Psichologai tikina, kad kiekvienai asmenybei darbą keisti būtų naudinga kas 5 metus. Tačiau net ir tiems, kuriems ši taisyklė nė motais, bent kartą gyvenime tenka ieškotis naujo darbo. Net ir tie, kurie tai patiria nebe pirmą kartą, vis tiek padaro klaidų. Ar galima jų išvengti?
Štai keleto darbuotojų atrankos kompanijų („National Employment Counseling Association“ ir „ProSpring“) sudarytas klaidų sąrašas, kurias dažniausiai padaro ieškantys darbo.


• Netinkamai sudarytas gyvenimo aprašymas. Šis popieriaus lapas sudaro pirmąjį įspūdį apie jus. Jei CV blogas, didžiulė tikimybė, kad jis atsidurs šiukšliadėžėje, o jūsų mėginimas gauti darbą taip ir pasibaigs.

• Darbo paieškos skaitant laikraščių skelbimus. Tai nelabai efektyvus būdas susirasti naują darbą. Realiai, iki laikraščio puslapių atkeliauja tik 10 proc. informacijos apie laisvas darbo vietas.  Dalis šių skelbimų – tik „muilo burbulas“, arba savotiška įmonės reklama, kuria norima pasirodyti, jog reikalai klostosi puikiai.

• Išsiuntę savo CV manote, kad jums būtinai paskambins arba kitaip atsakys. Taip nutinka itin retai. Geriausiu atveju atsiunčiamas mandagus laiškutis, kuriame pranešama, kad jūsų CV išties įspūdingas, tačiau jie pasirinko kitą pretendentą... Geriausias būdas – paskambinti į kompanijos personalo skyrių ir priminti apie save. Statistika rodo, kad būtent taip sulaukiama maždaug 60 proc. teigiamų atsakymų.

• Darbo paieškos tik „per pažįstamus“. Tai gana pavojingas kelias. Jūsų pažįstami tikrai neužsiims šiomis paieškomis taip aktyviai, kaip jūs to tikitės. Žinoma, kartais jie tikrai gali jums padėti, tačiau pasikliauti vien tik šiuo būdu neprotinga.
 
• Po pokalbio su būsimu darbdaviu nepasidomite, su kuo reikėtų susisiekti, kad sužinotumėte galutinį atsakymą. Tai didelė spraga. Jūsų neturėtų patenkinti atsakymas: „Ačiū, mes jums būtinai paskambinsime“. Sužinokite, kam galite perskambinti ir pasidomėti savo perspektyvomis.

• Po pokalbio nesėkmingai mėginote susisiekti su personalo skyriumi, tačiau viską metėte, nusprendę, kad jūsų kandidatūra atmesta. Geriausias būdas – susisiekti su padalinio/skyriaus (kuriame norėtumėte įsidarbinti) vadovu ir priminti jam apie save.

• Darbo paieškos tik Internete. Daugelis kompanijų skelbia apie laisvas darbo vietas savo interneto svetainėse, skyreliuose „Karjeros galimybės“, „Konkursai“. Dažniausiai ši informacija „kabo“ tik tam, kad būtų sukaupta CV bazė. Apie 10 proc. informacijos yra pasenusi ir likusi ten per klaidą. 

• Po pokalbio neišsiunčiate „dėkingumo laiško“ ("thank you letter"). JAV kompanijose yra tokia tradicija: po pokalbio dėl darbo žmogus išsiunčia padėkos laišką. Jei darbdavys negauna iš pretendento panašaus laiško, manoma, kad šis žmogus nepaiso verslo-etiketo taisyklių.

• Manote, kad bet kuriai kompanijai darbuotojų paieška yra prioritetas numeris vienas. Iš tiesų, bet kurios įmonės tikslas – pelnas. Po to jiems rūpi maksimalus klientų poreikių patenkinimas, kompanijos savininkų užduočių vykdymas ir t.t.

• Jūsų gyvenimo aprašymas kalba tik apie praeities nuopelnus. Tokiu atveju tai – nekrologas. Turite sufokusuoti dėmesį į ateitį. O praeitis tik padeda įrodyti, kad esate gabus ir galite daug nuveikti ateityje.


Štai kiek kitokia klaidų sąrašo versija, kurią pateikia kita darbuotojų atrankos kompanija.

• Nevykdote konkrečių nurodymų, kuriuos kompanija pateikė: pvz., kokiu būdu atsiųsti informaciją apie save. Jei skelbime/konkurso sąlygose nurodyta, kad CV turi būti atsiųstas elektroniniu paštu, vadinasi, reikia daryti būtent taip, o ne siųsti faksogramą ar laišką paštu.
Jūs jau neturėsite galimybės sudaryti gerą įspūdį. Jei jau nuo pat pradžių nesilaikote nurodytų taisyklių, sudarote neigiamą pirmąjį įspūdį.
 
• Neužmezgėte kontakto su personalo skyriaus darbuotojais. Asmeninis įspūdis labai svarbus. Tik atranką vykdantis darbuotojas gali padaryti taip, kad jūsų kandidatūra būtų svarstoma rimtai.

• Prastos manieros. Pavyzdžiui, demonstratyvus savo CV siuntimas iškart į keliasdešimt kompanijų, personalo skyriaus darbuotojų įžeidinėjimas ir pan.

• Pretenduojate į darbo vietą srityje, kurios visiškai neišmanote. Be komentarų. Tiesiog atkreipkite dėmesį į formuluotes skelbimuose, ką kandidatas PRIVALO gebėti, kokia patirtis BŪTINA.

• Prastai sudarytas CV. Atrankos specialistai peržiūri tūkstančius gyvenimo aprašymų ir jie neturi laiko ilgai kapstytis kiekviename jų. Todėl turite rašyti trumpai ir pabrėžti tai, kas svarbiausia.

• Laikykitės elektroninio susirašinėjimo etiketo taisyklių. Atrankos specialistai gauna šimtus tokių laiškų. Jei norite palengvinti jų darbą, pavadinkite savo gyvenimo aprašymo dokumentą ne „CV.doc“ , o savo vardu.
 
• Gyvenimo aprašymas parašytas su klaidomis. Tai ne vien išvardyti faktai, bet ir jūsų raštingumo, išsimokslinimo ir skonio patikrinimas.

• Nesuvokiate gyvenimo aprašymo tikslų. Stipriausios jūsų savybės turi būti pabrėžtos ir pateiktos kuo konkrečiau, o silpnosios vietos - neužkliūti.

• „Baltos dėmės“ biografijoje. Labai dažnai gyvenimo aprašymuose pasitaiko baltų dėmių, pavyzdžiui, žmogus labai kruopščiai nurodo, ką jis veikė 1998-1999 ir 2001-2003, o kas nutiko 1999-2001 metais? Arba turintis aukštąjį informacinių technologijų specialisto išsilavinimą žmogus nurodo, jog iki šiol dirbo pardavėju. Darbuotojų atrankos specialistams kyla daug klausimų, kuriuos reikia paaiškinti.

• Parodykite, ką mokate! Kiekvieno darbdavio svajonė – darbuotojas, kurio apmokymams nereikės išleisti krūvos pinigų, nes jis jau turi reikiamų įgūdžių. Jei gyvenimo aprašyme šių detalių nėra, kažin, ar kandidatūra bus svarstoma rimčiau.


Apie darbo paieškas daugiau informacijos ir naudingų patarimų rasite Forume "Darbas"