyminiu laikotarpiu laikomos 6-8 savaitės, jų nepakanka visiškai atstatyti fizinei ir psichologinei formai, darbingumui. Deja, vyrui Gamta nenumatė naujo vaidmens, jokie fiziniai ar psichiniai pokyčiai jo organizme neįvyko. Todėl vyrui reikia daug tolerancijos ir supratimo, kad išlauktų šį periodą, kuris, patikėkite, ima ir baigiasi.

Ar moters organai anatomiškai pasikeičia po gimdymo?

Nors sakoma, kad po gimdymo moteris lytiniai organai „atsistato“, iš tikrųjų jie iš naujo susiformuoja. Net po sklandaus gimdymo lieka anatominių pokyčių. Po gimdymo makštis susitraukia, tačiau pirmykštės būklės nepasiekia. Kiekvieną kartą gimdant makštis vis labiau išsitempia. Ji platėja, skersinis raukšlėtumas mažėja. Lytinis plyšys po gimdymo lieka praviras. Todėl moterims patariama kasdien treniruoti apatinio dubens aukšto raumenis (atlikti Kėgelio pratimus). Atliekant Kėgelio pratimus, apatinio makšties trečdalio raumenys per gana trumpą laiką sutvirtėja, ir mylintis nebeatrodo, kad makštis išsitampiusi. Giluminė makšties dalis (audiniai iki gimdos kaklelio) nelabai susitraukia, bet jie seksui neturi daug reikšmės.

Jei laikomės Gamtos dėsnių, tai galbūt žindant visiškai nereikia lytinio gyvenimo?

Maitinančiai moteriai jokiu būdu nepatariama vengti sekso, nes mylintis atgaivinama makšties sekrecija, daugėja reikalingų organizmui hormonų. Tačiau dažnai moterys skundžiasi, kad mylintis skauda, nors po gimdymo praėjo jau keli mėnesiai. Dažnai skausmo priežastis būna ne anatominiai dalykai, o moters nuovargis, skausmo baimė. Per gimdymą tarpvietė ir makšties gleivinė dažnai nubrozdinama, patinsta, ji skausminga, net jei nereikėjo siūti. Jei tarpvietė ilgai lieka jautri, apie tai būtinai pasakykite gydytojui, jis patars drėkinamąją želę, gydomuosius tamponėlius ar nukreips gydytojo fizioterapeuto konsultacijai. Genitalijose ir makštyje yra daugybė nervų galūnėlių, todėl traumuoti gimdymo takai ilgai būna skausmingi. Skaudėti mylintis gali ir dėl makšties sausumo, kuris būdingas maitinant krūtimi. Viso žindymo metu dėl hormonų pokyčių sutrinka lubrikacija, todėl lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti drėkinamąją želę. Jei po gimdymo praėjo pusė metų, o mylintis vis dar skauda, patariama kreiptis į operuojantį ginekologą. Jis lengviau aptiks siuvimo metu įtrauktą nervo galūnėlę ar kitus anatominius pokyčius (gal reikės atlikti plastinę tarpvietės operaciją). Atsipalaiduoti trukdo ir baimė vėl pastoti.

Apie kontracepciją po gimdymo sklando nemažai mitų. Vienas jų – neįmanoma pastoti, jei moteris nesulaukė pirmų mėnesinių.

Kol moteris maitina krūtimi, pastojimo galimybė (ypač pirmaisiais mėnesiais) labai maža. Tačiau palaipsniui tikimybė pastoti didėja, nors moteris dar maitina ir nėra mėnesinių. Kadangi nėra mėnesinių, moteris negali žinoti savo ciklo. Be to, pastojus maitinant, jokių nėštumo požymių dažniausiai nėra. Kiekvienas ginekologas gali papasakoti atvejų, kaip po gimdymo atėjusiai pasitikrinti moteriai nustatomas naujas nėštumas.

Dažniausiai mėnesinės atsiranda po 1-2 mėnesių baigus maitinti. Tačiau apie 15 proc. moterų ir maitinant krūtimi atsinaujina menstruacijos. Kurį laiką mėnesinių ciklas po gimdymo gali būti nereguliarus. Nepaisant to, moteris gali pastoti. Ne taip retai pirmoji ovuliacija būna dar prieš mėnesines. Tada pasimylėjusi moteris gali jų visai nebesulaukti. Todėl saugotis reikia jau nuo pirmojo lytinio akto po gimdymo.

