Moterys, turinčios mažamečių vaikų ir mėginančios įsidarbinti, neskuba pasakoti būsimam darbdaviui apie savo vaikus, net atvirkščiai - yra linkę nuslėpti šį faktą. Manoma, kad tai gali sukliudyti gauti geresnes pareigas. Tačiau motinystės stažas kaip tik yra neįkainojamas, kylant karjeros laiptais.


Kad ir kaip nuostabu ir linksma auginti mažylius, pamiršus viską aplinkui, visada ateina metas, kai pasijuntame beviltiškai atsilikusios nuo gyvenimo: pasimiršta tai, ką žinojome, nebemokame dirbti to, ką dirbome prieš vaiko priežiūros atostogas... Todėl eidama į susitikimą dėl darbo, jauna mama turbūt nesijaučia labai užtikrintai. Nepasitikėjimas savimi tiesiog sklando ore, ir potencialus darbdavys iškart tai pajunta. O turėtų būti visai kitaip! Pamėginsime į šią situaciją pažvelgti kitaip ir pakylėti Jūsų savęs vertinimą.

...vakaras. Jūs verdate 1m. mažylei košę, ji kaip tik dabar žaidžia ant žemės šalia jūsų. Staiga virtuvėn įlekia trimetis jos broliukas, atsitrenkia į sesę, griūva ir skaudžiai užsigauna į stalo kampą. Abu klykia taip, kad net virtuvė žvanga! Tuo metu košė iškupa per puodo kraštus. Kažkas skambina į duris...  ir taip toliau.

Galbūt kiek sutirštinome spalvas, bet juk kartais taip būna, ar ne? Ir tuomet atrodo, kad dar kiek – ir, viską metus, bėgsite į pasaulio kraštą. Bet niekur neišbėgate. Jūs grūdinatės, tampate stipresnė, kantresnė, ištvermingesnė. Jūs neturite kam suversti atsakomybės. Mūsų vaikučiai išmoko mus nekapituliuoti susidūrus su sunkumais, ieškoti išeičių iš beviltiškiausių situacijų, nenusiminti ir eiti į priekį.
 
Bet juk tai būtent tos savybės, kuriomis turi pasižymėti geras darbuotojas! Bet kuriame darbe iš jūsų reikalaus ne tik žinių, bet ir atitinkamų įgūdžių bei savybių: iniciatyvumo, darbštumo, komunikabilumo ir pan.

Jei vaiko priežiūros atostogos jau eina į pabaigą, ir jūs vėl ruošiatės sugrįžti į aktyvų gyvenimą, neskubėkite išsiuntinėti savo senojo CV, rašyto dar iki vaikelio gimimo.  Sėskite prie naujojo gyvenimo aprašymo, ir gerai apgalvokite visa, ką per pastaruosius metus išmokote.

Auklėjimas – nevienareikšmis procesas. Kai auklėjate vaikus, jie nesąmoningai auklėja jus pačią. Todėl jūs tikrai įgijote nemažai naujų vertingų savybių. Jei rimtai pamąstysite, tikrai rasite įtikinamų argumentų, kurie padės sudaryti gerą naują CV. Štai keletas savybių, kurios labai tiktų:

1. Sugebėjimas vienu metu atlikti keletą užduočių.

2. Tvirtumas valdant įvairiausias stresines situacijas.

3. Atsakomybės jausmas. Tapote atsakinga mama, tad ir darbe į savo pareigas žiūrėsite atsakingai.

4. Strateginis mąstymas.  Auklėdamos vaikus, mes mokomės nuolat apgalvoti artimiausią ir tolimesnę perspektyvas, priimdamos tam tikrus sprendimus šiandieną.

5. Lankstumas. Jūs planuojate su vyru išeiti į teatrą. Brangūs bilietai jau nupirkti. Spektaklio dieną vaikas ima karščiuoti. - Pažįstamas vaizdelis? Taip, vaikai – tikri siurprizų meistrai ir mūsų planų griovėjai. Ką gi, teks likti namuose ir slaugyti ligoniuką. Užsigrūdinę mamos, susidūrę su dešmčia panašių situacijų, nebepuola į neviltį. Jos moka išlikti ramios, ir lanksčiai keičia planus pagal aplinkybes.

