Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, o vasarą nėščioji patiria dvigubą krūvį. Leisti laukimo dienas tvankiame didmiestyje ypač sunku. Antrojoje nėštumo pusėje ne vienai besilaukiančiai tinsta kojos, ir darosi sunku kovoti su nuolatiniu troškulio jausmu.
Ką daryti, kad nėštukei būtų lengviau ištverti karščius, o vasara būtų naudinga būsimai mamai ir kūdikiui?


Darbas

Ideliausia būtų nėštumo metu visai nedirbti… Deja, didžioji besilaukiančių moterų dauguma tokių sąlygų neturi. Tačiau šiuo gyvenimo periodu jos darbo sąlygos turėtų būti palengvintos, ypač jei tenka dirbti pamaininį ar sunkų fizinį darbą. Nėščiosios sveikatai taip pat kenkia tvankios darbo patalpos, erzinantys ir pykinantys įvairių darbo priemonių kvapai.

Turite žinoti, jog darbdavys privalo nustatyti ne visą darbo dieną arba darbo savaitės laiką, jei to reikalauja nėščioji ar neseniai pagimdžiusi moteris. Tvirtinant darbo (pamainų) grafikus, darbuotojos prašymu, gali būti nustatytas individualus darbo grafikas, nepažeidžiantis imperatyvių Darbo kodekso nuostatų dėl darbo laiko (trukmės, pertraukos ir kt.).

Mityba, skysčių vartojimo režimas

Kad išvengtumėte virškinimo sutrikimų, turite valgyti dažniau, bet po mažiau. Vasarą rinkitės neriebius produktus, rauginto pieno produktus (jei organizmas toleruoja karvės baltymą). Visiškai atsisakykite riebaus karvės pieno. Kiek norisi valgykite daržovių bei vaisių, tik nepamirškite labai kruopščiai juos plauti (net jei tai jūsų daržo/sodo gėrybės!).

Nors troškulys per karščius padidėja, skysčių vartojimo režimo neatsisakykite – neviršykite 2 l paros normos. Nepamirškite, kad skysčiai – tai ne tik gėrimai, bet ir sriubos, vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo. Pvz. agurkuose ir pomidoruose yra 80 proc. vandens!

Nevartokite gazuotų gėrimų. Troškulį geriau numalšina spanguolių, bruknių, serbentų, vyšnių morsas (uogos nuplaunamos virintu vandeniu, išspaudžiamos jų sultys ir laikomos vėsioje vietoje. Išspaudos užpilamos vandeniu (100 g žaliavos - 750 ml vandens) ir pavirinamos. Gautas antpilas sumaišomas su sultimis ir paskaninamas medumi. Morsas laikomas vėsioje vietoje), ar paprastas vanduo, pagardintas citrina. Jei labai stipriai troškina, iš pradžių gerai praskalaukite burną vandeniu, o tik po to gerkite.

Jei einate pasivaikščioti, pasiimkite buteliuką geriamo vandens ir keletą nuplautų vaisių.

Apranga ir avalynė

Nėštumo metu sekrecija sustiprėja ir kūnas labiau prakaituoja, plaukai ima dažniau riebaluotis. Rinkitės tik natūralių audinių drabužius. Vasarą natūrali medžiaga neleis jūsų kūnui perkaisti. Apatiniai turėtų būti tik medvilniniai. Sintetiniai audiniai gali išprovokuoti pienligę, išskyrų nėštumo metu ir taip išsiskiria daugiau nei įprasta. Būtinai dėvėkite liemenėlę. Krūtinė ruošiasi būsimam žindymui ir krūtis būtina prilaikyti.

Įsigykite patogią avalynę – neaukšta pakulne, bet ir ne visiškai plokščiu padu.

Poilsis gamtoje

Kol nekaršta, kuo daugiau vaikščiokite gryname ore. Tiesa, nepamirškite, kad parkuose, miškuose bei kituose gamtos kampeliuose gresia rizika, kad įsisiurbusi parazitė erkė gali užkrėsti sunkia liga: erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Todėl nėščioji turtėtų imtis dvigubų saugumo priemonių, ypač jei iki nėštumo nespėjo pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Renkitės taip, kad didesnė kūno dalis būtų pridengta drabužiais. Rankogaliai turi glaudžiai priglusti prie rankų, o apykaklė turi būti aklinai užsegta. Galvą reikia apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Geriau dėvėti ryškių spalvų ar baltus drabužius, kad erkę būtų lengviau pastebėti. Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, skubiai kreipkitės į užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą.

Maudynės – puikus būdas išjudinti dėl nėštumo sustingusią apatinėje kūno dalyje kraujotaką. Tačiau maudytis nėščiosioms patariama tik neužterštuose vandens telkiniuose, kurių švarumą patvirtina Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atlikti tyrimai, ir vanduo atitinka higienos normas. Itin karštomis vasaros dienomis prauskitės po dušu 3-4 kartus per dieną.

Saulėtą dieną gamtoje būkite po tentu, saulės skėčiu. Tiesa, nedidelis saulės spindulių kiekis būtinas tam, kad organizmas gamintų vitaminą D. Jei tik turite tinkamų sąlygų, labai naudinga būtų kasdien  10-15 minučių gryname ore pabūti apnuogintomis krūtimis. Jei tokių sąlygų nėra, tą patį reikėtų daryti gerai išvėdintoje patalpoje namuose.

Kelionės

Iki 16 nėštumo savaitės specialistai pataria nesidairyti į Pietus ir rinktis poilsį vietinėse apylinkėse, galbūt sanatorijoje. Pirmasis ir paskutinis nėštumo trimestras yra patys sunkiausi, todėl tolimoms kelionėms patogiausias metas – antrasis trimestras (14-28 savaitės). Šiuo periodu vaisius jau saugiai įsitvirtinęs ir aplinkos faktoriai daro mažesnę įtaką. Prieš skrendant/važiuojant į tolimesnę kelionę, patariama labai gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“: slėgių skirtumai, sėdėjimas ilgą laiką, klimato ir mitybos pokyčiai ir t.t... Ne viena nėščioji po tokių kelionių grįžta varginama virškinimo sutrikimų. Kad ir kur išvyktumėte, būtinai pasiimkite ir nėščiosios kortelę, ir prieš kelionę pasikonsultuokite su jus prižiūrinčiu gydytoju.
 
• Skrydžiui pasirinkite labai patogią ir laisvą aprangą, kad ji nevaržytų judesių.
• Pasiimkite į lėktuvą šiltesnį rūbą, jei pasidarytų vėsu.
• Kad padėtis būtų patogesnė, patariama už nugaros pasidėti nedidelę pagalvėlę (paprašykite stiuardesės).
• Būtinai užsisekite saugos diržą (po pilvu).
• Gerkite daugiau skysčių: apie 500 ml kas valandą.
• Viso skrydžio metu nebūtina sėdėti vienoje vietoje. Pasivaikščiokite po saloną.

Atostogaukite aktyviai, bet nepersistenkite. Nerekomenduojama nardyti, lankytis saunoje. Staigus temperatūrų pasikeitimas kenkia vaisiui.

Smagios ir ne per karštos vasaros!