Liaudyje sakoma, kad po gimdymo labai geras „kibimas“ – moteris pastoja greičiau nei paprastai. Ar tiesa?

Ši pastaba teisinga. Yra moterų, kurios turi tam tikrų hormoninių problemų, nėštumas ir gimdymas šias problemas išsprendžia. Tokioms moterims labai didelė tikimybė pastoti per pirmą pusmetį po gimdymo. Ne veltui PSAO rekomenduoja – jeigu po gimdymo moteris reguliariai žindo kūdikį, patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 mėnesiams po gimdymo. Jeigu moteris po gimdymo žindo nereguliariai arba nežindo, patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 savaitėms po gimdymo, ne vėliau kaip iki 28 dienos. Pabrėžiu – patikimą kontracepciją, nes naudojant nepatikimą (pavyzdžiui, nutrauktą lytinį aktą) pastojimo tikimybė bus didžiulė.

Ne visos kontraceptinės priemonės, kurios tiko moteriai prieš gimdymą, tiks ir po jo. Ką rekomenduoja rinktis ginekologai?

Pirmiausia pasakysiu, ko nerekomenduoja. Jei moteris žindo (kad ir kartą per parą) negalima naudoti kontraceptikų, kuriuose yra sintetinio moteriškojo hormono estrogeno (sudėtinių hormoninių tablečių, pleistrų, makšties žiedų). Estrogenai gali sumažinti pieno gamybą (gali vėluoti laktacijos pradžia, prireikti kūdikį primaitinti, sutrumpėti maitinimo trukmė). Estrogenai patenka ir į motinos pieną, tad gali sukelti naujagimiui nepageidaujamų reiškinių, pvz., ginekomastiją (krūtų padidėjimą).

Po gimdymo visiškai netinka natūralūs šeimos planavimo metodai, nes neįmanoma apskaičiuoti vaisingų dienų.

O tinkančių priemonių – ne taip ir mažai. Žindančiai moteriai tinka spermicidinės priemonės (vietiškai veikiantys kremai, žvakutės, putos, į makštį dedamos tabletės ir t.t.), tačiau visos šios priemonės priskiriamos tik prie vidutiniškai veiksmingų (iš 100 moterų, kurios naudojasi šiomis priemonėmis, per metus pastoja 20). Tinka ir prezervatyvai, tačiau jie irgi priskiriami prie vidutiniškai veiksmingų kontracepcijos metodų (per metus iš 100 moterų, kurios naudojasi šiuo metodu, pastoja 14). Tad poroms, kurios saugosi prezervatyvais, kartu kaip papildomą apsaugą patariama naudoti ir spermicidines priemones.

Iš hormoninių geriamųjų kontraceptikų žindyvėms tinka vadinamosios mini piliulės, kurių sudėtyje yra tik progestino. Šios piliulės veikia kitaip nei įprasti kontraceptikai. Jos paveikia gimdos kaklelio gleives, šios tampa tirštos, negausios, jų negali įveikti spermijai. Šių kontraceptikų privalumas – juose nėra estrogenų, todėl gali naudoti moterys iškart po gimdymo. Šių piliulių minusai – galimi protrūkiniai kraujavimai ir odos problemos (spuogai). Ne visos mini piliulės slopina ovuliaciją, todėl jas reikia gerti labai tiksliai kas 24 valandas, jei paklaida didesnė nei 2 valandos, kontraceptikas gali neveikti.

Žindančioms moterims puikiai tinka gimdos spiralės, kurias galima įvesti praėjus 6 savaitėms po gimdymo arba vėliau. Spiralių būna dvejopų: padengtų metalu ir išskiriančių hormonus. Paprastos spiralės išskiria aukso, sidabro arba vario jonus, jie veikia gimdos gleivinę ir sukelia joje pakitimų, kurie trukdo gemalui įsitvirtinti gimdoje. Be to, metalo jonai, mažina spermatozoidų gebėjimą apvaisinti kiaušialąstę. Tačiau šios rūšies spiralės pagausina ir pailgina mėnesines, todėl netinka toms moterims, kurių mėnesinės ir taip buvo gausios. Po gimdymo labiau rekomenduojamos hormoninės spiralės su progestinu.

Ar nėra pavojaus, kad hormonai per pieną persiduos kūdikiui?

