Visos norinčios pagerinti savo kūno linijas iki pavasario renkames čia
Čia aptarinesime sveiką gyvenimo būdą be dietų tik žiurėdamos ką dedame į burnytes
Čia dalinsime receptukais
Čia guosime ir dalinsime pagyrimus viena kitai
Čia pasidalinsime jau įgavusios patirties ir sėkmingai atsikračiusios nereikalingų kilogramų
Antsvoris ir nutukimas disbalansas tarp gaunamos ir neišeikvotos energijos. Svoris didėja tada, kai su maistu organizmas gauna daugiau energijos nei jis sunaudoja.
[FONT=Courier]KAD BŪTUME GRAŽIOS ATSIMINKIME KELIATĄ TAISYKLIŲ
Maisto gausa ir įvairovė tai ne tik pasitenkinimas arba ritualas tai energija ir gyvybė. [color=purple]Mityba turi būti visavertė.
Paįvairinkite savo racioną. Visada vienodi patiekalai ant stalo tai nuobodu ir neįdomu, taip pat organizmas negauna visų reikalingų jam medžiagų. Gauti visas organizmui būtinas medžiagas galima tik iš labai įvairaus asortimento: vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis, riešutai, pieno produktai, pupelės, duona, makaronai, uogos, žalumynai ir t.t.
Valgykite dažniau norėdamos nepriaugti svorio. Sotūs pusryčiai, geri pietūs ir kukli vakarienė, tarp jų lengvi užkandžiai (vaisiai, sultys, jogurtas), o prieš miegą liesas kefyras arba rūgpienis. Taip maitindamosios, nejausme alkio ir galėsime lengvai kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį.
Angliavandeniai būtini! Angliavandeniai yra labiausiai ištirta medžiaga, turinti didelę įtaką fiziniam darbingumui. Angliavandeniai arba jų apykaitos produktai dalyvauja riebalų, baltymų, nukleorūgščių sintezėje. Nuo jų kiekio raumenyse ir kepenyse priklauso fizinis darbingumas ir nuovargio atsiradimas. Geriausia valgyti sudėtinius angliavandenius, kurie energiją organizmui tiekia po truputį: daržovės, pilno grūdo produktai, makaronų gaminiai, kruopos: nešlifuotus ryžius, duoną su sėlenomis, avižas ir kt. Visi šie produktai turi daug ląstelienos ir padeda sumažinti alkio jausmą ir saugo organizmą nuo širdies-kraujagyslių ligų. Pilno grūdo produktuose mažiau kalorijų ir daug B, E grupės vitaminų, kalcio, kalio, cinko ir kt. naudingų mikroelementų.
Nepamirškime BALTYMŲ, juos valgyti būtina! Iš baltymų gaminamos organizmo ląstelės, ypač raumenynas. Hormonai, antikūnai tai irgi baltymai. Jeigu su maistu gaunama per mažai baltymų, silpsta imunitetas, sutrinka hormonų balansas ir audinių sintezė. Pieno, mėsos produktai, ankštiniai pagrindiniai baltymų šaltiniai.
RIEBALŲ taip pat negalima visiškai atsisakyti, juos reikia riboti. Riebalai yra būtini nervinių ląstelių gamybai, jie įeina į ląstelės sienelės sudėtį, taip pat svarbūs ląstelių dalijimuisi ir svarbių hormonų sintezei. Riebalų trūkumas sąlygoja vitaminų deficitą, kurie juose yra, sutrinka nervų ir hormoninės sistemos darbas. Atminkite, kad gyvuliniai riebalai turi sudaryti tik ketvirtadalį visų gaunamų riebalų, likusieji turi būti augaliniai. Pasirinkime neriebią mėsą, paukštieną be odelės. Mėsą troškinkime, kepkime orkaitėje, ant laužo, bet ne keptuvėje. Atsisakykime riebios grietinės, majonezo, grietinėlės.
Ne mažiau 600 g vaisių ir daržovių kasdien. Vaisiai, daržovės ir uogos turi daug vitaminų, kurių kituose maisto produktuose nėra: C, P vitaminai.
Mažiausiai vieną kartą į savaitę valgykime žuvį. Žuvyje daug nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių omega-3, kurios kovoja su širdies-kraujagyslių susirgimais, gerina atmintį, padeda įveikti stresą, mažina agresyvumą, padeda kovoti su depresija.
Į racioną įtraukime pieno produktus. Tai puikus kalcio šaltinis
Cukrui NE. Atidžiai skaitykime etiketes.
SĖKMINGOS REGISTRACIJAS[SIZE=7]
