Pasijuokime ir mes!

Kadangi toli nuo namu esu, tai:

- Žodžiu grįžtu aš iš komandiruotės...
- Toliau gali nepasakoti.
- Kodėl?
- Spintoj ar po lova?
- Ne. Už garažo užkasiau...

***

Kauno autobusų stotis. Vaikščioja vienas tipelis ir
siūlo:
- Laikraščiai, žurnalai, erotika, kryžiažodžiai. anekdotai...
Vienas duodamas 2 Lt sako:
- Prašyčiau anekdotų.
- Tai va...grįžta vyras iš komandiruotės...

***

Vyras iš komandiruotės anksčiau grįžta namo.
Iškart atidaro spintą,
pažiūri, o ten - nieko. Pažiūri po lova, pažiūri už užuolaidos - irgi
nieko.
Apieško visą butą - vis vien nieko neranda. Tada prisėda prie stalo,
išsitraukia butelį konjako, įsipila į stikliuką ir taria:
- Na ką, brangioji... Sensti, ar ne?

***

Vyras grįžta anksčiau iš komandiruotės ir aptinka savo lovoje žmona su
kaimynu:
- Ką jis daro mūsų lovoje???
- Stebuklus!
***
Grįžta vyras iš komandiruotės, vaikšto išdidžiai po namus, pasakoja
įspūdžius žmonai:
- O ten žinai, nueini į pirtį, ten tokios krūtiningos moterys tau kūną
ištrina, masažą padaro... Smulkmena, bet kaip malonu...
Žmona skaito laikraštį, nekreipia dėmesio, vyras vėl:
- O po to nueini pietaut, tokia figūringa padavėja tau viską paaiškina,
vyno įpila, skaniausius patiekalus pasiūlo... Smulkmena, bet kaip malonu...
Žmona - nulis reakcijos. Vyras toliau:
- O po to vakare nueini į klubą, susirandi kokią merginą, pašokdini,
paplepi...Smulkmenos... Bet kaip malonu...
Žmona nepakeldama akių sako:
- O pas kaimyną 3cm ilgesnis. Smulkmena, bet kaip malonu...

***

Dvi draugės:
- Daiva, tu rūkai?
- Taip.
- Betgi anksčiau nerūkei, kada pradėjai?
- Tada kai vyras grįžo iš komandiruotės ir peleninėje rado nuorūką...
***

Blondinė skundžiasi draugei:
- Mane vakar vyras primušė...
- Taigi jis
komandiruotėje???
- Aš irgi taip maniau...
***
Kai sultonas grįžta iš komandiruotės, spintos tiesiog lūžta nuo jose
pasislėpusių vyrų.

***
Didžiausias išsiblaškymas: vyras iš komandiruotės žmonai parveža
auksinę
grandinėlę, o meilužei - purvinus marškinius.
***

Vyras netikėtai grįžta iš komandiruotės, iškart klausia žmonos:
- Na, brangioji, ką padarei man valgyti?
- Naaa... Raguolius...
***
Vadinasi, grįžtu anksčiau iš
komandiruotės. Peiliai pagaląsti, čiaupai
sutaisyti, žmona nėščia...
***
Laikai pasikeitė: grįžta žmona iš komandiruotės...O vyras su meilužiu!

***
Grįžta meilužis iš komandiruotės, o žmona - su vyru...
***


Kalbasi dvi draugės:
- Įsivaizduoji, grįžo vakar mano vyras iš komandiruotės. Akys tiesiog
dega, visas dreba iš susijaudinimo. Prišoko ir tiesiog nuplėšė nuo
manęs...
- Ką? Suknelę?
- Ne... Petrą...
***
Kalbasi du
bičiuliai:
- Žinai, grįžtu iš komandiruotės, įlekiu į namus, ogi po lova nieko,
už
užuolaidų - nieko, spintoj - nieko.
- Na, o ką žmona?
- Kokia dar žmona, nevedęs aš, apvogė mane

P.s. Jei jau buvo sitie, parasykit kas, istrinsiu

Kartą su žmona sėdėjom prie TV, kalbėjom apie gyvenimą... ir kažkaip
pasisuko kalba apie eutanaziją... Aš pažiūrėjau savo žmonai į akis ir
pasakiau:
- Niekada neleisk mašinai palaikyti mano gyvybę. Jei kada taip
atsitiks kad gulėsiu prikabintas prie įvairių mašinų ir priklausomas
nuo išorinių serumų,
ir jei tik tai palaikys mano gyvybę, bei nebebus mano kūne sielos...
prašau padaryk viską kad atjungtum mašinas ir leistum man numirti.
Staiga žmona nusišypsojo ir priėjo prie manęs...
Tada ji atjungė TV, kabelinę, internetą, DVD, kompiuterį, telefonus,
muzikos centrą, ipod`ą, xbox`ą ir išmetė visą alų!!!

