Jau seniai prabėgo tie laikai, kai buvo manoma - kuo anksčiau vaikas pradėjo naudotis tualetu, tuo didesni šaunuoliai jį to išmokę tėveliai. Tuomet tikėta ir tuo, kad maitinti kūdikį reikia ne dažniau, kaip kas tris valandas... Vystyklų, patalų ir drabužėlių skalbimas rankomis gerokai išvargindavo, tai ir buvo pakankamas pagrindas kuo greičiau pasodinti mažylius ant puodukų. Šiandien apie šlapius vystyklus jau pamiršome. Lengvai pakeisti sauskelnes sugeba net ir nepatyrę tėčiai. Dabar mes jau kur kas daugiau žinome ir apie tai, kaip veikia kūdikio žarnyno tuštinimosi ir šlapinimosi sistemos, ir kad šių sistemų aktus reguliuojantys raumenys bei nervai pakankamai išsivysto tik 18-24 vaiko gyvenimo mėnesį.
Vėlesnio pratinimo prie puoduko šalininkai pateikia dar vieną argumentą: vėliau pradėję mokytis naudotis puoduku vaikai žymiai greičiau įsisavina naujus įgūdžius.
Pirmas žingsnis: įsitikinkite, ar mažylis jau pasiruošęs
Stebėkite vaiko kūno kalbą:
„Atrodo, jau metas“: mažylis pasitraukia į nuošalesnę kertelę, nustoja žaisti, aprimsta, pritūpia.
„Jau prasidėjo!“: čiumpa už vystyklo/sauskelnių, tūpčioja kryžiuodamas kojytes, inkščia.
„Jau padariau!“: apžiūrinėja išsipūtusias sauskelnes/vystyklą, arba toliau tęsia žaidimą, vėl kalba.
Orientuokitės ne pagal kalendorių. Taip kaip anksčiau stebėjote savo mažylį, ar jis jau pasiruošęs primaitinimui ir „kietam“maistui, taip ir dabar pastebėkite, ar jau matyti kokių požymių, kad vaikas pakankamai subrendo sėsti ant puoduko:
- Ar pamėgdžioja suaugusius, vyresnius brolius/sesutes, ar imituoja, kaip šie naudojasi tualetu?
- Ar jau gali išreikšti kitus savo poreikius (pvz., kad yra alkanas)?
- Ar suvokia paprasčiausius paliepimus (pvz., „Atnešk man kamuoliuką“)?
- Pradeda pats nusisegti pilnas sauskelnes, nusitraukia šlapią vystyklą, arba pasisako, kad sauskelnės nešvarios;
- mėgina užsiropšti ant klozeto tualete, arba atsisėsti ant puoduko; tyrinėja savo kūną, iš kur viskas išteka.
Atkreipkite dėmesį į ženklus, kurie rodo, kad vaikas nori į tualetą: mažylis tūpčioja, griebiasi už kelnyčių, sukryžiuoja suspaudžia kojytes, inkščia, rodo tam tikras grimasas, o gal stengiasi pasišalinti atokiau, užlįsti už baldų. Visi šie požymiai jums sufleruoja, kad vaikas jau pakankamai subrendęs ir supranta, kas vyksta jo viduje.
Antras žingsnis: įsitikinkite, ar patys esat pasirengę
O ar pasirengėte Jūs? Naujam mažylio įgūdžiui suformuoti reikia laiko. Pratinimui prie puoduko visai netinka įtempti gyvenimo periodai, kai patiriate daug streso, sprendžiate kitas problemas, laukiate artėjančio gimdymo arba ką tik pagimdėte kitą vaikelį.
Dabar ypač pagelbės:
- jumoro jausmas
- begalinė kantrybė
- kūrybiškumas
- patogus kokybiškas puodukas
- sausų kelnyčių atsargos
Parodyk ir paaiškink: Pasistenkite išnaudoti pirmapradį vaiko interesą – pamėgdžioti suaugusius . Leiskite jam stebėti, kaip jūs naudojatės tualetu, parodykite, kaip reikia atsisėsti ant puoduko. Paaiškinkite jam, ką jūs darote. Pastebėta, kad mergaitės kur kas geriau išmoksta šią pamoką kartu su mamomis, o berniukai – su tėčiais (tačiau tai nėra būtina sąlyga).
Pavyzdys: Jei mažylis turi bendraamžių draugų, kurie jau išmoko naudotis puoduku, suorganizuokite „parodomąjį“ susitikimą.
Sufleris: Kai kurie tėveliai kaip modeliukus panaudoja mėgstamus vaiko žaislus: sodina juos ant puoduko; įpila į puoduką šiek tiek vandens, po to parodo, kaip ir kur reikia jį išpilti.
Knygelės: Galima paieškoti knygelių, kurios sukurtos būtent tokiam tikslui – išmokyti vaiką naudotis tualetu. Jose galima rasti paveikslėlių su ant puodukų sėdinčiais vaikučiais. Mažylis stebi paveiksliukus ir supranta: „Jei tai gali padaryti kiti vaikai, ir aš galiu!“
Įvairių mokymo būdų derinimas gali padėti dar greičiau pasiekti rezultatų!
Trečias žingsnis: aiškinkite vaikui, kur reikia eiti ir kaip tai vadinasi
Vieta. Turite nuspręsti: ar jums patogiau mokyti mažylį naudotis specialiu vaikišku puoduku, ar mokyti atsisėsti ant suaugusiųjų klozeto, pritaikius ant jo specialų vaikišką dangtį. Patikrinkite, ar savarankiškai naudodamasis puoduku ar klozetu mažylis nenuslys, nenugrius, neprisispaus pirščiukų ar kitaip nesusižeis.
Kaip tai vadinama? Išmokykite vaiką įvardinti atitinkamas kūno vietas ir procesą, kas yra atliekama. Žinantis, kaip įvardyti veiksmą ir ką jis nori padaryti, vaikas žymiai greičiau išmoks naudotis puoduku.
Ketvirtas žingsnis: suvokti ryšį tarp to, ką vaikas jaučia ir to, kas tuoj įvyks.
Kai vaiko elgesys signalizuoja apie tai, kad jis nori į tualetą (pvz., tūpčioja ar ieško nuošalesnio kampelio), jums reikia ramiai pasakyti: „Eime ant puoduko/ į tualetą“. Kai tik šį ryšį – „spaudimas – einu ant puoduko“ – įsisąmonins, vaikas sugebės susitvarkyti savarankiškai.
Kai vaikas rodys ženklus, kad jam norisi į tualetą, kaskart taip pat paklauskite: „Ar nori si-si? Pasakyk mamai/tėčiui“. Tokiu būdu jūs padėsite vaikui įsisąmoninti dar vieną sąsają: kai norisi į tualetą, reikia pasakyti mamai/tėčiui.
Atspėti, kada mažylis gali norėti į tualetą, gali padėti kai kurie fiziologiniai vaiko ypatumai. Pilnas skrandis pradeda stimuliuoti tiesiąją žarną tuštintis, praėjus maždaug 20-30 min po valgio. Pasodinkite vaiką ant puoduko ir kantriai laukite.
Negalima bausti prie puoduko pratinamo mažylio už tai, kad jam nepavyksta. Vaikai, ant kurių šaukiama, pykstama dėl nesėkmių, ateityje gali turėti rimtų emocinių sutrikimų.
Šaltinis: Yöumama.ru