Mitybos specialistai tvirtina, kad maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti vaikystėje, išlieka visą gyvenimą. Augančiam vaiko organizmui reikia įvairių mikroelementų, vitaminų, kuriuos vaikai gauna kartu su maistu, todėl būtina užtikrinti, kad jiems būtų tiekiamas subalansuotas ir sveikas maistas. Tėvai namuose gali pasirūpinti savo vaikų maitinimu, o mokykloje vaikams gali būti lengvai pasiekiamas ir nesveikas maistas. Mitybos specialistai tvirtina, kad maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti vaikystėje, išlieka visą gyvenimą. Augančiam vaiko organizmui reikia įvairių mikroelementų, vitaminų, kuriuos vaikai gauna kartu su maistu, todėl būtina užtikrinti, kad jiems būtų tiekiamas subalansuotas ir sveikas maistas. Tėvai namuose gali pasirūpinti savo vaikų maitinimu, o mokykloje vaikams gali būti lengvai pasiekiamas ir nesveikas maistas.

[img]http:///portal/images/stories/smulkus-urmas2(1).jpg[/img]Šiandieninė statistika verčia sunerimti. Prieš kelerius metus Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto atlikto tyrimo „Lietuvos paauglių ir suagusių žmonių gyvensenos pokyčiai“ duomenimis, daugumos moksleivių mityba yra nesubalansuota. Vaikai per retai valgo žalias daržoves: vieną ar keletą kartų per dieną juos valgė beveik kas trečias moksleivis. Vaisiai labiau mėgstami: 33,3 proc. berniukų ir 37,3 proc. mergaičių vaisius vartojo nors vieną kartą per dieną. Saldžius gaivinančius gėrimus kasdien arba keletą kartų per dieną gėrė 29 proc., saldumynus kasdien arba keletą kartų per dieną valgė 44 proc. apklaustųjų. Kitais Kauno medicinos universiteto tyrimais buvo nustatyta, jog moksleiviai maitinasi nereguliariai: 11–17 proc. apklaustųjų nurodė, kad pusryčius valgo ne kasdieną, 37–51 proc. mokykloje visai nevalgo ir net neužkandžiauja.

„Kadangi vaikai vartoja mažai vaisių ir daržovių, organizmas negauna pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų ir maistinių skaidulų, todėl ne tik namuose, bet ir mokymo įstaigose jie turi gauti subalansuotą ir augančio organizmo poreikius atitinkantį maitinimą. Specialistai, teikiantys maitinimo paslaugas, turi užtikrinti, kad maitinimas atitiktų sveikatos normų bei kitų teisės aktų keliamus reikalavimus, valgiaraščiai būtų sudaromi remiantis rekomenduojamomis maisto produktų grupėmis ir kad visiems vaikams būtų sudarytos sąlygos pavalgyti karšto maisto, t.y. maitinimas turi būti organizuojamas mokyklų valgyklose ar kitose tam skirtose patalpose“, - teigia UAB „Smulkus urmas“, maitinančios beveik šimto mokyklų moksleivius, generalinė direktorė Audronė Tendzegolskienė.

Subalansuotos mitybos reikšmė

Medikai pabrėžia, kad pacientų, sergančių virškinamojo trakto ligomis, gausėja ir jomis sirgti pradeda vis jaunesni. Mažėja vaikų atsparumas užkrečiamosioms ligoms, dažnai pradeda kamuoti užkietėję viduriai, atsiranda pilvo skausmai ir pilvo pūtimas.Tam įtakos turi ir režimo nebuvimas bei nesubalansuota mityba. Bendrojo lavinimo mokyklose vaikų maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas turi būti sudarytas vadovaujantis rekomenduojamų maisto produktų grupių sąrašu. Sveikatos specialistai rekomenduoja vartoti daugiau daržovių, vaisių, grūdinių ir ankštinių produktų, taip pat lieso pieno produktus, liesą mėsą, žuvį ir kt.

Tinkama mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai. Pirmiausia, mityba turi atitikti vaiko amžių, svarbu laikytis mitybos režimo. Augančiam vaiko organizmui svarbiausia valgyti šiltą maistą, kuo įvairesnius ir tinkamai parinktus maisto produktus, kad vaikas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį. Vaikai turi vartoti daugiau natūralių produktų, gerti natūralias vaisių ar daržovių sultis ir kuo rečiau naudoti maisto produktų, kuriuose daug konservantų, saldiklių.

