Įkraunama...
Įkraunama...

Tėvų karšinimas (5)

Dar pastebėjimas - senyvi žmonės dažnai įtartinai žiūri į tuos artimuosius, kurius pastoviai mato. Gal yra kokia tolimesnė giminaitė (jos sesuo ar pan.), su kuria galima būtų pakalbėti apie mamos situaciją, ir kuri padėtų nukeliauti pas gydytoją?
Nes mano draugės mama (dar visai nesena, vos per šešiasdešimt) - visiškai ignoruoja dukros ir sūnaus pastangas rūpintis jos sveikata, o vat su savo seserim - sutaria, tai vakar ši paguldė į ligoninę, į psichosomatinį sk.
Atsakyti
Labai aciu, kad atsiliepet i mano skausma. Ko gero pradzioje reikes kreiptis i psichikos sveikatos centra, del konsultacijos. Blogiausia, kad ji nelabai manimi pasitiki ( kita savo dukra taip pat), vis kartoja, kad norim ja uzdaryti i durnyna. Didziausia beda, kad nepripazysta , kad jai blogai. Visi aplinkui yra blogi. O pasalini zmogu atvesti butu labai sunku, tiesiog neatidaro duru. Mamai jau 80 metu, ji nebeturi nei broliu , nei seseru. Nebera nei vieno zmogaus, kuriuo ji pasitiketu. Dar kazkaip su zentais daugiau bendros kalbos randa, bet vistiek kazkaip pergudraut ar itikint jos nepavyksta. Jau atrodo zentai buvo itikine, kad reikia vaziuoti pas gydytoja, bet nuvaziavus is masinos nelipo ir viskas. Netempsi juk jega verysad.gif Be galo skaudu, kai tokie dalykai vyksta su tau artimu zmogumi.
Atsakyti
QUOTE(Jazminė @ 2010 10 16, 20:02)
.....Be galo skaudu, kai tokie dalykai vyksta su tau artimu zmogumi.
....

Kai mama pirmą kartą po priepuolio gulėjo ligoninėje - gydytoja mokė MANE -- įsisąmoninti, kad TAIP elgiasi ne mama, ne artimiausias žmogus, o LIGA. Žmogus - nei ji, nei jūs - nekaltas, kad atėjo tokia LIGA. O ligą - REIKIA pergudrauti.
Jei vežti pas gydytojus neįmanoma -- vežkite gydytojus į namus. Tegul žentai atveda gydytoją, tegul pasako, kad čia atėjo daryti apklausos, kas atėjo iš socialinio skyriaus pasižiūrėti kas ją skriaudžia, kad atėjo iš sodros pasiskalbėti apie penciją ir t.t. ir pan. O gydytoja (šiuo atveju jau reiktų psichiatro) - pakalbės, paklausinės -- nustatys piminę diagnozę ir bent jau išrašys vaistų... Kitas klausimas - ar ji gers vaistus? Nes mano mama - negeria schmoll.gif Vienintelis dalykas - trinu ir dedu į maistą. Bet kadangi ji gyvena atskirai, ir tame būna problemų...
O galiausiai - nuliūdinsiu - jei ji yra pakankamai fiziškai stipri - jūs praktiškai nieko negalėsite padaryti, išskyrus susitvarkyti slaugą ar globą, gauti papildomų pinigėlių... Nes jei ji vistiek nesileis gydoma, negers vaistų -- jums telieka kiek įmanoma apsišarvuoti kantrybe, saugoti ją nuo jos pačios.... Taip yra ir su mano mama, deja - niekas nieko negali čia pakeisti....
Atsakyti
Uoj, mergaites, kaip jums sunku! Stiprybes 4u.gif
Kazkada tokios ligos bus iveiktos. Bet musu tai neguodzia. Mums reikia pagalbos dabar!
Auginu 3 vaikus ir slapcia pasvajoju: tebunie vienas is ju biologas, chemikas, genetikas ar fizikas. Teprisideda prie baisiu ligu pazabojimo...
Atsakyti
QUOTE(Juknele @ 2010 10 17, 14:20)
Uoj, mergaites, kaip jums sunku! Stiprybes  4u.gif
Kazkada tokios ligos bus iveiktos. Bet musu tai neguodzia. Mums reikia pagalbos dabar!
Auginu 3 vaikus ir slapcia pasvajoju: tebunie vienas is ju biologas, chemikas, genetikas ar fizikas. Teprisideda prie baisiu ligu pazabojimo...