6. Kantrumas. Kiek laiko trunka jūsų kelionė su mažyliu, kol nueinate 12 metrų nuo laiptinės iki smėlio dėžės? Ištisą amžinybę! Nes kiekviename žingsnyje reikia sustoti ir eilinį kartą apžiūrėti ką nors nepaprasto! Vaikai gyvena savitu gyvenimo tempu. Kantriai į tai žiūrėti – didžiulis menas.

7. Gebėjimas derėtis. Niekas geriau neišmokys susitarti, kaip užsispyrėliai mažyliai. Jie su didžiausiais klyksmais griūva ant žemės, stengdamiesi gauti tai, ko trokšta, arba kategoriškai atsisako sriubytės, kuri virė visą pusdienį specialiai jam...

8. Diplomatiškumas. Tarp vaikų konfliktinių situacijų iškyla dažnai ir ne viena. Kaip ir suaugusiųjų kolektyvuose. Tas, kas išmoko užglaistyti kilusius ginčus smėlio dėžėje, mokės valdyti konfliktus ir tarp bendradarbių.

9. Greita reakcija ir gebėjimas greit priimti sprendimus. Jei vaikas staiga išlekia į gatvę, nėra laiko ilgai galvoti, nes nuo jūsų reakcijos priklauso vaiko gyvybė. Būna ir mažiau pavojingų, bet gana sudėtingų situacijų. Pvz., vaikas stovi prie ledų kioskelio ir rodo kaprizus. Jums tenka greit susiorientuoti ir nuspręsti kaip elgtis: nusileisti ir pirkti jam ledų, ar išlikti nepalenkiamai.

10. Gebėjimas priimti situaciją tokią, kokia ji yra. Norėjote sulaukti mergytės, bet gimė berniukas? Jūs svajojote, kad sūnus taps ekonomistu, o jis negali pakęsti matematikos? Belieka tik pasitelkti išmintį, susitaikyti su esama padėtimi ir išmokti su ja gyventi. Taip ir darbo vietoje – nuo jūsų gebėjimo priimti realybę, nesiaudrinant ir nesipriešinant, priklausys tai, ar jūs pritapsite naujame kolektyve.

11. Fizinė ištvermė. Gyvenimas su mažais vaikais labai susijęs su fiziniu krūviu. Kiek kainuoja naktys, praleistos prie kūdikių lovelių?! Jau nekalbant apie patį gimdymą. O dar vežimėlio tampymas kasdien laiptais aukštyn-žemyn, einant pasivaikščioti į lauką ir t.t. Jūs ne tokia silpna kaip atrodote!

12. Organizuotumas ir produktyvumas. Mamoms tenka išmokti kuo efektyviau paskirstyti laiką ir buities darbus, taikantis prie vaiko dienotvarkės ir miegojimo-būdravimo režimo.

Manome, kad to pakanka. Ar pajutote, kaip išaugo savęs vertinimas? Šis sąrašas sudarytas remiantis asmenine motinystės patirtimi. Bet kiekviena mama turi savitą, unikalią patirtį, todėl sąrašą galima papildyti. O dėl kliūčių, kurios tėvams nuolat stoja skersai kelio, siekiant karjeros aukštumų - jas turite įveikti! Vaikiškos ligos, rytinės isterikos prieš darželį, neparuoštos pamokos ir kt. neturi trukdyti jums siekti karjeros.

Ką daryti? Pasitelkite močiučių, senelių paramą, pasinaudokite auklių paslaugomis, suraskite jaukų gerą vaikų darželį, patikimą ugdymo įstaigą. Tuomet jūsų balsas nesudrebės, kai pokalbyje dėl darbo būsimas darbdavys paklaus apie vaikus. Jūs didžiuodamasi ir nieko neslėpdama papasakosite jam apie savo vaikus. Ir patikinsite, kad tai neatsilieps neigiamai jūsų darbo efektyvumui.

O gal jūs jau dirbate ir pasižymite visomis aukščiau išvardytomis savybėmis? Tuomet susimąstykite, ar jūsų gaunamas uždarbis atitinka jūsų gebėjimus? Ar ne laikas paprašyti darbdavio didesnio atlyginimo?
Svarbiausia – nenuvertinkite savęs, tuomet ir kiti labiau jus gerbs.

Šaltinis: sestrenka.ru