Na turbūt reiktų pradėti nuo to, kad mano ir tėčio santykiai niekada nebuvo nuostabūs. Jis niekada neužmiršdavo man priminti kokia aš netikusi ir kad jis labiau norėjo berniuko. Tad turbūt nieko nuostabaus, kad ir su gimtadieniais manęs niekada nesveikindavo (išskyrus vieną kartą, net dovaną buvo nupirkęs). Nors kiekvienais metais su sese piešdavome atvirukus ir pirkdavome dovaną tėčiui gimtadieniui, tačiau jokio atsako nebūdavo. Netgi ačiū neišspausdavo. Tad natūralu, kad laikui bėgant mes pradėjome pamiršti jo gimtadienį. O paskutiniu metu per jo gimtadienį išvis nebūdavau Lietuvoje. Tad jau kelinti metai pamirštu pasveikinti (na jis manęs ir toliau nesveikina). Ir net nebežinau ar turėčiau dėl to jaustis labai blogai.
Dabar jau nebesureikšminu ir savo pačios gimtadienio. Vyras šįmet pamiršo pasveikinti, bet dėl to nei kiek nenuliūdau. Tačiau kai buvau vaikas, gimtadieniai buvo labai svarbūs ir tai, kad tėtė ne tik kad nesveikindavo, bet ir vis užmiršdavo kiek man metų, labai skaudino. Gal būt dabar nesąmoningai bandau jam atkeršyti
O kaip jum? Ar esate užmiršę artimųjų gimtadienius? Kaip išsisukate iš tokių situacijų (kai prisimenate po laiko)?
sakyciau ziauroka situacija...as visada stengiuos prisimint artimuju gimtadienius, ir skaudziausia buna kai pats artimiausias zmogus ji pamirsta, aisku jei kas primena tai bent po laiko pasveikinima, bet jis nei savo mamos nepasveikintu jei jo sese jam neprimintu
Stengiuosi neužmiršti artimųjų gimtadienių,o su mano visaip yra buvę.Paskutinis akibrokštas buvo šiemet,su bendradarbe šventėm kartu:ji išleistuves,aš gimtadienį ir buvusią bendradarbę abi kvietėm jai palinkėjo geros kloties ir neužmiršt buvusių draugių ,į mane reakcija nulinė,nors žinojo kur kviečiama.
Aš nepamirštu
Nes jau daug metų iš eilės perku darbo kalendorių - ir tik nusipirkus jame iš seno kalendoriaus iš karto persirašau gimtadienius. O kadangi jį atsiverčiu kiekvieną diena, pražiopsoti gimtadienio neteko
Dar ir draugui primenu jo šeimos narių gimtadienius
Nes jau daug metų iš eilės perku darbo kalendorių - ir tik nusipirkus jame iš seno kalendoriaus iš karto persirašau gimtadienius. O kadangi jį atsiverčiu kiekvieną diena, pražiopsoti gimtadienio neteko
Dar ir draugui primenu jo šeimos narių gimtadienius
Na man darbo kalendorius padėtų tik tuo atveju, jei visą laiką būčiau Lietuvoje. O kaip tyčia jau antri metai iš eilės per tėčio gimtadienį būnu užsienyje, komandiruotėje. Ir šiais metais visą dieną praleidau kelionėje, tad net telefono nebuvau įsijungusi ir grįžus jau ne gimtadienis buvo galvoj. Šiaip jau mama visada primindavo man, o šįmet nepriminė, o ir mes nevažiavom pas tėvus jau kurį laiką. Nežinau kodėl, bet pamirštu tik tėtės gimtadienį. Matyt tikrai keršiju, bet tikrai nesąmoningai
Artimiausių žmonių gimtadienių nepamirštu. Manojo savi lyg irgi nepamiršta. jei pamirštų - būtų liūdna. Man ta diena vis tik ypatinga
Istikruju labai liudna,kad pas temos autore susikloste tokas likimas,kad net tetis nepasveikina tokia diena... man asmeniskai toks poelgis butu be galo skaudus ... na o kalbant apie kitu zmoniu gimtadienius - savu (seimos nariu) as taip pat prisimenu, na o kai kuriu draugu buna ir pamirstu buna,kad pamirsta ir mano gimtadieni ... zinoma ziauriai nesmagu ir nemalonu...bety kai pagalvoji,galbut pas zmones gyvenime yra svarbesniu ir rimtesniu dalyku,nei kazkokio draugo gimimo diena... bandau pateisinti ir pasiteisinti tikriausiai
Mano tėtis šiemet irgi pamiršo mano gimtadienį Pamatė po baliaus parineštas gėles ir klausia - nūū? naują kavalierių įsitaisei? Nęę? Tai kokia proga čia tų puokščių primerkta?
būna, kad pasimiršta tie giminaičių gimtadieniai. po kiek laiko prisimenu, bet galvos nesuku kitąmet pasveikinsiu
Situacija nesmagi, kai slegia nuoskaudos As tai pat naudoju kalendoriu, bet ne visada kasdien i ji ziuriu todel pasitaiko, kad praziopsau pasveikint draugus is to tragedijos nedarau, paskambinu ir pasveikinu po fakto na ir kas, juk geriau veliau nei niekada, ir pati savo gimtadienio nesureiksminu, nes puikiai zinau, kad zmones uzsieme ir buna, pasitaiko, kad pamirsta
Kadangi šį savaitgalį važiuosim pas tėvus. Galvoju, kad nupirksim tortą ir pasveikinsim tėtę. Šiaip ar taip nesimatėm nuo jo gimtadienio, tad galėsim atšvęsti kad ir po laiko.
QUOTE(pikkolo @ 2008 11 20, 10:51)
Kadangi šį savaitgalį važiuosim pas tėvus. Galvoju, kad nupirksim tortą ir pasveikinsim tėtę. Šiaip ar taip nesimatėm nuo jo gimtadienio, tad galėsim atšvęsti kad ir po laiko.
manau labaigrazus poelgis is tawo puses. O kad artimieji neprisimena tawo gimtadienio neimciau labai i galwa, geriau nelaikyt nuoskaudos o sakyt na ka giminiu negaliu pasirinkti, bet wat draugus... man turbut butu skaudziau jei geras draugas uzmirstu pasweikinti nors jeigu atwirai ir as uzmirstu pasweikinti draugus, bet wisuomet padarau tai weliau prisiminus, na aisku jeigu tai nebuna praeje koks menuo ir daugiau... jeigu ir taip wisuomet primenu ir atsiprasau kad uzmirsau - man tada buna lengwiau paciai kai pasiteisinu O kad neuzmirsciau gimtadieniu - wedu i telefona priminimus su zadintuwu