Išdidžiai nešiojate vis apvalėjantį savo pilvuką, šnekučiuojatės su jame spurdančiu mažyliu ir patiriate nepaprastą malonumą mėgaudamasi nauja bei neįprasta savo padėtimi. Bet kažkoks kirminėlis vis tiek graužia beveik visas šiuolaikines moteris: darbas, ar vaikai - ką pasirinkti? Kaip suderinti mažylio auginimą ir darbą? Ar iš viso tai įmanoma?

 

Kodėl išeiname į darbą?

- Finansiniai sunkumai. Ne visų mūsų partneriai uždirba pakankamai, kad galėtume ramiai auginti vaikus namuose, iki jiems sueis 3 metai. Be to, ne visi apskritai turime partnerius…

- Šeimos verslas. Jei esate verslininkė, šeimos įmonės vadovė ar buhalterė – niekur nedingsite… bent jau ilgam. Teks derinti vaiko auginimą ir šeimos verslą.

- Baisioji “kvalifikacija” (ir darbe, ir moksle). Yra daugybė atvejų, kai mamytės taip ir liko nebaigusius mokslų, neapsigynusios disertacijų, naiviai tikėjusios, jog “kada nors, vėliau…”

- Naujos veiklos troškimas, psichologinis komfortas. Kai kurios mūsų taip įpratome prie intensyvaus gyvenimo ir aktyvaus bendravimo, kad tiesiog negalime įsivaizduoti nė dienos, praleistos su be galo mylimu ir dievinamu, bet tik vienu žmogeliuku.

- Savęs realizavimas. Tai natūralus ir normalus kiekvieno sveiko žmogaus siekis. Vieni realizuoja save šeimoje ir jaučiasi laimingi, kiti – siekia karjeros, kad pasijustų asmenybėmis.

Tad jei nusprendėte išeiti į darbą, supažindinsime jus su dažniausiai pasitaikančiomis problemomis:

1. Maitinate krūtimi. Tai, be abejo, labai pagirtina. Tačiau problematiška, jei vėl pradėsite dirbti. Nesinori atimti iš vaiko pačio vertingiausio maisto ir nutraukti tokio artimo jus siejančio ryšio. Galima pamėginti kitus variantus:

- išmokite nusitraukti pieną. Tai nėra taip paprasta. Be to, gali tekti imtis laktacijos skatinimo, nes pieno gali sumažėti.

- pradėkite pratinti mažylį prie buteliuko su čiulptuku ar „snapeliu“. Pratinti reikia iš anksto. Parinkite čiulptuką su mažyte skylute, kad traukti iš jo būtų sunku, kaip ir iš krūties (kad neatprastų žįsti).

- Jei dirbate netoliese, grįžkite pažindyti vaiką į namus, arba, jei turite supratingą vadovą, auklė ar močiutė gali atnešti kūdikį pažindyti į darbą.

- kai kurios atkaklios mamytės vežiojasi į darbą ir kūdikius. Tačiau tam reikia turėti atitinkamas sąlygas (atskirą kabinetą arba labai supratingus kolegas). Paprastai tai gali sau leisti vadovės.

2. Jei mažylis suserga. Vaikui susirgus, vienas iš tėvų turi teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą. Paprastai niekas nenori tuo piktnaudžiauti, ypač kai pats darbų įkarštis. Tuomet jūsų nebuvimas erzina tiek vadovus, tiek kolegas. Geriausia visada turėti pasiruošus „atsarginį variantą“: kaimynę, draugę, močiutę, auklę, kurie reikiamu momentu galėtų paslaugyti ligoniuką. Žinoma, visiškai neišvengsite tokių situacijų kai dėl vaiko teks nenueiti į darbą. Sugalvokite, kokiu būdu ir per kiek laiko galėsite atidirbti.

3. Neformalus bendravimas. Per pietų pertraukas lekiate į artimiausią parduotuvę apsipirkti vakarui, o darbą baigiate visada „su skambučiu“? Tiesiog nebeturite laiko paplepėti su kolegomis? Čia slypi pavojus, kad galiausiai nebegausite tos informacijos, kurią jau seniai žino visi bendradarbiai. Juk būtent per pertraukėles, ar neformaliuose vakarėliuose po darbo aptariama daugybė svarbių smulkmenų. Pasistenkite atrasti laiko ir neformaliam bendravimui.

4. Išprotėjus mamytė. Iš laimės nebetveriate savame kailyje, kaip norisi visiems paskelbti apie kiekvieną naują dukros ar sūnaus pasiekimą. Greit jums prilipdys atitinkamą pravardę... Kažin, ar verta kasdien visiems pasakoti apie mažylį ir rodyti naujausias nuotraukas. Toli gražu ne visi žmonės gali nuoširdžiai dalintis džiaugsmu kartu su jumis, tai net gali erzinti aplinkinius.

5. Problemas paverčiame privalumais. Sunku būti geros nuotaikos ir darbingai, kai visą naktį budėjote prie mažylio lovelės. Pasiguosti kolegoms apie „naktinį budėjimą“? Geriausiu atveju išgirsite „Vargšė“. Nereikia nuolat skųstis bemiegėmis naktimis, nepatikima aukle ir kitais sunkumais. Apie krizes papasakoti geriausia tuomet, kai jas būsite sėkmingai išgyvenusi. Taip sudarysite tvirtos moters įvaizdį, kuriai dvigubas krūvis – vieni niekai. Darbdaviui pabrėžkite šeimyninio statuso privalumą: „Nuo tada, kai gimė vaikas, tapau labai organizuota“.

Pasak knygos „Kai vaikas veda jus iš proto“ autorės Edos Le Šan, daugelis problemų, iškylančių dirbančioms mamytėms, dažniausiai kyla todėl, kad jos jaučiasi kaltos prieš vaikus... Vaiko negali neigiamai paveikti vienas kuris nors kasdienio gyvenimo faktorius, arba tai, kad jis yra jaunėlis/vyriausias iš vaikų, kad jo mama dirba, arba ne. Tik viena jam kenkia – meilės ir rūpesčio trūkumas.

Nieko čia tokio prisipažinti, kad darbas jums teikia malonumą. Tai tik paskatins jūsų vaiką taip pat siekti atitinkamų tikslų ir realizuoti save. Kad vaikas didžiuotųsi, dirbančiai mamai nereikia daryti kažką daugiau, nei tai, kuri lieka namuose. Vaikas visuomet didžiuojasi savo įdomia, jautria ir mylinčia mama, kurios tikslas - rūpintis kitais ir savimi.

Šaltinis: uaua.info