Laktacija, kaip ir bet koks kitas organizmo procesas, praeina ir subrendimo laikotarpį, ir involiuciją. Žindymo pradžioje priešpienį keičia pienas, pieno liaukos adaptuojasi. Brandžios laktacijos metą pamažu keičia involiucija (atgalinis vystymasis, organo sumažėjimas, supaprastėjimas, redukcija), kuri prasideda maždaug po 1,5 2,5 metų. Involiucijos metu pieno liaukose keičiasi motinos pieno sudėtis. Šioje stadijoje motinos pienas savo imuninėmis savybėmis darosi panašus į priešpienį, ir tai turi labai didelės biologinės reikšmės. Nujunkytas nuo motinos pieno vaikas staiga netenka didelio imuninio palaikymo, apsaugos, todėl jis turi turėti atsargų, kad atsilaikytų prieš infekcijas. Dar pusmetį po natūralaus nujunkymo vaikas niekuo nesuserga. Tačiau jei žindymas nutraukiamas per anksti, vaikas jau po mėnesio gali rimtai susirgti.
Pagal kokius požymius mama gali nustatyti, kad jau atėjo natūralaus nujunkymo metas?
1. Pagal laiko terminą. Involiucija neprasideda anksčiau, kaip po 1 metų ir 3 mėnesių. Jei laktacija normali, involiucija paprastai prasideda apie 1,5 2,5 m., o jei žindanti moteris ir vėl pastoja, arba yra hormoninių sutrikimų, tai gali prasidėti kiek anksčiau nuo 9 mėn. iki 1 m. 2 mėn.
2. Involiucija prasideda po to, kai organizmas pajunta fizinį nuovargį po ilgo maitinimo. Kai motina jau yra pasiruošusi nutraukti laktaciją, žindymo metu ją apima silpnumo jausmas, mieguistumas, atrodo, lyg vaikas iš jos ištraukia visus syvus. Kartais juntamas spenelių jautrumas, skausmas.
3. Padidėja kūdikio aktyvumas žįsti: tai susiję su tuo, kad vaikas paaugo, o pieno sumažėjo, todėl mažylis stengiasi stimuliuoti laktaciją ypač dažnai prisiglausdamas prie krūties. Jis tampa nepasotinamas, vieno maitinimo metu žinda iš abiejų krūtų.
4. Psichologinis nuovargis. Pernelyg dažnas ir aktyvus vaiko noras žįsti išsekina motiną tiek fiziškai, tiek psichologiškai atsiranda noras pabėgti nuo savo mažojo besočio. Tik nepainiokite to su noru nutraukti maitinimą suėjus terminui, kurį nustatė visuomenė: plačiai paplitusi nuomonė, jog nutraukti žindymą reiktų iki vaikui sukaks 1 metai, ir tai daugelį moterų priverčia pajusti psichologinį nuovargį praėjus 1 m. 2 mėn. Joms ima atrodyti, kad jau herojiškai ilgai maitino kūdikį, todėl metas pailsėti! Reikėtų apsaugoti maitinančias mamas nuo panašios saviapgaulės ir pirmiausiai pamąstyti apie kūdikio sveikatą bei savijautą.
Jei visi išvardinti požymiai jums pasireiškė, vadinasi, mama ir vaikas jau pasiruošę nujunkymui.
Kaip atjunkyti nuo krūties, jei jau atėjo fiziologinis metas?
Kai mama ir vaikas pasiruošę, nujunkymo procesas praeina ramiai ir be problemų. Mama turėtų žinoti keletą dalykų:
Mažylio amžius turėtų būti ne jaunesnis kaip 1,5 m.
Reikia įsitikinti, ar tikrai prasidėjo pieno liaukų involiucija: kad tai patikrintumėte, išsiskirkite su mažyliui parai, pavyzdžiui, palikite jį senelių ar tėčio priežiūrai. Jei po paros krūtys nepasidaro skausmingos, persipildę pieno, nekarščiuoja, vadinasi, moters organizmas jau pasirengęs nujunkymui. Jei jau po 12-os valandų mama pasiruošus lėkti pas vaiką, kad tik jis greičiau ištrauktų persipildžiusias krūtis, vadinasi, laktacijos nutraukimui dar ne laikas, ir panašus organizmo prievartavimas gali tik pakenkti mamos ir vaiko sveikatai.
