{mosimage}Nemažas sutuoktinių amžiaus skirtumas – ne tokia jau retenybė. Kai vyras yra žymiai vyresnis už žmoną, visuomenė į tai žvelgia atlaidžiai – „ką padarysi, žilė galvon...“, tačiau kai moteris yra žymiai vyresnė už sutuoktinį, visuomenė protestuoja: nuo artimųjų iš abiejų pusių – iki atsitiktinių praeivių bei pažįstamų. Moteris „apdovanojama“ visais, ne pačiais gražiausiais, epitetais, o vyras atkalbinėjamas ir visaip mėginama „atverti jam akis“. Kodėl aplinkiniai nepakantūs tokiai sąjungai ? Tam yra keletas priežasčių:


     1.
Į moterį pirmiausiai žvelgiama kaip į būsimą mamą. Tikimasi, kad ji susilauks sveikų palikuonių. Jei moteris yra vyresnė už savo išrinktąjį pvz. 27 metais, vargu ar apskritai galima kalbėti apie būsimus jų palikuonis. Paprastai tokios poros lieka bevaikės. Sveikai visuomenei tai atrodo nepriimtina. Vis dėlto, kai pora, panaši savo amžiumi, sąmoningai nusprendžia neturėti vaikų, tai nesukelia tokio didžiulio visuomenės nepasitenkinimo, kaip poros, kurių amžiaus skirtumas didžiulis.

     2. Moteris – gyvas gamtos tvarinys, kuris patiria visus natūralius gamtos procesus, taip pat ir senėjimo procesą. Jei iki tam tikro amžiaus šis procesas gali būti visai nepastebimas, tai vėliau požymiai darosi vis akivaizdesni. Žymiai jaunesnis vyras dar neįžengė į šį etapą, o ir senti stiprioji lytis pradeda kiek vėliau už moteris. Manoma, kad žmona tampa nebe tokia patraukli vyrui seksualiai ir santuoka savaime subyra. Visuomenė mano, kad tokios sąjungos būna trumpalaikės, o visiems norisi stabilumo. Tačiau nepamirškime, kiek bendraamžių porų išsiskiria! Be to, yra tokių šaunių penkiasdešimtmečių moterų, kurios toli „apšoka“ trisdešimtmetes ir sugeba būti tikromis moterimis.

     3. Tokia santuoka kuriama iš išskaičiavimo. Jaunas vyras ieško brandžios, materialiai apsirūpinusios, vienišos moters, apgaubia ją dėmesiu ir tampa jos išlaikytiniu. Taip nutinka dažnai. Tačiau juk ir tarp bendraamžių pasitaiko santuokų iš išskaičiavimo! Ir kas pasakė, kad santuoka iš išskaičiavimo pasmerkta nesėkmei?

     4. Labai skirtingo amžiaus žmonių santuoka meta iššūkį visuomenei. Viską reikia daryti taip, kaip įprasta, kaip visi daro, ir taškas. Normų laužymas – štai ko niekada neatleidžia visuomenė. Ir kovoja visais įmanomais būdais. Tai būna pati svariausia priežastis ginčijantis, nesvarbu dėl ko.

      Istorijoje būta nemažai  pavyzdžių, kai labai skirtingo amžiaus poros sąjunga buvo ir sėkminga, ir vaisinga. Genialus menininkas, Salvadoras Dali sutiko Eleną Djakonovą, kai jai buvo 37, o jam – 26 metai. Kitos poros: Onore de Balzakas ir Lora de Berni; F. Šopenas ir Žorž Sand; Napoleonas Bonapartas ir Žozefina; Karlas Marksas ir Ženi; G.Riči ir Madona ir t.t.

      Daug kas galvoja, kad jei moteris žymiai vyresnė, santuoka naudinga tik vyrui: ji užaugina vaikiną, išmokslina, padeda jam tapti įtakingu žmogumi. Kas tai, jei ne išskaičiavimas? Nebūtinai! Šioje sąjungoje daug laimi ir moteris. Kai dvi pilnavertės stiprios asmenybės gyvena kartu, jos įtakoja, įkvepia ir papildo viena kitą.

      Visų tokios santuokos aspektų neapžvelgėme, tačiau jau galime daryti vieną išvadą: amžiaus skirtumo klausimas labiau rūpi aplinkiniams, nei pačiai porai. Amžius dažniau tampa kliūtimi porai tuomet, kai po juo stengiamasi užmaskuoti kitas, žymiai rimtesnes problemas.

Šaltinis: kleo.ru