Liguistas požiūris į rūbus?

Sveikos Vis galvojau, kur rašyti šia tema - gal į "Psichologijos" skyrelį, gal į "Kertelę sielai"... Pamaniau, kad nei ten, nei ten netinka. Tai parašiau čia. Žodžiu, man atrodo, kad turiu gan liguistą požiūrį į drabužius, ir dabar jau svarstau, kaip atsikratyti jo, nes tikrai jau gadina gyvenimą.

Esmė tokia - nesu tokia turtinga, kad pirkčiau prastos kokybės rūbus. Perku kelis, bet noriu juos nešioti minimum metus, įsimyliu gerus daiktus ir nesu ta, kur prisiperka skudurų iš everythingfor5pounds, ir išmeta į šiukšlinę kas savaitę. Man svarbu trendas, svarbu šiek tiek ir brand'as, turiu savo stiliaus autoritetus, už tai apsipirkinėju tik keliose parduotuvėse. Tai man padeda išvengti impulsyvių prisipirkimų, taupyti pinigus ir pan.

Bet kai perku kokį nors drabužį ir namie parsinešusi randu išsipešusį siulelį, kokią nors siuvimo asimetriją, patepimą, bent menkiausią taškelį, VISKAS Negaliu žiūrėti į tą rūbą, nešu priduoti. Visad manau, kad jei moki už rūbą apie 200 Lt, tai jis turėtų būti pasiūtas nepriekaištingai - mane pvz. labai tenkina J Crew kokybė, tik va, mano vienam sijonui išsipešė siūlelis po kuro nešiojimo ir viskas... Panika. Žinau, kad čia kažkokia anomalija, bet kai prisigalvoju, turbūt kokia Olivia Palermo gauna rūbus patikrintus kokių 3 kokybės kontrolių. Bandau įsivaizduoti, kad rūbai po 500-600 lt yra siuvami kuo kruopščiausiai. Bet ir 200 Lt ne centai. Žodžiu, apsipirkinėjimas ir naujo rūbelio įsigijimas man tikrai suteikia didelį džiaugsmą, bet neduok dieve, kokia siūlė šiek tiek kreivai nusiūta. Viskas, man atrodo tas drabužis nevertas pinigų, kelia man pasišlykštėjimą ir t.t. Beveik visi jau iš manęs juokiasi, mama, sesuo, jos sako, kad kažkokios paklaidos siuvime yra normalus dalykas, o man taip neatrodo. Be to man jau vaidenasi, kad kuo kruopščiau renkuosi rūbus, tuo man labiau nesiseka. Atrodo, parduotuvėje apžiūriu viską - nuo a iki z, parsinešu namo, tik šast - randu nepastebėtą ten kokį patraukimą medžiagos... Nuotaikos nukrenta iki nulinio lygio.

Žodžiu, čia kažkoks nesveikas perfekcionizmas. Sugražinkit mane į realybę

Ką čia galima pasakyti... 200 Lt yra didelė suma marškinėliams, didoka marškiniams ir gera suknelei. Manau, jūs reikalaujate per didelės kokybės už per mažą kainą, ypač jei perkate super-masinė kokybės daiktus. Turbūt vienintelė išeitis - dar daugiau kuiskitės išpardavimuose, ypač kokiam yoox'e, ir tikimybė, kad už labai gerą kainą nusipirksite nepriekaišingos kokybės daiktą, gerokai išaugs.

Kitas patarimas - įsimylėkite - dažniau būsite nuoga, nereikės apie rūbus galvoti

Tobulos kokybės gali tikėtis iš rūbo už 5-6 tūkst, o ne už 200 lt, jei trūkumais laikysim kiekvieną nenukirptą siūlelį ar audinio raukšlelę, kurios nė pati nepastebėtumėt jei neieškotumėte po milimetrą.

Rūbas, kuris parduotuvėje kainuoja 200 lt iš fabriko kinijoje išvažiuoja kainuodamas maždaug du litus tai kokios kokybės galima tikėtis? Tik paskui prisideda pervežimo, saugojimo, muitinės, vadybos išlaidos, sandėlys Lietuvoje, etiketės, vežimas į parduotuvę, Pvm, į tą pačią rūbo kainą įeina visų darbuotojų algos, parduotuvės nuoma, reklama, antkainis pelnui, antkainis akcijoms, antkainis padengimui už neparduotas prekes ir t.t ir taip paverčia rūbo kainą 200 lt.