Involiucija turėtų tęstis apie 2 mėnesius, kad vaikas per tą laiką spėtų prikaupti būtinų imuninei apsaugai antikūnių.
Metų laikas. Nujunkymui labiausiai tinka vėlyvas ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris. Taip yra dėl to, kad esant šiltam metų laikui, padidėja patogeninės mikrofloros aktyvumas ir padažnėja žarnyno infekcijų.
Vaiko savijauta. Vaikas turi būti visiškai sveikas: jam nedygsta dantys, nėra diatezės ir kitų negalavimų. Jei mažylis serga, turi praeiti bent 3 savaitės po ligos. Vaikas taip pat turi mokėti užmigti be krūties.
Suplanavę nujunkymą nuo krūties, imkitės vykdyti planą. Tai galima padaryti dviem būdais:
Pirmasis: natūralus ir fiziologinis, bet realiai ne visada įgyvendinamas. Mama išeina/išvyksta iš namų 3-7 dienoms. Jei kol mamos nėra, vaiką supa šilta artimųjų globa ir rūpestingumas, jis paprastai neprisimena apie pieną ir po 2-3 dienų išmoksta užmigti kitaip. Tai gali būti vakarinė pasaka, lopšinė, minkšti žaisliukai ir pan. Neduokite vaikui čiulptuko ar buteliuko su čiulptuku prieš miegą. Neįmanoma išmainyti mamos bendravimo ir artumo į daiktą. Tačiau nakčiai pasiruoškite gėrimo puodelyje. Po išsiskyrimo, mama sugrįžta pas mažylį ir praneša, kad ji jau nebeturi pienuko. Paprastai, jei mama elgiasi ir jaučiasi tvirtai, vaikas greit pamiršta krūtį ir nebereikalauja pieno jau po savaitės. Užsimiršimas būna greitesnis, jei vaikas patiria daug naujų teigiamų emocijų: išvyka pas senelius, svečiavimasis, žaidimų parkai ir t.t.
Antrasis būdas: guldote mažyli miegoti, tačiau krūties nepasiūlote. Vaiką migdyti turėtų tėtis ar kitas artimas žmogus, bet ne mama. Iš pradžių vaikas turėtų išmokti užmigti be pieno dienomis, vėliau ir vakarais. Palaipsniui atjunkymas tęsiasi maždaug mėnesį.
Kas vyksta nujunkymo metu?
Pirmosiomis nujunkymo paromis motinos krūtinė kiek papilnėja, bet po savaitės tai išnyksta, nors keletas pieno lašų (skaidrių, panašių į priešpienį), suspaudus krūtį, vis dar išsiskiria. Šis skystis pieno liaukose išliks dar pakankamai ilgai.
Nujunkymas paveikia ir emocinę moters būseną. Ji labai išgyvena atsiskyrimą nuo mažylio. Moterims šiuo laikotarpiu būdingos sentimentalios nuotaikos, jautrumas ir verksmingumas. Tai laikina būsena, po 1-2 savaičių jūsų nuotaikos stabilizuosis.
Dažnai mamos galvoja, jog tą patį jaučia ir vaikas, tačiau 2-3 m. vaikai lengviau už mamas išgyvena nujunkymą ir greičiau pamiršta permainas.
Staigus nujunkymas
Ne visada gyvenimas teka ramia vaga. Kartais susiklosto situacijų, kai mamai būtina nujunkyti kūdikį staigiai: ji turi vartoti tam tikrų medikamentų kursą, gultis į ligoninę, išvykti toli ir t.t. Jei mama turi išvykti tik 1-3 savaitėms, ji tikrai gali tik laikinai nutraukti maitinimą, ir nusitraukinėti pieną 6 kartus per dieną, o grįžusi pas vaiką pratęsti žindymą.
Jei vis dėlto situacija be išeities ir nujunkyti būtina, pasinaudokite šiomis rekomendacijomis:
Nebintuokite krūtų prie kūno. Tai nepadeda sustabdyti laktacijos, ir gali sukelti mastitą.
Kreipkitės į gydytoją mamologą arba akušerį-ginekologą ir nutraukite laktaciją jam prižiūrint.
Nežaiskite su nutraukinėjimu. Tai nepadeda greitai nutraukti laktacijos.
Šaltinis: materinstvo.ru