Hormoninė spiralė yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri hormoną išskiria vietiškai – į gimdą. Šį priemonė išskiria labai mažai progestino – tik apie 20 mikrogramų per dieną (beveik 4 kartus mažiau hormono nei moteris gautų gerdama mini piliules). Naudojant spiralę, hormonų piene beveik neaptinkama, o estrogenų joje iš viso nėra. Įrodyta, kad spiralė neturi jokios įtakos motinos pieno kokybei ir kiekybei, neveikia kūdikio vystymosi. Be to, tai viena iš patikimiausių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių – vartojant hormoninę spiralę pastoja vos 7 moterys iš 1000 per penkerius jos vartojimo metus.

Spiralę galima įvesti praėjus 6 savaitėms po gimdymo arba vėliau – nesvarbu, ar gimdymas buvo natūralus, ar reikėjo atlikti cezario pjūvį. Spiralės įvedimo procedūra trunka 5-10 minučių ir dažniausiai nėra skausminga, vis dėlto jautresnėms moterims prieš procedūrą patartina išgerti ibuprofeno. Po spiralės įvedimo moteris dažniausiai nieko nejaučia ir gali pamiršti hormoninę spiralę 5 metams. Išėmus spiralę vaisingumas atsinaujina greitai (per 1-3 mėn.), tad norinti susilaukti kūdikio moteris gali pastoti jau patį pirmąjį mėnesį.

Natūralistai sako, kad žindymas – pats natūraliausias apsisaugojimo nuo nėštumo būdas. Kaip yra iš tikrųjų?

Deja, žindymas nėra patikima apsauga nuo nėštumo. Žindant dažniausiai nebūna menstruacijų, ši būsena vadinama laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu). Tai vienas iš kontracepcijos metodų, tačiau juo galima pasikliauti tik tuomet, kai laikomasi labai griežto plano – kūdikis žindomas tik motinos pienu, jam neduodama jokio papildomo maisto; kūdikis žindomas dieną ir naktį, o tarp maitinimų yra ne ilgesnės nei 2-3 valandų pertraukos; moteris pieno nenusitraukinėja; moteris visiškai nekraujuoja (nėra mėnesinių ar nereguliaraus kraujavimo bei „tepliojimo“ iš gimdos).

Šį apsisaugojimo metodą gali sugriauti ir nedidelė klaida – pavyzdžiui, kūdikis naktį neišalksta ir išmiega iki ryto. Be to, ši apsisaugojimo priemonė tampa nebepatikima, kai kūdikis paragauja papildomo maisto.

Moksliniais tyrimais yra nustatyta:

Laikotarpis nuo gimdymo iki pirmosios ovuliacijos (kai naujagimis maitinamas tik motinos pienu) yra įvairus ir gali trukti nuo 43 iki 193 dienų. Kai žindoma ilgai, palaipsniui vaisingumo atsinaujinimo tikimybė didėja, todėl didėja ir poreikis naudoti kontraceptines priemones.

4 proc. moterų, kurios visiškai nesisaugojo nėštumo po gimdymo, tik maitino kūdikį, pastojo per 5 mėnesius. 7 procentai tokių moterų pastojo per 12 mėnesių.

Kokią kontracepciją pasirinkti baigus žindyti?

Baigus žindyti dar labiau prasiplečia kontraceptinių priemonių pasiūla. Galima pradėti vartoti sudėtines kontraceptines tabletes, kurių dabar daugybė. Naujausias mokslo laimėjimas – kontraceptinės tabletės su hormonu estradioliu, identišku natūraliam moters organizmo hormonui estrogenui („Qlaira“). Jos buvo sukurtos atsižvelgus į moterų poreikį naudoti apsisaugojimo priemonę, kuri būtų ne tik veiksminga, bet ir harmoningai atkartotų natūralius organizme vykstančius hormonų apykaitos procesus, o jų poveikis medžiagų apykaitai ir kepenims būtų minimalus.

Be to, kontraceptinės piliulės su estradioliu, identišku natūraliam hormonui, dar ir veiksmingai mažina gausų mėnesinių kraujavimą.

Tad moterys, kurios prieš nėštumą vartojo senesnes kontraceptines tabletes, dabar nuo nepageidaujamo nėštumo gali saugotis naujos kartos piliulėmis ir jaustis geriau. Būtina priminti, kad dėl hormoninių priemonių vartojimo būtina pasitarti su gydytoju, nes ši kontracepcija tinka ne kiekvienai.

Straipsnį parengė „Mamos žurnalas
 
< Atgal   Pirmyn >


REKLAMA