Tėvų karšinimas (5)

biski daktarai uzdelse...reikejo staigiai issiaiskinti ar iseminis ar hemoraginis insultas....laikykis MAMAX3,REIKS DAUG TVIRTYBES TAU...
mano mociutei 5 paros ir uzgeso komos busenoje.....
tikekimes,kad ji pabus is komos

mano babytei tereikėjo 3 paros ir viskas deja, bet su insultais turiu daug negeros patirties: babytė jau a.a, o bočelis po jau keliolikto mikroinsulto jau 2 metus gyvena

esu medicinos studentė, atlikinėjau praktikas ir slaugos ligoninėse deja, bet būtent po praktikos ten supratau, kad mano a.a babytei gal ir pasisekė, kad nereikia kentėti paskutinių dienų tokiame skyriuje...jeigu asmeniškai- nieklada ten artimojo neguldyčiau ir neugldom, nos su bočeliu labai sunku, mama jį slaugo, vienu metu net pati depresijon buvo smukusi, bet ten tikrai nevežčiau

p.s dar norėjau parašyti, kad tik vadovėliuose rašo, kokios svarbios pirmosios valandos po insultų ir pan. realybė kitokia- praktikoje buvau ir priimamajame skyriuje- insultininkai nugrūdami į galą bjauri realybė net graudu, kai kokį senuką palieka gale, o bomželį liepia visiems prausti ir gremžti
neįsivaizduoju iš kur tokia klaiki praktika: su širdies sutrikimais iškart žiūrimi, hospitalizuojami, o štai kai įtariams insultas kažko neskuba ir viskas, nors tai neteisinga, pirmosios valandos labai svarbios, ypač svarbi galvos padėtis transportavimo metu- deja, kai reanimobiliu atvyksta tik felčerė ir vairuotojas, tai tas žmogus nešamas bet kaip, nenuostabu, kad kai atgabena į priimamąjį, šansu jau mažai belikę

tinkamai maistą paruošt labai nesunku, maitinti taip pat nemažai artimųjų mokėdavo, net nereikdavo padėt, o štai su atsiurbimu galvoju net ką daryt- yra spec. atsiurbėjas gleivėms, bet kaip namie daryt, kai tokio nėra neįisivaizduoju o ligoninėje atsiurbėju naudotis nesunku, tik nereikia bijot daugelis artimųjų bijo, jiems atrodo neestetiška tos gleivės, putos ir pan, bet o ką padarysi...aš tokiu atveju patariu nežiūrėti į tas gleives, o įsivaizduoti, kad žiūri į savo mylimą artimą, o ne ligonį, tada koks skirtumas, ar gleives atsiurbti, ar kakutį valyti....kad būtų gyva mano a.a babytė- rankas kojas bučiuočiau, viską valyčiau, kad tik būtų suteiktas šansas, deja....

o kodėl nori įsiūti zondą? pati nevalgo ar negali valgyt?

Sveikos visos , šimtas metų. Pas mus viskas po senovei, tik šian gydytojas prirašė leidžiamus vaistus. Klausia leist moki, aš sakau nea, nemoku. O jis man-gyvenime viską reik mokėt-išmoksi. Kaiminystėj gyvena sesutė, bet augina dukrytę, kažkaip nepatogu prašinėt. Kita kaimynė, kuri moka-savų rūpesčių turi. Nu ir ką suleidau pati. Atrodė, kad baisiau bus. Neaišku ko dar teks išmokt.

Stiprybės visoms.

as asmeniskai nesu visai pries slaugos ligonines...mano tetis gulejo 4men,aisku as ji lankiau kiekviena diena,bet musu slaugos ligonine po naujo remonto,svaru,grazu,slaugutes ir sesutes tikrai labai malonios...uztenka tik paprasyt,viska padaro....mes ir masazus gavom,ir pavalgydindavo teti.....buvo biski stipret pradejes,bet kai parvaziavom namo,po keliu menesiu pamazu pradejo silpti...


idurt ukola tai vieni juokai....va i vena jau sunkiau,be seseles neidursi....uztai tenka i ligonine gult del lasaliniu....o kokiu vaistu israse,ir nuo ko??

Aha, lengva. Man taip neatrodė kol nepabandžiau . Prirašė raminamų, nes labai irzli paskutiniu metu, dar prisidėjo ausies uždegimas, tai iš vis

Na va, mes jau iš reanimacijos išrašytos.... Lygiai 3 savaitės pralėkė laukime... Ir nieko paguodžiančio nebesulaukėm... Vakar pervežė į vidaus ligų skyrių, o ryt keliausim į Petrašiūnus... Nėra išeities, nieko nebežada ir nieko nebelieka tikėtis. Nežinau ar sąmoninga, nereaguoja, žiūri, bet jokio ženklo... Labai vangi... Įvedė į dvilikapirštę enterinį zondą, plonytį plonytį, teliko tik enterinis maistelis... Taip, ji neryja maisto... ir nebevalgys jau paprastai, tik zondu... Kvėpavimui palengvinti per tracheostomą visą laiką pajungta deguonis...
Mamai 89 metai, po insulto praėjo 4 metai, kiek galėjau, tiek slaugiau, kad ir kaip myliu mamą, privalau atiduot į slaugą, kur lankysiu kasdien... nors ranką palaikysiu... taip gera jaust jos šilumą... Grižusi iš darbo į tuščius namus nuėjau į mamuko kambarį ir taip išsiraudojau....

as ismokau,kai vaikuciams mano reikejo...tai buvo pries 18-20metu.....ir dabar suduriu ir vyrui,ir mamai ir sau...kai reikia...zmogus VISKA ismoksta...
tai gal ir antibijotiku israsenuo ausies uzdegimo....o kas tavo mamai?

Paix, kamuojasi ir mamukas ir jūs, šitiek visokių priemonių pajungta Palaikau jus

.

Ačiū mergaitės...

Nu jau čia mano istorija žinoma-atlekiu čia pasiguost kai visiškai nebeturiu jėgų, nes mano ligonis turi sunkų charakterį + nuoskaudos iš praeities. Nebuvom artimos. Slaugau jau pusantrų metų-Alzcheimeris ir Parkinsonas. Nuo ausies uždegimo geria ir antibiotikus, tepalas prie akių, nes matyt pritrynė infekciją ir ten ir aišku lašai į ausis. Šiaip ta ausis vien operuota, tai labai reik saugot. Nors vienas lašas-pradeda kraujuot ir pūliuot. Šiaip kol aš pati plaudavau galvą per tiek laiko nieko nebuvo. Gal sutapimas, o gal moteriškė, kuri prižiūri mamą kol aš darbe, nepasaugojo. Šiaip ar taip kaltų neieškau, tik db reik išgydyt, nes dėl tos ausies neduoda niekam gyvent.

Paix, laikykis

laikykis
Papildyta:

bjaurios ligos....laikykis