{mosimage} Kai amžiaus skirtumas tarp vaikų mažas

Visuomenėje įsigalėjusi nuostata, jog vaikų auginimas - tai vargas, kurį reikia nuvargti. Todėl pametinukų auginimas dažnai siejamas su ,,atvargimu" vienu metu. Jei jūsų nuostata tokia, arba tokia Jums įsitvirtino gimus pirmajam vaikui, gal geriau kitų vaikų auginimą atidėkite.

Iš tiesų vaikų auginimas - neapsakomas džiaugsmas ir palaima (ypač šiais laikais, kai nesibaigiantis vystyklų skalbimas ir lyginimas naktimis- jau praeitis). Jei sugebate rasti džiaugsmo ir pasitenkinimo tuo, kad vaikas keliasi dažnai naktimis (juk tada galite jį priglausti prie savęs, o dar geriau - maitinti), verkia (tada galite parodyti visą savo meilę, rūpestį ir globą), vargelis taps gal ne ekstaze, bet tikrai dideliu džiaugsmu. Tada jau lieka tik svarstyti, ko aš, kaip mama, noriu sau ir savo vaikams.

Privalumai vaikams, tarp kurių skirtumas mažas:

Vaikai turi žaidimų partnerį bei išmoksta bendradarbiauti - spręsti problemas, kai sunku pasidalyti (na ir kas, kad kartais jas sprendžia kumščiais - jie sužino ir šio metodo privalumus bei trūkumus).
Vaikai išmoksta ne tik derintis, bet ir apginti savo teises bei ribas, kai juos supa panašių interesų ir poreikių bendraamžiai.
Vaikai išmoksta išlikti konkurencijos sąlygomis, lanksčiai ieškoti būtų išsiskirti.

Vaikai išbando įvairiausius vaidmenis žaisdami bendrus žaidimus ir kitose veiklose (tik panašaus amžiaus vaikai gali ilgai ir vienodu lygiu žaisti ,,gydytojus", ,,parduotuvę", ,,namus". Žinoma, ,,namus" ir ,,mokyklą" sėkmingai žaidžia ir vaikai, tarp kurių amžiaus skirtumas šiek tiek didesnis, bet tada jie niekada nesikeičia vaidmenimis - visada mokytoja arba mama bus vyresnioji mergaitė, ar berniukas.)
Visada šalia vaiko yra bendraamžis, su kuriuo gali pasidalyti džiaugsmais ir problemomis.

Ne paslaptis, kad tokiose šeimose augę vaikai dažniausiai lengvai ir be rūpesčių prisitaiko prie naujos aplinkos ir pritampa prie bendraamžių.
Sunkumai, kylantys vaikams, tarp kurių skirtumas mažas:
Tenka patirti fizinių ,,traumų", kurios lieka po ne visai sėkmingų problemų sprendimų su broliu ar seserimi.
Tenka dalytis tėvų dėmesiu bei meile ir aršiai kovoti, kad neprarastum savo dalies.
Tenka susitaikyti su tuo, kad tavo brolis ar sesuo naudojasi tavo žaislais ir dar sugadina tuos, kuriuos tau pavyko išsaugoti.
Sunku išlikti ,,geru" vaiku, nes nuolat reikia spręsti problemas su broliu ar seserimi, tad kyla triukšmo ir tenka susilauki bausmės ar bent jau pastabos iš tėvų.

Jei esi antras - tenka nešioti visus drabužius, kuriuos jau nešiojo vyresnėlis, o tai - gera dirva vyresnėliui parodyti, kas čia svarbiausias. Tad jaunėliui kyla ne patys šilčiausi jausmai ir noras susidoroti su pernelyg savimi patenkintu broliu ar seserimi.

Privalumai tėvams, susilaukusiems ,,vieno paskui kitą":

Vaikai daug užsiima kartu, žaidžia ar sprendžia savo problemas, bet… turi savo, ,,vaikų" pasaulį ir mažiau reikalauja, kad suaugusieji visada užsiimtų su jais.
Vaikų poreikiai panašesni, tad lengviau jiems suorganizuoti laisvalaikį - jiems patiks kartu nueiti į koncertą, lėlių teatrą, krepšinio rungtynes ir pan.
Kai vaikai užauga, jie visi panašiu metu palieka namus. Iš pradžių labai sunku, tėvai išgyvena ,,ištuštėjusio lizdo" laikotarpį, bet jam pasibaigus gali džiaugtis laisve, mėgautis visais kelionių, laisvės ir nepriklausomybės malonumais, kai jau nespaudžia jokie rūpesčiai dėl vaikų elgesio, mokslų ir ateities.
Žinoma, visos lovytės, vonelės ir drabužėliai dar vietoj, nereikia nei ieškoti, nei galvos sukti.

Sunkumai, kylantys ,,pabiručių" tėvams:

Dažniausiai tai - jauni tėvai, tad kol vaikai paauga iki ,,išsinešamo" amžiaus, tenka pasėdėti namuose. Kita vertus, dauguma tokių problemų sprendžiamos, pasitelkus drąsą, gerą nuotaiką, kūrybiškumą, o kitais kartais - pažįstamus ar aukles.
Namuose visada daugiau triukšmo, nesvarbu, ar yra svečių, ar ne. Pailsėti po darbo dienos - beviltiška. Tačiau turiu pasakyti, kad prie tokio, nuolatinio šurmulio, galima priprasti ir į jį nekreipti dėmesio. Pažįstu nemažai šeimų, kuriose vaikų keliamas triukšmas tėvams malonus. Taip jaustis galite ir Jūs.
Kadangi šios šeimos dažniau jaunos, tad dažniau jų finansinė gerovė dar tik auga, reikia pirkti ne tik drabužėlius, bet ir investuoti į gyvenamą plotą, automobilius ir t.t. Daugiau nei vienas vaikas tokiu metu - tai ir didesnės išlaidos. Mat jei ta pati šeima vaikų susilaukia po 10 metų, net jei jie jau neturi nei lovelės, nei vonelės, šeimos materialinė padėtis paprastai būna daug stabilesnė ir geresnė, tad tokie pirkiniai taip ,,nenuskausmina" piniginės.