Baisu!!! Aš vos nenumiriau!
Papildyta:
Vienas vaikinas svajojo nusipirkti Harley Davidson motociklą. Galų gale
susitaupė reikiamą sumą pinigų ir nuvyko pirktis. Kai išsirinko geriausią
motociklą, pardavėjas jam davė patarimą: "Jei paliksi Harlį lauke lyjant,
tai žinok, kad chromas turi tendenciją rūdyti, todėl turėk visą laiką
vazelino ir patepk, jei tik motociklas bus paliekamas lauke".
Po kelių mėnesių jaunuolis susipažino su mergina, kurią įsimylėjo.
Ji pakviečia jį pas savo tėvus kartu pavakarieniauti. Vaikinas sutinka ir
sutartą dieną abu apžergia Harlį ir dumia pas merginos tėvus.
Prieš jiems įeinant į vidų, mergina pasako, kad pas juos šeimoje yra taip
sutarta: kas pirmas vakarienės metu prabyla, tas plauna indus.
Po puikios vakarienės visi sėdi tyloje, laukdami, kol kas nors pirmas
prakalbės ir turės plauti indus. Po ilgų penkiolikos minučių vaikinas
ryžtasi paspartinti reikalus ir pabučiuoja merginą jos tėvų akivaizdoje.
Bet niekas nė žodelio neprataria!
Po kiek laiko jis nusprendžia imtis rimtesnių priemonių ir pasiguldęs
merginą ant stalo su ja pasimyli visų akivaizdoje. Ir vėl visi tyli!!!
Tada jis desperatiškai griebia jos motiną ir dar karščiau pamyli ją ant
stalo.
Bet vėl gi visi kaip vandens į burną.... Tyli!!
Dabar vaikinas tikrai susinervina ir nebežino ką daryti, tada tolumoje
pasigirsta griaustinis. Pirma jo mintis - apsaugoti motociklo chromą nuo
lietaus ir jis išsitraukia vazeliną.
Tada prabyla tėvas: "Gerai, po velnių, aš plausiu indus!
Papildyta:
zmona su vyru renkasi prezervatyvus vaistineje. ten isdelioti bronziniai, sidabriniai, auksiniai. vyras sako gal paimam auksiniu? ta sako, imk sidabriniu geriau, nors karta ateik prie finiso antras!

[quote=drexxas,2008 12 03, 00:09]
Kartą su žmona sėdėjom prie TV, kalbėjom apie gyvenimą... ir kažkaip
pasisuko kalba apie eutanaziją... Aš pažiūrėjau savo žmonai į akis ir
pasakiau:
- Niekada neleisk mašinai palaikyti mano gyvybę. Jei kada taip
atsitiks kad gulėsiu prikabintas prie įvairių mašinų ir priklausomas
nuo išorinių serumų,
ir jei tik tai palaikys mano gyvybę, bei nebebus mano kūne sielos...
prašau padaryk viską kad atjungtum mašinas ir leistum man numirti.
Staiga žmona nusišypsojo ir priėjo prie manęs...
Tada ji atjungė TV, kabelinę, internetą, DVD, kompiuterį, telefonus,
muzikos centrą, ipod`ą, xbox`ą ir išmetė visą alų!!!