Net drabuziai, kurie kainuoja po kelis tukstancius, tikrai turi trukumu, tai nedakirptas siulelis, tai is stiliaus " galetu butu graziau ", taigi is drabuzio uz 200 as net nesitikiu kokybes , jei man grazu, to ir uztenka, nusikarpau tuos siulus ir dzin, kazkaip labai sureiksminat " skuduru " verte , geriau ta laika, kuri praleidziat beieskodama rubu broko, praleistumet su artimaisiais ar gera knyga

Na, jūs teisi turbūt. Čia gal koks "slėpimasis" po daiktasi...?

Žinokit, kaip tik kažkur skaičiau straipnsį (perskaičiau, pakinkavau galva, kad tiesa, bet požiūrio neištrynė iš mano galvos), kad žmonės, kurie patys mažiau myli ir yra mylimi, savo energiją perkelia į daiktus. Tipinis mano atvejis

Jei pradėsim dabar apie artimus žmones ir meilę, tai netilsim į stiliaus temos rėmus, tačiau šiaip esu mylinti, noriu mylėti, bet asmeninis gyvenimas nesiseka nors tu ką, todėl vat ir investuoju į save, mėgstu gražiai atrodyti, maloninu save visokiais skudurėliais ir t.t.

gal geriau pradekite atidziau ziureti i sudeti , negu ieskokite broko...
nesakau , jog turite numoti ranka i isplysusia siule , bet gal bukite siek tiek atlaidesne...
Plius verta zinoti, jog naturalus audiniai gali tureti savo audime siokiu tokiu nelygumu ir tai nebus brokas , o tiesiog nature of fabric

Arba dar vienas sprendimas - mokytis siūti pačiai ir įdomus užsiėmimas, ir galėsit pasidaryti kaip pati norite.

Geras patarimas.



Kad ir kaip banaliai skambėtų, bet gal daugiau dėmesio kreipkit ne į tai, kaip atrodot (nors žinoma, tai ne mažiau reikšminga), bet ir į tai, kaip bendraujat, kaip elgiatės, ką įdomaus ir protingo papasakoti galite.

Isties is 200 Lt reikalauti tobulos kokybes tikrai nelabai realu...
O jus siaip gyvenime pedante, kad neduoda ramybes koks siulas ne vietoje? Idomiausias dalykas yra tas, kad del mazmoziu mes labiausiai pergyvename patys, aplinkiniai to paprasciausiai nepastebi, nes daznai lygiai taip pat buna susikoncentrave i... save Cia siaip pamastymui.
O jus turbut per daug saves sudedate i drabuzius, del ko imate bodetis bet kokiu rubo netobulumu. Nes jeigu pas jus giliai samoneje yra "rubas - tai as" santykis, tai jokios racionalizacijos is serijos, kad nieko baisaus, visur taip buna, nepades. Esmnis dalykas yra pereiti i mastyma, jog rubas yra tik daiktas - gali buti grazus, kokybiskas, bet tai yra TIK daiktas, kuris turi tarnauti. Tiesiog reikia kiek imanoma atskirti save nuo drabuziu. Tada pastarieji nebebuna tokie svarbus ir "velniai nemate ten kazkokios siules"
Beje, tokia pozicija labai padeda, kai buna ispirktas reikiamas dydis kurio nors "svajoniu drabuzio" ar jo kaina buna ryskiai per auksta. Nebebuna nevilties ir siaip pasaulio pabaigos Kazkaip daug ramiau ziuri i tokius dalykus.