Na o dabar apie kitą barikadų pusę - kai skirtumas tarp vaikų labai didelis

Privalumai vaikams, tarp kurių skirtumas - didelis:

Vaikai nesijaučia konkurentai, dalindamiesi tėvų meile. Kad vyresnysis jaustųsi atstumtas po ,,pagranduko" gimimo - situacija ypač reta. Paprastai jau beveik ar tikrais paaugliais būdami vyresnieji tik džiaugiasi, kad tėvai turi kuo užsiimti.
Mažėlis randa tokią didžiulę mylinčių ir pasiryžusių patarnauti žmonių gvardiją, kad augimas tokioje šeimoje iš tiesų tikras saldumas.
Vyresniesiems vaikams neretai patinka užsiiminėti su mažuoju. Jiems visai nepikta, kad yra naujas šeimos narys, be to, jie čia pat gali išmėginti save mamos ar tėvo vaidmenyje. Pamažu prasidedanti lytinė branda pradeda žadinti motiniškumo ir tėviškumo jausmus, tad vyresniesiems vaikams turėti mažą brolį ar sesę - tikras smagumas. Žinoma, šis smagumas tampa katorga, jei tėvai verčia vyresniuosius atsisakyti savo malonumų,  kad galėtų prižiūrėti mažylį.
Mažajam nereikia dėvėti jau pasenusių, sugeltusių ir brolio ar sesers panešiotų rūbų. O jei taip ir atsitinka, tokią galimybę vaikai vertina kaip šventę, mat jie linkę idealizuoti savo vyresniuosius brolius ar seseris, o kas nenorėtų dėvėti savo Dievo rūbų?

Sunkumai, kylantys vaikams, tarp kurių - amžiaus praraja:

Nors vaikų santykiai labai šilti ir mieli, iš tiesų jie niekad nėra visiškai broliški. Mažasis paprastai priima didžiuosius, kaip dar vienus tėvus. O vyresniesiems neretai santykis su mažuoju primena tėvų ir vaikų santykį, globą ir meilę.
Jei vyresnysis augo vienas ir jaunesnysis vaikas vienas - kiekvienas iš jų auga kaip vienturtis, o tai reiškia, kad jie neturi galimybės namie pasimokyti bendrauti su bendraamžiais, draugauti ir spręsti kylančias problemas.
Neretai vyresnieji vaikai jaučiasi atsakingi už mažąjį, tėvai irgi linkę pagloboti patį mažiausiąjį, tad jam paaugus ar suaugus gana sunku patikėti, kad jis sugebės problemas įveikti pats, be kitų pagalbos ir paramos. Šio meno jam teks mokytis už šeimos ribų.
Privalumai tėvams, gimdžiusiems vaikus su didelėmis pertraukomis:
Mažesnė tikimybė, kad bent vieno iš vaikų auginimas tėvams asocijuosis su vargu ir beveik šimtaprocentinė tikimybė, kad antrojo vaiko auginimas bus šventė ir džiaugsmas visiems.
Materialinė gerovė, karjera ir pasitikėjimas savimi, gimdant antrą vaiką, įneša nepaprastai daug ramybės ir atsipalaidavimo visai šeimai.
Kadangi vyresnieji vaikai noriai imasi globoti mažylį, tėvai daugiau laiko gali skirti patys sau, kai vyresnieji išvažiuoja su mažuoju (kad ir pasivaikščioti su vežimėliu).
Kai vyresnieji palieka namus, vis dar lieka mažesnysis vaikas namuose, tad tėvai gali šiek tiek atidėti ,,ištuštėjusio lizdo" krizę, ilgiau jaustis jauni.

Sunkumai tėvams, auginantiems vaikus, tarp kurių - didelis amžiaus skirtumas:

Vaikų poreikiai skiriasi kaip diena nuo nakties, tad laisvalaikio organizavimas pareikalauja šiek tiek daugiau kūrybos.
Kai vyresnieji vaikai palieka namus, po pirmų džiaugsmų, kad dar yra vaikų namie, aplanko kiti jausmai - noras pailsėti, pažaisti su anūkais, leisti papramogauti ir pakeliauti sau patiems, kol dar leidžia sveikata ir jėgos.
Didžiausias sunkumas - netrukdyti mažiausiajam augti ir būti savarankiškam. Jei tėvai nusprendė būti reiklūs ir netarnauti savo mažajam, kad stiprintų jo drąsą pačiam susidoroti su problemomis, šis nubėga pas ,,jaunesniuosius tėvus" (vyresniuosius brolius ir seseris), kurie paprastai duoda šiam tai, ko jam norisi.

Komentavo Šiuolaikinės psichologijos centro ,,Person Premier" psichologė Erika Beržinienė
Šaltinis: Mamos žurnalas, 2003 m. Nr. 8