Baisu!!! Aš vos nenumiriau!
Papildyta:
Vienas vaikinas svajojo nusipirkti Harley Davidson motociklą. Galų gale
susitaupė reikiamą sumą pinigų ir nuvyko pirktis. Kai išsirinko geriausią
motociklą, pardavėjas jam davė patarimą: "Jei paliksi Harlį lauke lyjant,
tai žinok, kad chromas turi tendenciją rūdyti, todėl turėk visą laiką
vazelino ir patepk, jei tik motociklas bus paliekamas lauke".
Po kelių mėnesių jaunuolis susipažino su mergina, kurią įsimylėjo.
Ji pakviečia jį pas savo tėvus kartu pavakarieniauti. Vaikinas sutinka ir
sutartą dieną abu apžergia Harlį ir dumia pas merginos tėvus.
Prieš jiems įeinant į vidų, mergina pasako, kad pas juos šeimoje yra taip
sutarta: kas pirmas vakarienės metu prabyla, tas plauna indus.
Po puikios vakarienės visi sėdi tyloje, laukdami, kol kas nors pirmas
prakalbės ir turės plauti indus. Po ilgų penkiolikos minučių vaikinas
ryžtasi paspartinti reikalus ir pabučiuoja merginą jos tėvų akivaizdoje.
Bet niekas nė žodelio neprataria!
Po kiek laiko jis nusprendžia imtis rimtesnių priemonių ir pasiguldęs
merginą ant stalo su ja pasimyli visų akivaizdoje. Ir vėl visi tyli!!!
Tada jis desperatiškai griebia jos motiną ir dar karščiau pamyli ją ant
stalo.
Bet vėl gi visi kaip vandens į burną.... Tyli!!
Dabar vaikinas tikrai susinervina ir nebežino ką daryti, tada tolumoje
pasigirsta griaustinis. Pirma jo mintis - apsaugoti motociklo chromą nuo
lietaus ir jis išsitraukia vazeliną.
Tada prabyla tėvas: "Gerai, po velnių, aš plausiu indus!
Papildyta:

truputėli ne į tema tu čia...

vaikas klausia tevo;
- teti kas ta krize?
tevas
- nu matai kas turi pinigu, tam dabar krize, o mum tai pize

