Šarminė Mityba

Iš esmės ji panaši į veganų/žaliavalgių/beglitimę mitybą, bet riboja organizmą rūgštinančius produktus, tokius kaip saldūs vaisiai, avižos, grybai.

Kaip nustatomas maisto rūgštingumas?
"Rūgštinio ir šarminio maisto sąvokos dažnai klaidingai siejamos su produktų skoniu. Pavyzdys – citrina – nors jos sudėtyje esančios organinės rūgštys suteikia rūgštų skonį, citrina priskiriama prie šarminių produktų. Chemikas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas T.Laucevičius aiškina, kad produkto rūgštingumas ar šarmingumas nustatomas tiriamą maisto produktą sudeginus ir ištyrus pelenus. Tai atitinka maistinių medžiagų įsisavinimo procesą ląstelėse, kuriam vykstant prisijungiamas deguonis, arba maistas “sudeginamas”. Pagal tai, kokios mineralinės medžiagos – sudarančios šarminius ar rūgštinius junginius – lieka pelenuose, maistas ir priskiriamas prie šarminių ar rūgštinių." Citata iš čia.

Ne visos lentelės vienodai suskirsto produktus, todėl galite peržiūrėti jų daugiau ir atsirinkti tą, kuri atrodo patikimiausia.

Įdedu vieną pavyzdį anglų kalba:


Čia yra jai sukurtas FB puslapis lietuvių kalba.

Grūdų, kruopų ir makaronų acid/alkaline lentelė

Stresas ir neigiamos emocijos taip pat rūgština organizmą. Čia radau kažką Lietuvių kalba.

Labas.
Užsirūgštinimas- acidozė, užsišarminimas- alkalozė- tai va,alkalozė tokia pat dažna, kaip ir acidozė. Todėl šarminė mityba nėra panacėja visiems.
Paprastas ir greitas būdas pačiam pasižiūrėti padėtį organizme- pasižiūrėti savo kvėpavimą

Tiriamojo asmens paprašoma atsisėsti. Tada jo paprašoma „giliai įkvėpti ir nekvėpuoti kiek įmanoma ilgiau“. Rezultatas užrašomas sekundėmis.(pvz. 60 sek.) Taip pat užrašomas kvėpavimo dažnumas.(pvz 16 kartų/min). pH indekso formulė yra kvėpavimo dažnumas-(kvėpavimo sulaikymas/5). Taigi, jei kvėpavimo greitis yra 16, o kvėpavimo sulaikymas 60, mes gauname 16-(60/5) = 16-12 = 4. Tai yra pH indeksas (jis tiesiogiai neatitinka pH, tačiau šį indeksą jūs lengvai galite apskaičiuoti ir jis suteikia tikslią informaciją apie kraujo rūgščių-šarmų pusiausvyrą). Normalus pH indeksas yra 7, pH indeksas didesnis už 7 bus rūgšties pusėje. pH indeksas mažesnis už 7 yra šarminis. Ketogeninis asmuo dažnai turės indeksą žemesnį už nulį . Tai priešingai pH parametrui - indeksui didėjant, organizmas rūgštėja. pH indeksas išskaičiavimas yra vienintelis praktinis būdas žmonėms patiems apskaičiuoti jų kraujo pH pusiausvyrą. Šios informacijos negausime iš šlapimo ir seilių matavimų.

Rūgščių pusiausvyrai sutrikus, kvėpavimo dažnumas yra 19 ar daugiau. Viena išimtis yra kvėpavimo rūgštingumas su aukštu kraujo spaudimu, kur kvėpavimo dažnumas gali sulėtėti. Kvėpavimo sulaikymo trukmė 40 sek. ar mažiau. Kai kvėpavimo sulaikymas dalijamas iš 5 ir rezultatas atimamas iš kvėpavimo dažnumo ( pH indeksas), rezultatas paprastai būna 10 ar didesnis.