Būtų tikras stebūklas 4u.gif
Deja - šios dienos realybė tokia -- mokslo, gydymo pažanga sugebėjo prailginti žmogaus fizinio kūno gyvenimo laiką. Deja, psichikos gyvenimo laikas nepailgėjo... Priešingai -- spartėjant gyvenimo ritmui, didėjant stresams - psichologinė ir psichinė žmogaus būsena tik blogėja. Taigi, bent jau artimiausiau laiku -- vis dažniau pasitaikys įvairių demensinių diagnozių, kurių išgydyti nėra galimybės. Jas galima tik pristabdyti, galima sergantį žmogų perkelti į jam patogią aplinką, suteikti jam reikalingą priežiūrą. O čia jau - prasideda kiti socialiniai dalykai -- krizės, nedarbas, lėšų stygius, susvetimėjimas... O ir retėjanti kartų kaita turi savo įtaką. Pvz. mano situacija -- pagal metus -- mano mama man tinka į močiutes, kaip ir aš savo dukrai.
Todėl - dar net nepaauginusi savo vaiko jau privalau karšinti kitą "vaiką" -- "suvaikėjusią" mamą... Ir dažnai kyla klausimas -- kam aš šiandien atiduosiu savo rūpestį - darželinio amžiaus vaikui, ar senutei motinai? Nes trečio pasirinkimo - nėra...
Atsakyti
QUOTE(Vilusa @ 2010 10 17, 15:52)
...
Ir dažnai kyla klausimas -- kam aš šiandien atiduosiu savo rūpestį - darželinio amžiaus vaikui, ar senutei motinai? Nes trečio pasirinkimo - nėra...

Cia labai jautri tema ir man. Turbut daugiau saves atiduodu mamai. Negalvoju, ar jai to reikia, ar tai supranta. Man atrodo, ji jau viena koja ant isejimo slenkscio, ir jai reikia sumaitinti pskutinius, skaniausius sio pasaulio gerio trupinius. Tik taip as pati gerai jausiuosi. O vaikams dar gyvenimas daug dziaugsmo atseikes. Bet tikriausiai taip skriaudziu vaikus verysad.gif
Dvyniai dar mazi, tai sugeba issireikalauti jiems butino demesio. Bet dukra... Kai tik ko praso, as vis bunu lekime, jei nemaitinu mamos, tai gaminu jai, keiciu patalus, saugau nuo triuksmo, t.t. Vis: "Negaliu, negaliu, negaliu..."
Musu seima negyvena jokio visuomeninio gyvenimo: mes nevaikstom pas draugus, pas mus labai retai kas atvaziuoja, neinam nei i kina, nei i teatra, muzieju. Bet cia jau mano apsileidimas. Reikia suorganizuoti kazkokiu dziaugsmu ir kitiems. Arba ateina mergaite, prisiglaudzia. Meiliai pasisnekuciuojam kelias minutes, ir staiga galvoj isijungia raudona pavojaus lempute, liepianti skubeti prie darbo!
Reikia su savim padirbeti. Bet vis atidedu geresniems laikams doh.gif

O dabar klausimas: kaip gulinciu ligoniuku tustinimosi reikaliukai? Kiek kartu per savaite? Savaime padaro, ar kazkaip padedat? Maniske tai atlieka tik karta per savaite.
Aciu 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilusa @ 2010 10 17, 15:52)
Pvz. mano situacija -- pagal metus -- mano mama man tinka į močiutes, kaip ir aš savo dukrai.
Todėl - dar net nepaauginusi savo vaiko jau privalau karšinti kitą "vaiką" -- "suvaikėjusią" mamą... Ir dažnai kyla klausimas -- kam aš šiandien atiduosiu savo rūpestį - darželinio amžiaus vaikui, ar senutei motinai? Nes trečio pasirinkimo - nėra...

Tas rūpesčio dalinimas labai skaudus dalykas. Mano patirtyje, labiau nuskriausti buvo paaugliai, nes mažoji savo atsiimdavo, jei ne dieną, tai naktį biggrin.gif . Liko nuosėdų sieloje, kurias mielai ištaisyčiau, deja, laikas jau praėjo... Tik džiaugiuosi, kad po dešimties metų, mes vėl artimi, vaikai laimingai perbrido paauglystę ir dabartiniu žvilgsniu, matyt, rado pateisinimą, atstatėm ryšį. Manau, reikėtų labiau pasverti poreikių būtinumą, dažnai ligoniai nesąmoningai piktnaudžiauja savo padėtimi, o mes per savo norą būti tobulos, nebepajėgiam pasverti savo galimybių. Reikia truputį išjungti emocijas ir paklausyti šalto proto - štai tas ligoniui būtina, o be šito galima ir ištverti...
O šiaip tas amžiaus skirtumas kartu ir geras, nes esam dar pakankamai sveikos ir stiprios, turim jėgų slaugyt artimuosius, o jei būtume gerokai vyresnės, gal jau pačios būtume ligų maišeliai ir nepajėgtume pasirūpinti tėvais g.gif . Stiprybės jums visoms, vargelį vargstančioms, ir šviesių akimirkų bei neplanuotų pagalbininkų 4u.gif .
Atsakyti
QUOTE(Juknele @ 2010 10 17, 23:45)