PAGIRIOS...
Nuostabus rugpjūčio vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.
Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į:
- Aaaa... uuu... ggg...
Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus sustiprintas šuns šūdo smarve.
Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į gatvę. Buvo sekmadienis.
Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau, kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas“ akimirksniu.
O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt... Todėl buvo nuspręsta pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių kelio.
Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta... Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode to padaryti, praktiškai, neįmanoma.
Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio baliuko,tačiau mano organizmą pasiekė pirmoji banga. Žmonės, jus kada nors yra pervažiavęs buldozeris? Jis užvažiavo man ant galvos ir lėtai pradėjo slinkti kojų link. Tai, ką stūmė buldozeris, galėjo įšeiti tik per vieną vietą, ir tai buvo mano subinė. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Mano subinė paklausė manęs:
- Klausyk, brolau, gal – pašikam?
Tačiau tuo momentu banga atslūgo ir išnyko visai. Na, net kvailiui būtų aišku, kad reiktų ramiai slinkt link namų. Bet iš kitos pusės – viskas baigėsi laimingai, gyvenimas vėl tapo nuostabus.
Todėl aš atsirėmiau į medį ir užsirūkiau.
Antroji banga atskriejo tarsi uraganas. Ji suspaudė mano organizmą aštriai ir galingai, viską iš jo išspausti bandydama vienu ypu. Aš, lygtai, net kriuktelėjau. Jau antrą kartą šį vakarą kūną išpylė šaltas prakaitas. Aš užsimaniau ne šiaip sau pašikti, ne. Supratau, kad dabar privalau arba pašikt arba pirštu užsikišt subinę. Tačiau ir antroji banga palengva atsitraukė.
Vėl ramiai užsirūkiau... Šuo kuo ramiausiai graužė medžio šaką, man buvo gera. Smegenys pradėjo siųsti neramius signalus: o ar ne geriau būtų eiti namo? Tačiau butelis alaus, cigaretės, ramus ir šiltas vakaras šią mintį nustūmė toli toli. Po truputį pradėjau valdyti nutirpusį kūną, pradėjau girdėt abejomis ausimis...
Trečioji banga atūžė tarsi cunamis.
Mano subinė jau nieko neklausinėjo, ji, paprasčiausia, rėkė:
- O štai dabar, vaikine, aš tiesiog šiksiu!
Ji ne klausė, ji tvirtai žadėjo.
Man iš orbitų iššoko akys, o liežuvis, rodos, išsprūdo iš burnos ir karojo lyg šlapias skuduras.
Titaniškomis pastangomis užspaudęs savo „pusrutulius“ ir smarkiai suglaudęs kelėnus, supratau, kad man liko „maksimum“ dvi – trys minutės, ilgiau išlaikyt nesugebėsiu. Prisegęs šuniui pavadėlį, puoliau, kur akys veda. Žmonės, ar jūs kada nors bėgote su stipriai suspaustais „pusrutuliais“ ir suglaustais keliais? O aš bėgau ir paskui save tempiau šunį.
Nubėgęs apie trisdešimt metrų, supratau, kad tai klaidinga kryptis ir ten priteršti aš negalėsiu. Todėl žaibiškai apsisukau ir jau nulėkiau priešinga kryptimi. Orientuotis trukdė TAI, kas bandė išsiveržt iš mano vidaus. Kažkokiu momentu užmečiau akį į paskui mane oru lekiantį šunį ir jo akyse išskaičiau tik vieną klausymą:
- Šeimininke, tau ką – kiaušius uždegė, kad taip lakstyt pradėjai?!
Spaudimas subinėje pasiekė kritinius parametrus.
Man jau viskas buvo iki lemputės. Buvau pasiruošęs sėsti ir pašikt ten, kur stovėjau. Tačiau tai atlikti trukdė išsiauklėjimas. Prie kūno prilipo marškinėliai.
Pradėjau silpti. Tiesiog mačiau, kaip mano subinė žiojasi. Sąmonė mane apleido, liko tik laukiniai instinktai. Ir – o, stebūklas! Nedidelė laukymė, apaugusi krūmais, saugančiais nuo pašalinių žvilgsnių! Kaip greit nusimoviau kelnes… Nusimečiau jas drąsiai,nei dėl nieko nesijaudindamas. Mano viduriai buvo nerealiai suskystėję.
Tikriausia žinote, kad šuns uoslė gal šimtą kartų jautresnė, nei žmogaus. Mano šuo keistai pakreipė nosį ir tvirtu žingsniu pasuko link mano užpakalio. Tačiau, porą kartų gavęs per nosį, suprato, kad jo sprendimas buvo ne visai teisingas.
- Oi, o kas čia pas mus toks gražutis...
Aš vos „neapšalau“. Dargi vos neleptelėjau, kad tas „gražutis“ – tai aš.
Tiesiai link mano šikimo vietos, vedina prancūzų buldogu, artėjo nuostabi moteriška būtybė.
Man liko tik du variantai.
Pirmas. Per porą sekundžių nusivalyt užpakalį, užsisegti kelnes ir pasirodyti visu savo gražumu. Tačiau mano subinė signalizavo, kad procesas tikrai dar ne galutinėje stadijoje.
Antras. Ir toliau likti esamoje padėtyje. Vaidinti, kad, paprasčiausia, pritūpiau pailsėti.
Išsirinkau antrąjį variantą. Tiksliu judesiu sau ant kojų užsimečiau striukę ir taip likau tupėt!
- Jūsų šuo berniukas ar mergaitė, o tai aš akinius namuos palikau, nelabai matau, - artėdama link manęs paaiškino gražuolė.
- Beeerniuuuukas, - išspaudžiau. Savo subinės kontroliuoti negalėjau, o kaip tik dabar mes gyvenom absoliučiai skirtingus gyvenimus.
