{mosimage}Mažylis klausia tėvelio: “Tėtuk, o kas tai yra klitoris?” arba “Iš kur atsiranda vaikai?” ir “Kodėl vyrai neturi krūtų?” Vaikai tokie smalsūs! Tikriausiai  jūs laukiate, kol vaikas paaugs ir galėsite jam papasakoti apie “bitutes bei paukštelius”. Bet gyvenime ne viską galima suplanuoti. Vaikai ima domėtis seksu anksčiau, nei mums to norėtųsi…

 Iš tiesų tai tik mūsų problema – kaip (KAIP?!) papasakoti apie TAI vaikui? Tai, kad mažyliui seksas ir visa, kas su juo susiję, yra įdomu – tai visiškai natūralu. Jam nėra skirtumo tarp rankyčių, kojyčių, užpakaliuko ir lyties organų. Tyrinėdamas save, vaikas neaplenkia ir intymiausių kūno vietų. Vaikas mato, kaip tėveliai bučiuojasi, kartu miega, kad jų figūros skirtingos. Jis mėgina suprasti, kodėl taip yra, uždavinėdamas gausybę klausimų.

 Kaip kalbėti su vaiku apie seksą? Tik nesutrikite. Kad iškart nesukeltumėte vaikui itin didelio susidomėjimo šia tema, nes juk uždraustas vaisius, kaip žinia, saldžiausias, ir kad neįvarytumėte nereikalingų kompleksų. Atsiminkite: vaiko domėjimasis šia tema – natūralus, šią gyvenimo sritį jis priima neišskirdamas iš kitų, o mūsų reakcija gali nuspalvinti tai vienokiais ar kitokiais emociniais tonais (“gėda”, “blogai”, “negražu” ir t.t.) Jei mažylis sulauks negatyvios suaugusiųjų reakcijos, tai ir toliau reaguos į savo seksualumą kaip į kažką gėdingo, nešvaraus, blogo. 

 Nugalėti sumišimą padeda senelis Froidas, dar praėjusio amžiaus pradžioje rašęs, kad visi vaikai yra seksualūs. Taip, nuo pat gimimo! Mažiems berniukams, dar žindomiems, jau būna erekcijos (patvirtins sūnus auginančios mamos). Vadinasi, idėja “palauksim, kol vaikas užaugs” – absurdiška. Be to, patenkinti mažylio smalsumą apie intymiąją gyvenimo pusę yra ne tas pats, kaip aiškinti jau paaugliui. Štai instrukcija, kuri gali padėti:

Kaip kalbėti su mažyliu apie seksualinius santykius ir lytinius skirtumus
Kalbėti reikia ramiai, aiškiai, suprantamai, netildyti vaiko dėl “nepadoraus” klausimo, ir  nesistengti nukreipti kalbos. Atsakinėkite tik tai, ko klausia ir neišsiplėskite: jei vaikas neklausia, iš kur jis atsirado, nereikia pulti skubiai visko išpasakoti ar parodyti.

 Ar verta meluoti vaikui? Tikrai ne. Anksčiau buvę populiarios versijos apie gandrus ir kopūstus jau atgyveno. Kaip po to atsikovosite savo tėvišką autoritetą, kai atžala “sužinos teisybę”? Suaugusieji pamelavo, o iš kur vaikui žinoti, ar jie nemelavo ir kitais klausimais? Greičiausiai mažylis patikės, kad tai įprasta: suaugusieji meluoja, o teisybę galima sužinoti tik iš kitų šaltinių.

