Tėvų skyrybos – daugybė permainų tiek šeimoje, tiek mažo žmogučio vidiniame pasaulyje. Skyrybų procesas traumuoja mažylius, jie išgyvena visą spektrą neigiamų emocijų: nerimą, pyktį, baimę, liūdesį ir t.t. Tam, kaip vaikas suvokia šeimos struktūrą ir supranta skyrybas didelę įtaką daro jo amžius.



Nuo gimimo iki 18 mėnesių

Tokio amžiaus vaikai jaučia, kad tėvų santykiai įtempti, tačiau konflikto priežasčių dar nesuvokia. Jei tėvai barasi nuolatos, vaikas tampa irzlus, nervingas, dažnai būna prastos nuotaikos, ypač kai šalia yra svetimų žmonių. Tokių vaikų vystymasis gali kiek sulėtėti.

Kaip sušvelninti neigiamą poveikį? Vaikams reikia stabilumo ir artumo. Pasistenkite, kad nepaisant skyrybų proceso, vaiko režimas išliktų toks pats, kaip ir anksčiau. Ypač miego ir mitybos režimas. Vaikui reikia mylimiausių žaisliukų, daugiau laiko, kurį praleistumėte su juo, dažniau paimti ant rankų ir užtikrinti fizinį komfortą. Pasinaudokite draugų ar giminių pagalba, kad galėtumėte pailsėti, ir po to bendraudami su savo vaiku būti žvalūs.

Nuo 18 mėn. - iki 3 metų


Šiame amžiuje vaiko emocinis ryšys su tėvais ypač stiprus. Dabar jam mama ir tėtis – visas pasaulis. Skyrybas tokio amžiaus vaikai išgyvena labai sunkiai. Jiems sunku suprasti patį išsiskyrimo faktą. Mažyliai galvoja, kad mama ir tėtis skiriasi dėl jų kaltės. Jie ima reikalauti daugiau dėmesio sau, dažniau verkia ir rodo kaprizus. Vaikų vystymasis gali sulėtėti, dėl patiriamo streso gali atsirasti tam tikrų įpročių (piršto čiulpimas ir pan.). Vaikai išgyvena vienatvės baimę, prastai miega, bijo likti vieni kambaryje naktį.


Kaip sušvelninti neigiamas pasekmes
? Kiek įmanoma, tėvai turi bendradarbiauti, kad jų vaiko dienos režimas išliktų nepasikeitęs. Vaikui būtina skirti daugiau dėmesio ir laiko. Skaitykite knygelę kartu, kartu žaiskite smėliadėžėje ir pan.  Jei su vaiku jau galite rimčiau pasikalbėti, pasidalinkite su juo savo jausmais.

Nuo 3 iki 6 metų

Ikimokyklinukai dar nesupranta visos skyrybų esmės, tačiau nenori, kad tėvai išsiskirtų, nepaisant labai įtemptos situacijos namuose. Jie jaučia, kad niekaip negali paveikti ar kontroliuoti susidariusios situacijos. Iš čia atsiranda nerimas, įvairios baimės, nepasitikėjimas savimi, nemiga. Ikimokyklinukai, taip pat kaip ir mažyliai, yra linkę kaltinti save dėl tėvų skyrybų.

Kaip sušvelninti neigiamas pasekmes? Idealus variantas – kai tėvai išsiskiria be pykčių, skandalų ir abipusių kaltinimų, ir gyvenimo pasikeitimus vertina pozityviai. Toks variantas vaiką traumuoja mažiausiai. Būdamas tokio amžiaus, vaikas puikiai jaučia tėvų emocijas, net jei šie ir mėgina jas nuslėpti. Ikimokyklinukui būtinai reikia žmogaus, su kuriuo jis galėtų pakalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus. Tai gali būti ir seneliai, ir bet kuris kitas artimas žmogus, kuriuo vaikas pasitiki, ir kuris gali objektyviai pažvelgti į įvykius, o ne nuteikinėti vaiką prieš vieną iš tėvų.

Vaikui būtina žinoti, kad jis ir toliau galės matytis su tuo iš tėvų, kuris išeina. Tam reikia sudaryti grafiką ir jo laikytis.

Nuo 6 iki 11 metų

Vaikai bijo likti vieni, baiminasi, kad po tėvų skyrybų gali daugiau nebepamatyti vieno iš jų. Kartais jie tiki, kad dar gali sulipdyti tėvų santykius, ir gali pykti ant vieno iš tėvų, gali suskirstyti juos į „blogą“ ir „gerą“. Mokyklinukai gali kaltinti vieną iš tėvų egoizmu ir reikšti savo pyktį įvairiai: blogu elgesiu, prastesniais pažymiais, atsiribojimu ir t.t. Dėl streso neretai sutrinka vaiko virškinimo sistema, jis gali skųstis galvos skausmais.



Kaip sušvelninti neigiamas pasekmes
? Vaikui būtina suteikti skyrybų metu kiek išsibalansavusį saugumo jausmą ir atstatyti ankstesnį savęs vertinimą. Todėl abu tėvai turi leisti savo laisvalaikį su vaiku, aptarti savo išgyvenimus, įtikinti žodžiais ir veiksmais, kad jie su vaiku neišsiskyrė, kad vaikas tikrai nekaltas dėl susiklosčiosios situacijos.
Be to, tėvai turėtų ne kaltinti vienas kitą, o aiškinti vaikui, jog skyrybos - jų abiejų sprendimas.

Labai svarbu laikytis nustatyto pasimatymų su vaiku grafiko, nes daugiausiai naudos šiuo laikotarpiu suteikia pastovumas, režimas ir tai, kad vaikas žino, ko jam tikėtis.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu vaikui reikia bendravimo su draugais, giminaičiais, bendraamžiais. Leiskite dalyvauti įvairiuose renginiuose, varžybose, būreliuose. Aktyvus socialinis gyvenimas atitraukia nuo nemalonių minčių, didina savęs vertinimą ir neleidžia užsisklęsti savyje.