Rašau šias eilutes ir verkiu. Kaip sunku šikt šalia gražios mergičkos ir vaidint, kad tik šiaip, pailsėt pritūpei.
Mano šuo linksmai laksto su buldogu, vardu Musė. Na, kaipgi galima buldogams duot tokius vardus?!
- Oi, o jūs žinote, mes neseniai čia atsikraustėme ir mes neturime draugų, - iščiulbėjo mergina.
Palauk, tuoj išsišiksiu ir tapsiu tavo artimu draugu, šmėkštelėjo mintis.
- Kas tie meeees, - blyn, mano subinė tuoj viska sugadins.
- Taigi mes, aš ir Musė, - krykštavo panelė.
Man nutirpo kojos. Kalbėjomės jau dešimt minučių. Būtų gerai, kad ji nesijudintų, kitaip iškart pamatys mano nuogą užpakalį ir tai, kas po juo. O ten buvo ką pažiūrėti. Viso pokalbio metu jaučiau, kaip iš subinės,nors ir nedidelėmis porcijomis, tačiau nuolat, varvėjo šūdai.
- Oi, o jūs į parodas vaikštote?, - pramurkė tas baltas angelas.
- Vaaaaikštom, - išstenėjau.
- Oi, kaip įdomu, papasakokite!, - nekaltai mirksėdama čiulbėjo gražuolė.
Py..diec, tiesiog py...diec! Aš šiku šalia simpatiškos merginos ir ji dar prašo papasakot, kaip mes vaikštom į parodas.
- Na, mes, šitą, Balbieriškio čempioooonai, - dar pora tokių garselių ir ji pagalvos, kad man bloga. O man iš tikrųjų buvo nelabai gera. Bendraujame jau dvidešimt minučių. Ji čiauška apie Musės auklėjimą, o aš po truputį šiku.
Kojos nutirpo galutinai. Vieną koją pabandžiau iškišt į priekį, tačiau greit atsisakiau šios idėjos, nes vos neatsisėdau į savo šūdą. Būtų pats laikas viską baigt, tačiau kaip? Pasakyt, kad aš jau nusišikau ir dabar noriu nusivalyt užpakalį, o po to mes galėsim pratęst pokalbį? Ne, šis variantas atkrenta.
- Aš Andžela, o koks jūsų vardas? – paklausė mergina.
Tu man dar ranką pasisveikinimui ištiesk.
- Antaniuuuukas, - šakės, mano subinė galutinai nusprendė sugadint visą idiliją.
- Aš štai vaikštinėju rytais nuo dešimtos, o vakare nuo septynių valandų. Žiūrėkit, kaip mūsų šuneliai gražiai tarpusavy žaidžia, užsirašykit mano telefoną, galėsim kartu vaikščioti! – „pasidavė“ angeliukas.
Jei rimtai, tai labai norėjosi ją ir jos Musę pasiųst ant trijų raidžių. Tačiau iš striukės išsitraukiau popieriaus lapelį ir sąžiningai užsirašinėjau jos telefoną. Py...diec, šikdamas „nukabinau“ paną. Hu-hu-hu. Tačiau tada juokai man jau nerūpėjo...
Mano subinė išleido tokį bjaurų garsą, kad net neįmanoma aprašyti. Tai buvo kažkas panašaus į drėgną, pertraukiamą ir šaižų perdimą, kuriam antrino krintantis – čiurlenantis šūdo garsas. Šiuos garsus pabandžiau sušvelninti mandagiu kostelėjimu. Galbūt mergina nieko ir nesuprato, tačiau Musė tiksliai nustatė garsų šaltinį. Musė ristele pasileido link manęs. O mano šuo, padla, ramiai sau gulėjo ir griaužė kažkokį pagalį.
Galvoj buvo tik viena mintis: kaip nuvyti Musę. Jei dar priartės, būtinai užuos subtilų mano išmatų kvapą. Ir tada Musė tikrai nuspręs sužinoti tikslią kvapų kilmę. Subinė vėl išleido garsą, tačiau aš jau nieko nedariau – tiesiog sėdėjau, klausiausi merginos čiauškėjimo ir buvau pasiryžęs pasitikti savo graudų likimą.
Musė, atsargiai praėjusi šalia manęs, pasuko tiesiai link mano užpakalio. Nežinau, ką ji ten darė, tik šalia subinės jutau jos karštą alsavimą. Vos nepravirkau. Tačiau Musė tuo neapsiribojo. Ji pradėjo laižyti mano užpakalį, o jei tiksliau – pačią šiknaskylę. Šmėkštelėjo mintis: jei Musė laižo mano subinę, reiškia, mažiausia iki pusės ji įsibridusi į mano trizną. Pabandžiau įsivaizduoti, kaip Musė atrodys, kai baigs laižyti mano subinę. „Apšalau“ galutinai.
Šuns šeimininkė ir toliau čiulbėjo apie šunų auklėjimo ir šėrimo problemas, Musė ir toliau laižė mano subinę. Aš, paprasčiausia, užsirūkiau ir pravirkau...
Tačiau šiuo momentu šiai dangiškąjai idilijai atėjo galas. Ketvirtoji šūdų išsiveržimo banga priminė pasaulio pabaigą.
Nebekontroliavau nei savęs, nei savo subinės. Net nebandžiau šiai bangai priešintis. Pajutau, tarsi šiuo momentu iš manęs išsiveržė kokie du kilogramai šūdų. Musė keistai inkštelėjo ir nutilo. Aš jau net nebeprakaitavau, paprasčiausia, tik laukiau.
- Muse, Musyte, mergaite, ateik pas mane..., - sunerimo šeimininkė.
O anksčiau, padla, šuns pašaukti negalėjai? – dingtelėjo mintis.
Kai pamačiau Musę, supratau, kad tai, ko aš bijojau anksčiau, tebuvo vaikiški žaisliukai.
Nuolat kliūdama už šakų ir pagalių, Musė judėjo keistais zigzagais. Tuo pačiu ji keistai,kažkaip drėgnai kosėjo ir inkštė. Kai ji atsidūrė šalia manęs, ach..jelinau galutinai. Musę apšikau nuo galvos iki kojų. Apšikau viską: akis, ausis, burną, nosį ir , apskritai, visą kūną. Tai buvo didelis šūdo gabalas buldogo kojomis...
Jūsų šuo buvo baltas? Tai štai, dabar jis rudas. Namuose pamiršote akinius? Ką tokiu atveju jūs darote?
Teisingai, tam, kad apžiūrėti jūsų augintinio keistus pokyčius, jūs jį paimsite ant rankų. Musės šeimininkė taip ir padarė...
Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo „kliova“ mergička...
(aut. nežinomas)

