Daugelyje literatūros kūrinių galime sutikti padaužą mergiūkštę, laipiojančią medžiais, ir ramų, paklusnų berniuką, kartu su mergaitėmis žaidžiantį lėlytėmis... Ar tai normalu? Tėvai visada sunerimsta, kai darželio auklėtoja papasakoja, kad jų sūnus labiausiai mėgsta mergaičių kompaniją, lėles, blizgučius ir t.t. O jei ir namuose mėgsta pasimaivyti priešais veidrodį, persirenginėti, tėvams ima atrodyti, kad jų vaikas gali turėti nukrypimų, seksualinių problemų ateityje ir pan. Nustatyti, kas yra norma, o kur jau nukrypimas, gali tik patyręs specialistas.

Kad tėveliai be reikalo nesijaudintų dėl savo atžalų psichoseksualinio vystymosi, išvardinsime keletą pagrindinių požymių, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį prieš darant vienokias ar kitokias išvadas.

Jei berniukas žaidžia „šeimą“, mėgsta rengti lėles – tai dar nieko nereiškia. Tačiau jei jis apskritai atsisako bet kokių tipiškų „berniukiškų“ žaidimų ir žaislų, nesidomi technika, ginklais ir pan. – čia jau kita kalba. Tačiau ir tokiu atveju daryti išvadas dar per anksti. Reikia stebėti berniuko žaidimus - kokius vaidmenis žaisdamas pasirenka: jei žaisdamas su mergaitėmis „šeimą“, jis renkasi vyriškus vaidmenis - tėčio, sūnaus, brolio – viskas normalu. Lygiai taip pat stebėti reikėtų ir mergaites, jei neramina tai, kad mažylė visą laiką „šaudo-gaudo“ su berniukais. Vaidmenų pasirinkimas pasufleruos orientaciją.

Paprastai vaikai nuo 4 metų nelabai noriai prisiima priešingos lyties vaidmenis. O nuo 5 metų kategoriškai jų atsisakinėja. Auklėtojoms ilgai tenka įkalbinėti suvaidinti tokius vaidmenis šventiniuose pasirodymuose.
Vaikai su sutrikusia psichoseksualine identifikacija išsiskiria iš kitų bendraamžių savo lyčiai nebūdingu elgesiu.  Šie berniukai ne tik ramūs, jautrūs, bet ir turi mergaitiškų bruožų: plastiški judesiai, švelnumas, balso tembras. Jie mėgsta bendrauti su mergytėmis ir elgiasi taip, kaip jos: kaprizingi su mergaitėmis, ir švelnūs, koketuojantys su berniukais.

Nepasitenkinimas, susijęs su lytimi ir socialiniu vaidmeniu, išryškėja ne tik žaidimuose, bet ir kalbėjime: garbina kitos lyties privalumus, norėtų pasikeisti lytį, vardą ir t.t. Tokie berniukai mėgsta persirengti mergaitiškais drabužiais, išmėginti kosmetiką, parfumeriją, pasisukioti prieš veidrodį. O mergaitės atvirkščiai: atsisako dėvėti suknutes, sijonus, papuošalus, ir drovisi savo moteriškumo. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į endokrinologą.

Tačiau kalbant apie psichoseksualinį vystymąsi, vienas atskiras paminėtas požymis, ar net keletas jų, dar nėra įrodymas, kad esama lyties-vaidmenų sutrikimų. Kartais 6-8 m. berniukai ima elgtis mergaitiškai, bet visa tai liaujasi prasidėjus lytinio brendimo laikotarpiui, ir jie tampa „tikrais vyrais“. Vyriško tipo mergaitėms toks elgesys gali būti būdingas ir paauglystės laikotarpiu, tačiau jos subręsta ir tampa tikromis moterimis, švelniomis ir rūpestingomis mamytėmis.

Šaltinis: supermama.lt