O dabar klausimas: kaip gulinciu ligoniuku tustinimosi reikaliukai? Kiek kartu per savaite? Savaime padaro, ar kazkaip padedat? Maniske tai atlieka tik karta per savaite.
Aciu  4u.gif

Taip,mano mamai su tustinimusi irgi yra problema.Siaip kiek gydytoja sake,tai jei karta savaiteje,tai nera dar tragedija,nes pas gulinciuosius ir zarnyno veikla yra siek tiek sutrikusi,bet kai jau ilgiau uzsitesia tai naudojam tokias zvakutes i isange,padeda jos mums.Bet aisku kaip ir prie kiekvienu vaistu taip ir prie ju priprasti nereiktu.
Atsakyti
QUOTE(Juknele @ 2010 10 17, 23:45)
*Cia labai jautri tema ir man. Turbut daugiau saves atiduodu mamai. Negalvoju, ar jai to reikia, ar tai supranta. Man atrodo, ji jau viena koja ant isejimo slenkscio, ir jai reikia sumaitinti pskutinius, skaniausius sio pasaulio gerio trupinius. Tik taip as pati gerai jausiuosi. O vaikams dar gyvenimas daug dziaugsmo atseikes. Bet tikriausiai taip skriaudziu vaikus  verysad.gif
Dvyniai dar mazi, tai sugeba issireikalauti jiems butino demesio. Bet dukra... Kai tik ko praso, as vis bunu lekime, jei nemaitinu mamos, tai gaminu jai, keiciu patalus, saugau nuo triuksmo, t.t. Vis: "Negaliu, negaliu, negaliu..."
Musu seima negyvena jokio visuomeninio gyvenimo: mes nevaikstom pas draugus, pas mus labai retai kas atvaziuoja, neinam nei i kina, nei i teatra, muzieju. Bet cia jau mano apsileidimas. Reikia suorganizuoti kazkokiu dziaugsmu ir kitiems. Arba ateina mergaite, prisiglaudzia. Meiliai pasisnekuciuojam kelias minutes, ir staiga galvoj isijungia raudona pavojaus lempute, liepianti skubeti prie darbo!
Reikia su savim padirbeti. Bet vis atidedu geresniems laikams  doh.gif

**O dabar klausimas: kaip gulinciu ligoniuku tustinimosi reikaliukai? Kiek kartu per savaite? Savaime padaro, ar kazkaip padedat? Maniske tai atlieka tik karta per savaite.
Aciu  4u.gif

* Kai tik parsivežiau tėvą, irgi "prapuoliau" tiek vaikams, tiek vyrui.... O kur dar visi kiti papildomi reikalai, susiję su tėvu - gydytojai, komisijos, pažymos ir kt. biurokratija doh.gif Dabar, praėjus porai mėnesių, viskas susidėliojo, visi žinom savo pareigas, viskam nustatytas griežtas laikas. Tris kartus einu pas tėvą (iš viso tai sudaro apie 4,5 val. per dieną blink.gif ), visas kitas laikas skirtas šeimai - ypač vaikams. Jau visi apsipratom lygtai... Tik man žiauriai sunku palikinėti mažiuką... beveik nematau, kaip jis auga - o jau greit metukai.... verysad.gif
** 2-3 kartai per savaitę. Rytais visada valgo dribsnius, kad gautų pakankamai ląstelienos, gerinančios žarnyno darbą. Kol kas apsieiname be žvakučių (tfu tfu tfu)
Atsakyti
QUOTE(Vilusa @ 2010 10 17, 14:52)
kam aš šiandien atiduosiu savo rūpestį - darželinio amžiaus vaikui, ar senutei motinai? Nes trečio pasirinkimo - nėra...

Atiduokit pagrindinį savo rūpestį senutei motinai - ir tuo pat metu išauklėsit savo darželinio amžiaus vaiką.
Nereikia kelių skirtingų krypčių. Viskas tame pačiame, teisingai pasirinktame, veiksme.
Atsakyti
Aciu, mano mielosios, uz pasidalintas mintis 4u.gif
Jus tokios dvasingos, jautrios wub.gif
Dar vienas is svarbesniu dalyku - sekti save, kad pacioms stogas nenuvaziuotu.
Atsakyti
QUOTE(Simense @ 2010 10 18, 20:52)
Atiduokit pagrindinį savo rūpestį senutei motinai - ir tuo pat metu išauklėsit savo darželinio amžiaus vaiką.
Nereikia kelių skirtingų krypčių. Viskas tame pačiame, teisingai pasirinktame, veiksme.

Deja, aš nesu nei dvasinga, nei supratinga, nei kantri, nei rūpestinga, nei gera dukra, nes dažniausiai prioritetą atiduodu savo dukrai. Nes skirtingai, nei Jums, šios mano kryptys veda į priešingas puses. Nebūsiu tokia, kaip Jūs, deja. Bet aš ir nenoriu. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilusa: 19 spalio 2010 - 09:17