Šarminei pusiausvyrai sutrikus, kvėpavimo dažnumas yra 13 ar mažiau. Viena išimtis yra kvėpavimo šarmingumas, kur kvėpavimo dažnumas gali padidėti. Kvėpavimo sulaikymo trukmė 65 sek. ar daugiau. pH indeksas paprastai būna 5 ar mažesnis.
Esant medžiagų apykaitos šarmingumui, šlapimo pH yra daugiau už 6.3, seilių pH paprastai yra mažesnis už 6.6.

Naudojuosi šituo kvėpavimo skaičiavimu, šlapimo bei seilių pH matavimais, tam, kad žinoti kas vyksta mano organizme. Kai pradėjau skaičiuoti, mano pH indeksas buvo su minuso ženklu- užšarmėjimo pusėj- teko "rūgštintis". O jei mano rytmetinio šlapimo pH būtų toks, kokį siūlo palaikyti Kepenis

pradėčiau panikuoti, nes toks nuolatinis rodytų besiartinančias rimtas problemas.
Šlapimas dienos bėgyje kinta- ryte jis turi būti kur kas rūgštingesnis, dieninis galėtų būti 6-7. Sveiko žmogaus šlapimo pH paros vidurkis yra 6,2(matuojamas rytmetinis, dieninis ir vakarinis, pH rodmenys sudedami ir dalijama iš 3)
Manau, tai naudinga informacija tiems, kurie nenori bėdų.

Gal įdėkit kokių mokslinių straipsnių, o ne reklaminį puslapį.

Nesu tikra, kiek lakmuso popierėlio testas atitinka būseną ląstelėse, bet jūsų kvėpavimo testas atrodo iš viso niekinės vertės. Na, pasitikrinsit savo kvėpavimo variaciją, bet pagal tai niekas nenustatinėja konkretaus pH lygio. Nebent kokią mokslinę nuorodą turit, nes aš neradau.

Šiaip, yra Exhaled Breath Condensate testas, pagal kurį galima nustatyti pH. Pagal jį sveikiems (nerūkantiems, nepersišaldžiusiems) buvo nustatytas pH ~8. Kiek radau mokslinių tyrimų, sergančiųjų EBC pH visais atvejais buvo mažesnis už sveikųjų kontrolinės grupės. Pvz sergančiųjų plaučių vėžiu ir nesergančių, bet rūkančių EBC testas parodė panašų pH ~6.6. Rūkantieji nepriskiriami prie sveikųjų grupės.

Jūs man parodykit bent vieną straipsnį, kur ligos atveju pH buvo nustatytas didesnis nei sveikųjų kontrolinės grupės.

Šiaip, turetumėte žinoti, kad yra ryšys tarp ligų ir užrūgštintų terpių, o vėžys atsiranda ląstelėse, kuriose trūksta deguonies, kas yra užrūgštinto organizmo pasekmė.

Logiskai mastant kvepavimo testas reiksmes turi. Jeigu organizme sutrikes deguonies isisavinimas, yra hipoksija, tai manau pagal organizmo poreiki kinta ir kvepavimo daznumas. O kaip kitaip organizmui kompensuoti tokia busena? Pvz. paprasta situacija, jus begate krosa. Kvepuojate dazniau, nes raumenu lastelese dideja deguonies suvartojimas. Logiska?
Cia tik mano pamastymai

ir jį galima pasidaryt pačiam?



Visos terpės neužrūgštėja. Šlapimas, pvz, šarmėja. Todėl nėra tokio dalyko, kaip viso organizmo užrūgštėjimas.
Viskas prasideda nuo medžiagų apykaitos -metabolizmo- sutrikimo, kai sutrinka energijos gamyba ląstelėse. Gliukozė ląstelėse fermenuojama iki pieno rūgšties. Toks energijos gamybos būdas- neefektyvus. Ir tokiu atveju ne šarmintis reikia, o apriboti angliavandenius smarkiai. Nes tai jų perteklius mityboje atveda prie to energijos gamybos sutrikimo, kuris vėliau virsta vėžiu.