 Ką būtent kalbėti? Pirmiausiai, informaciją reikia dozuoti. Kažkada labai pralinksmino viena amerikiečių autoriaus knygelė vaikams “Iš kur aš atsiradau?”. Joje buvo pasakojama beveik viskas. Ten orgazmas aprašomas kaip būsena, panaši į čiaudulį: kai labai norisi nusičiaudėti, čiaudai ir tuomet pajunti palengvėjimą. Hm… Juokinga, nelabai aišku ir svarbiausia, kam reikia leistis į tokias smulkmenas? Jei vaikas priėjęs klausia: “Mama, kaip aš atsiradau?” – atsakykite, kad Jūs jį pagimdėte. Mums, suaugusiems, iš baimės atrodo, kad mažylis iškart puls uždavinėti papildomus klausimus, tačiau jiems dažniausiai pakanka “viską paaiškinančios frazės”. Kai vaikas norės išsiaiškinti daugiau, atsakykite tokiu pačiu stiliumi: “O kaip tu mane pagimdei?” – “Tu užaugai mano pilvelyje, o po to užsinorėjai gimti. Kiekviena moters turi gimdymo takus per kuriuos ir gimsta vaikutis” Galima parodyti vaikui echoskopijos tyrimo nuotraukytes, jei jas išsaugojote. Galima pasakyti vaikui kaip labai jo laukė abu tėveliai, kaip stipriai jį myli.

 Kai vaikas paklaus: “O kaip aš patekau į pilvą?”, nereikėtų leistis į kanibališkas fantazijas, kaip jūs jį suvalgėte (beje, pasitaiko ir tokių paaiškinimų), geriau pasakyti: “Mes su tėveliu labai mylėjome vienas kitą, susituokėme ir panorėjome, kad tu atsirastum. Taip tu ir atsiradai.” Kuo daugiau teigiamų emocijų ir kuo mažiau techninių momentų. Taip galima išvengti nereikalingo tiesmukiškumo ir kartu nepameluoti.

 Kada pradėti kalbėtis su vaiku apie seksą? Pasikartosime: kai tik atsiras toks vaiko interesas. Dažniausiai 2 metų vaikas ima tyrinėti savo kūną ir “atranda” intymias kūno vietas. Ima jas liesti, glostyti, tampyti, kas labai nervina suaugusiuosius. Bet palikite mažylį ramybėje, tegu patenkina savo smalsumą. Neakcentuokite to ir nekreipkite ypatingo dėmesio. Ištyrinėjęs savo kūno ypatumus, vaikas ims veikti kažką kitą. Apie tai, kas vyksta iki gimimo ir kaip tai vyksta, vaikas ima galvoti maždaug 3-4 metų, “kodėlčiuko” amžiuje. Beliks tik laukti, kada jis paklaus apie TAI.

 Ar prie vaiko rodyti savo jausmus: bučiuotis, glamonėtis? Tai natūralu, o kas natūralu, tas negali būti negražu, nepadoru. Vaikutis mato, kad tėveliai rodo švelnumą vienas kitam, jaučia meilę formuojasi jo būsimos šeimos elgesio modelis. O šeima – ne kalėjimas, ir ne vieša vieta, todėl rodyti savo jausmus yra normalu.

 Ką daryti, jei vaikas ima visiems iš eilės pasakoti, ką sužinojo iš tėvelių, taip versdamas jus gana nepatogiai jaustis? Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kad suaugusieji laikosi tam tikrų taisyklių. Ir bendrauja tokiomis temomis tik su labai artimais žmonėmis. Tai yra lygiai tas pats, kaip ir nosies krapštymas – juk nedarome to visiems matant. 

 Nespėjote! Jei vaikas atėjo pas jus klausdamas apie klitorį arba orgazmą, tai visiškai aišku, kad čia neapsieita be pašalinių pagalbos. Neskubėkite atsakinėti, verčiau paklauskite, kodėl jis to klausia? Galbūt jis tik ne taip nugirdo panašų žodį? O gal jis girdėjo tuos žodžius per televiziją arba draugai apie tai kalbėjo kieme. Jei matote, kad kalba iš tiesų eina apie klitorį, orgazmą ir kitus panašius dalykus, teks suktis kaip mokate. Bet kuriuo atveju, geriau pasakyti teisybę, nei palikti šią “misiją” kiemo draugams.

 Būkite atviri, išradingi ir nuoširdūs!

Šaltinis: kleo.ru