Realija: Jeigu jums ilgai neskambina giminės ar draugai, reiškia jiems viskas gerai.

Savaitės Tiesa:"Moters mintys švaresnes už vyro, ji jas dažniau keičia"

Savaitės Tiesa 2: Jeigu jūs žiūrite televizorių, tikriausiai pastebėjote, kad čia geri vyrukai nugali blogus visada, išskyrus Lietuviškas žinias.

Savaitės Citata: Vienas JAV žurnalistas: „Reklama - patikimiausia laikraščio dalis".

Savaitės Tiesa 3 : Blogas seksas blogą dieną yra geriau nei jokio sekso gerą dieną.

apmetyk Busha batais http://bushbash.flashgressive.de/

ieskomi policijos

"ŠVENČIONĖLIŲ PARTIZANO DIENORAŠTIS"

Ėjo gūdi 1921 metų žiema...
Tvarte slėpėmes tryse, aš, Tutkus ir Lokys - Sakalas Zybaila. Už lango ūbavo žvarbus vėjas uuubuu uuubuuu ububuuuu Pasidalinome paskutinius papirosus ir bryzą lašinių, kurį mums paliko prieš tai tvarte pasikoręs valstietis. Žinojome, kad kažkur netoliese stribai vykdo kratas, prievartauja 1856 metų gimimo moteris, vaikus veja ravėti šieno bei iš pastipusių arklių taukų - kepti cukrinius avinėlius. Tyla spengė ausyse retkarčiais pertraukiama Zybailos bezdėjimo. Žinojome, ilgai čia pasilikti negalime - arba mus suras stribai, arba išvarys pasikorusio valstiečio smarvė ar giminės.
Žmogelio šeima buvo didelė. Žmona Marytė rankomis versdavo ąžuolus miške, tempdavo plūgą sulig 12 arklių kaimenės jėga. Labiausiai jos ir bijojome...

WHY CHRISTMAS TREES ARE BETTER THAN WOMEN
- When you dress it up with silver and gold, it doesn’t look like a cheap hooker.
- A Christmas tree will never complain if you compare it to another bush.
- A Christmas tree will stay up late, watch a porno with you, and won’t say, “Hey, look at the size of that one … I didn’t know they made ‘em that big!”
- Christmas trees actually like when you use exotic electrical devices.
- A Christmas tree doesn’t care if you have a plastic one in the closet.
- It always smells fresh as a forest.
- A Christmas tree doesn’t care if you watch football all day or go to a strip club after work.
- A Christmas tree doesn’t get possessive if you want to let your neighbor use your balls.
- You can feel a Christmas tree before you take it home.
- A Christmas tree doesn’t get mad if you look up underneath it.
- When you are done with a Christmas tree you can throw it on the curb and have it hauled away.
- A Christmas tree doesn’t get jealous around other Christmas trees.
- A Christmas tree doesn’t care how many other Christmas trees you have had in the past.
- A Christmas tree doesn’t get mad if you tie it up and throw it in the back of your pickup truck.

http://www.jokecenter.com/jokes/Male/ ( check the list on the left)