Labai dažnai tėveliai, besiskųsdami sūnaus ar dukros tinginyste bei nesimokymu nepastebi, jog vaikas paprasčiausiai neturi motyvacijos. Jis nuoširdžiai nesupranta, kam jam to reikia? Sutikite, jog vien  noro įtikti tėvams neužtenka. Ypač jei keliami labai aukšti reikalavimai, neatitinkantys vaiko galimybių. O vietoje pagyrimų bei supratimo jis vis girdi tėvų bei pedagogų priekaištus. „Tinginėlio“ etiketė daugeliui atrodo visai patraukli: „o gal paliks ramybėje, vis tiek amžiais manim nepatenkinti...“


Problemos sprendimas – vaikas turi suprasti ką būtent jis daro ir kam to reikia? Betikslė veikla sukelia bodėjimąsi ir norą pabėgti nuo nereikalingo krūvio. O jei vaikas domisi tuo, ką veikia, jam tai svarbu, tingulys kažkur dingsta, iškart atsiranda jėgų.

Kaip suformuoti motyvaciją, jei vaikas jos neturi?
 
Daugelis tėvų skundžiasi, kad sūnus ar dukra nepadeda tvarkytis namuose. O juk paprasčiausiai reikia skirti jiems tam tikras pareigas ir reikalauti, kad jos nuolat būtų atliekamos (pvz. nueiti į maisto produktų parduotuvę; išnešti šiukšles, nuvalyti dulkes ir t.t.). Užduotys turi būti labai konkrečios, atitikti vaiko galimybes ir iš tiesų reikalingos, o ne išgalvotos tik norint paauklėti. 

Už atliktas užduotis būtina padėkoti, pabrėžiant konkrečius dalykus, pvz.: kad duona šviežia nupirkta, kad pačiai jums būtų buvę sunku ir apsipirkti, ir vakarienę suspėti pagaminti, ir dulkes nušluostyti. Bet tik nuoširdūs pagyrimai turi prasmę. Perdėtos pagyros erzina žmones net labiau, nei ignoravimas. Paskatinimas būtinas. Jaunesnio amžiaus vaikui geriau atvirai pasakyti: kadangi padėjai tėveliams, dabar galėsi ilgiau pažaisti kieme, arba eisi į kiną. Su vyresniais vaikais jau galima pasikalbėti apie namų ruošos pasidalijimą „po lygiai“.

Kartais patys tėvai moko savo vaikus tinginiauti. Kaip dažnai mamos ar močiutės (jos dažniau!) sako vaikui : „leisk, padėsiu, bus greičiau…“ ir aprengia/nurengia vaiką, sutvarko žaislus, pamaitina… Be abejo, jos tai atlieka geriau ir greičiau, bet apriboja vaiko aktyvumą, slopina bet kokią iniciatyvą, išugdo įprotį laukti, kol kas nors kitas atliks užduotį.

Daugelis energingų ir aktyvių žmonių nesugeba suprasti, kad ne visi gali kartu su jais suspėti, kad kažkas pavargsta, prastai jaučiasi gyvendamas tokiu tempu kaip jie. Tingėti galima ne tik dėl fiziologinių ar psichologinių priežasčių. Net ir visai sveikas žmogus pervargsta ilgai ir sunkiai dirbdamas, tuomet sumažėja veiklos kokybė. Pervargimas kamuoja daugelį vyresniųjų klasių mokinių. Iš šalies atrodo, kad jie iš visų jėgų stengiasi pabėgti nuo pamokų ir namų ūkio ruošos, tačiau vaikai yra tiesiog pervargę. Jų „darbo diena“ realiai (o ne formaliai) trunka ne mažiau kaip 15 valandų (+ pamokų ruoša, + darbas su korepetitoriais).

Jei vaikas ima skųstis nuovargiu, galvos skausmais, suglebimu, kad sunku mokytis, nes nėra jėgų, atrodo susierzinęs, išbalęs, verksmingas, neskubėkite apkaltinti jo išlepimu ir tingėjimu. Ypač atkreipkite dėmesį į jo apetitą, svorio pakitimus, mieguistumą (atrodo miega ilgai, o vis skundžiasi neišsimiegojęs). Jei jau šioje stadijoje laiku suteikiama medicininė ar psichologinė pagalba, rimta liga gali ir neišsivystyti. Bet jei tokios būsenos vaiką versite įtempti visas paskutines jėgas ir toliau aktyviai funkcionuoti, jo būsena palaipsniui peraugs į sunkią ligą.

Keletas patarimų tėvams:

- Jei vaikas nuolat mėgina išvengti namų ruošos darbų, mokymosi, peržvelkite savo reikalavimus - ar tikrai viskas įveikiama?

- Ar dažnai pagiriate ir padėkojate jam už atliktas užduotis? Labai sunku noriai užsiimti tuo, ko niekas nevertina ir nepastebi.

- Kai pedagogai sako, jog jūsų vaikas staiga aptingo, neskubėdami bartis ir bausti, aiškinkitės visas smulkmenas. Reikia suprasti, ar vaikui dabar reikia medicininės, ar psichologinės pagalbos, gal papildomų užsiėmimų, o gal atvirkščiai - poilsio. Labiausiai jam reikia jūsų palaikymo ir patarimų. Nes tinginystė – nelaimės signalas, kurį turite laiku pastebėti.

- Neįmanoma grasinimais ir šantažu priversti žmogų tapti darbščiu. Anksčiau ar vėliau jis ims maištauti. O protesto forma gali būti pati įvairiausia: nuo ašarų - iki melo, pabėgimo, ligos. Neturite tapti prievaizdu.

Šaltinis: supermama.lt