Aš taip pat grąžinu rūbą, jeigu kokios siūlės buna. Pirkau megztuką už 140Lt. apsivilkau vieną kartą ir po poros val. pastebėjau, kad per siūles jis paplyšęs. O aš tikrai niekur nebuvau užkliuvusi, sėdėjau sau ramiai lėktuve ir viskas. Kai grįžau namo, nunešiau priduoti, pasiimiau kitą. Kol kas nesuplyšęs. Tiesa, vyras buvo susiuvęs megztuką, bet man nepatiko ir viskas. Jeigu priima, tai manau verta nešti atgal. Būtų nepriėmę, tai tikrai būčiau sau nešiojusi

Dėkui visoms

Aš tarkime, pastebėjau, kad pvz. Reserved parduotuvėje arba net bazėje kartais rūbai būna pasiūti tikrai daug kokybiškiau negu, tarkim, kokioje Zaroje. Tik jie atrodo man tokie gariūniniai. Tas pats faktas, kad Reserved kopijuoja nuo Zaros, mane vimdo :/

Arba pvz., nusipirkau All Saints striukę, mokėjau apie 1700 Lt. Ir ką jūs sau manot? Radau pakabintą odos gabaliuką, laimė, tokioje vietoje, kur nelabai matosi.

Tai va, suprask čia dabar kaip su ta kokybe būna.

Bet ką pastebėjau, tai, kad turkai turbūt tvarkingiausiai pasiuva drabužį. Dar kiniečiai pusę velnio. Bet Maroke arba Bangladeše siuvami, tai...
Papildyta:
Issiblaskiusi, čia jau vos ne Jungo lygio teoriją pateikei, bet iš ties, šiais laikais, žmonės nemylintys savęs, nepasitikintys savimi, papildo, kaip čia išsireiškus... savo asmenybę... daiktas Pastebėjau, kad kai kurie nusipirkę krūčiausius išmaniuosius iškart atsigauna, tarsi tai būtų asmenybės dalis. Ant to ir žaidžia marketingistai... Nusipirksi naujausią mersą, tapsi vyriškesnis, o su Victorios Secret apatiniais staiga iš frigidiškos tapsi sekso deive ir t.t. Hm... Net susimąsčiau dabr. Nors pati baigiau marketingą ir visas teorijas žinau, sau niekad netaikiau, o dabar žiū, pati to auka

O man labai patiko poziuris:

"Esmė tokia - nesu tokia turtinga, kad pirkčiau prastos kokybės rūbus. Perku kelis, bet noriu juos nešioti minimum metus, įsimyliu gerus daiktus ir nesu ta, kur prisiperka skudurų iš everythingfor5pounds, ir išmeta į šiukšlinę kas savaitę. Man svarbu trendas, svarbu šiek tiek ir brand'as, turiu savo stiliaus autoritetus, už tai apsipirkinėju tik keliose parduotuvėse. Tai man padeda išvengti impulsyvių prisipirkimų, taupyti pinigus ir pan."


Bandau taikyti toki poziuri ir pati, bet susiduriu su kita problema - parduotuvese net nerandu drabuziu tinkamos kokybes ir savo skonio Ziuriu i medziagas, noreciau nusipirkti kasmyro megztuku, silko palaidiniu jaunatvisku, lininiu sijonu... Bet nueinu i koki Akropoli, tai ten per visas parduotuves gal vienas toks kabo, bet jis nebutinai tinka/patinka/nera norimos spalvos/ per trumpos rankoves/per skysta medziaga ar dar kas. Taip ir iseinu nieko nepesus. Bandziau eit net per Humanas ieskoti, bet per dideles laiko sanaudos ten kazka gero susizvejot
Manau naturalu, kai sumoki nemazus pinigus ir nusiperki daikta tarkim ne uz 50 lt o uz 200, norisi ir kokybes geresnes. Bet buvo man ne karta, nusipirkau palaidine uz 200 ir pirma nesiojimo diena prairo rankove. Nusipirkau sveicariska laikrodi uz 1000 lt, o jo apyranke nusitryne per kelias savaites Pirkau Lewis juodus dzinsus, parejus namo apsiziurejau, kad jie sutraukia visus pukus, kaip koks magnetas Nusipirkau rudeninius batus, su kuriais galiu eit, tik, kai nelyja dabar sedziu ir svarstau ar pirkti patinkancias Tommy Hilfiger balerinas uz 350, o gal kulniuot su senosiom ir toliau ieskot kazko is odos, bet pigesnio.

Zodziu yra poreikis temos apie aprangos kokybe, brandus ir parduotuves, kur apsipirkti, kur ieskoti. Gal kartais verta eit ne i akropoli, o tokioj bazej yra "tasku" kur daug kokybiskesni drabuziai, bet juos reikia zinot.