Sveikos mitybos rekomendacijas vaikams atspindi sveikos mitybos piramidė. Ji rodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje. Norint, kad vaikų sveikata būtų gera, reikia rinktis daugiau maisto produktų, sudarančių piramidės pagrindą, ir mažinti produktų, išdėstytų viršutinėse piramidės dalyse, kiekį. Kuo aukščiau piramidės viršūnės yra produktai, tuo mažiau jų reikėtų vartoti.

Pamatinę piramidės grupę sudaro maisto produktai, kurių rekomenduojama valgyti daugiausia – duona, grūdai, bulvės ir jų produktai. Iš piramidės pamatinės grupės rekomenduojama valgyti 5–11 porcijų per dieną (piramidėje porcijos yra santykinis produkto kiekis, pvz., duonos riekė, vaisius). Virš pamatinės grupės vienodu lygiu pateikiamos dvi produktų grupės – daržovių grupė (rekomenduojama 3–5 porcijos per dieną) ir vaisių grupė (rekomenduojama 2–4 porcijos per dieną). Virš šių dviejų grupių pateikiamos dar dvi produktų grupės – pienas, sūris, jogurtas (2–3 porcijos per dieną) ir mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai (taip pat 2–3 porcijos per dieną). Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti mažiausią maisto raciono dalį: riebalai, alieja, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai, bei cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai, kuriuos reikėtų vartoti retai.

Kiek kainuoja moksleivių maitinimas?

Gydytojai pabrėžia, kad vaikai pirmiausia šeimoje turi būti pratinami valgyti kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, laikytis atitinkamo režimo. Tačiau mokyklose už valstybės skiriamas lėšas, kai socialiai remtinų vaikų maitinimui skiriami vos keli litai per dieną, užtikrinti tokį maistą sudėtinga.

Šiuo metu maisto produktams įsigyti, priklausomai nuo savivaldybės skiriamų lėšų, skiriama vidutiniškai apie 5 litus, iš kurių vidutiniškai apie 3,50 Lt – pietums ir apie 1,60 Lt – pusryčiams. Be to, už šią sumą įsigyti produktai privalo atitikti rekomenduojamas maistinių medžiagų ir energijos normas, kurios nustatytos LR Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytame moksleivių pusryčių ir pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų sąraše. Pavyzdžiui, grūdų produktai 7-10 metų vaiko pusryčių ir pietų valgiaraštyje turėtų sudaryti 82 gramus, daržovės – 260 gramų, liesa mėsa ir jos produktai – 50 gramų, pieno produktai – 248 gramus, žuvis – 40 gramų. Nesunku suprasti, kad už valstybės skiriamą pinigų sumą sudaryti vaikų valgiaraštį, į kurį įeitų visi išvardinti produktai, tampa labai sudėtinga.

Tėvų nuomone, kaip rodo viešosios nuomonės apklausa apie mokinių maitinimą mokyklose, vaikų maitinimui turi būti skiriama nuo šešių iki dešimties litų per dieną. Net 44 proc. apklaustųjų teigia, kad vieno vaiko maitimimui turi būti skiriama bent dvigubai didesnė suma nei skyrė valstybė. Šios srities profesionalai, teikiantys maitinimo paslaugas, pritaria tėvų nuomonei.

„Nors moksleivių racionas atitinka visus Sveikatos apsaugos ministerijos keliamus reikalavimus, tačiau padidinus vaikų maitinimui skirtą pinigų sumą bent iki septynių-aštuonių litų, būtų galima paįvairinti asortimentą veršienos, kalakutienos ar šviežios žuvies patiekalais, pasiūlyti ir natūralių sulčių“, - teigia bendrovės „Smulkus urmas“ generalinė direktorė Audronė Tendzegolskienė.

UAB „Smulkus urmas“ teikia bendrojo lavinimo mokymo įstaigų moksleivių maitinimo paslaugas žymimas „Myls“ prekės ženklu keletai Lietuvos savivaldybių: įmonė penktus metus rūpinasi Kėdainių, Anykščių miestų bei rajonų mokyklų auklėtinių maitinimu. Nuo praėjusių metų rudens maitinimo paslaugas teikia dar keliose Vilniaus bei Naujosios Akmenės mokyklose, o šiais metais pradėjo maitinti ir Šilutės mokyklos moksleivius.

Sveika mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, imunitetui, darbingumui ir gyvenimo trukmei. Maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti vaikystėje, išlieka visą gyvenimą. Sveiki maitinimosi įpročiai, įgyti šiuo amžiaus laikotarpiu, gali vėliau, vaikui įgavus daugiau nepriklausomybės ir bendraamžiams darant vis didesnę įtaką, padėti rinktis tinkamą kasdieninį maistą.