Onkologinės ligos 7

Atsiprašau, jei sutrukdžiau su savo klausimais diskusijas su vaistininku. Reikėjo prikąsti liežuvį. Suerzino kategoriška išsakyta nuomonė apie barsuko taukus ir vaistinėse esančių imunostimuliatorių išaukštinimas.

Iš tikrųjų dvipramybių labai daug. Iš kur mano toks kategoriškumas buvo ženšenio atžvilgiu, taigi mūsų J. Ruolia labai prieš jį pasisako, skaito paskaitas, susitinka su medikais, formuoja ligonių ir medikų požiūrį. Buvo paminėti onkologijos grandai, kurie už ženšenį, bet J. Ruoliai, tas netrukdo -būti prieš. J. Ruolios pasisakymų nereikia nei 100% atmesti, nei priimti, juos reikia pasitikrinti. Bandžiau ieškoti info internete apie ženšenį. Radau labai daug. Daugybė teigiamų straipsnių (rašytų kinų, japonų ir netik), kad antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, mažina chroninį nuovargį, ypač tinka moterims, kurioms yra išreikštas hormoninio tipo krūties vėžys – ir randu australų profesoriaus John Eden straipsnį, kur labai griežtai pasisakoma prieš ženšenio vartojimą, įspėjama apie riziką ir ypač moterims su krūtų vėžiu. Laikausi nuomonės, jei yra vienas toks straipsnis gali būti yra ir daugiau, laiko knaisiotis daug neturiu, nors ir taip perdaug jo tam skiriu.
Tas pats su vitaminais B, onkologai, sanatorijų gydytojai, kurie gydo onkologinius ligonius, jei skiria, tai skiria tik Triovitą, vitaminus-antioksidantus, kur nėra B grupės vitaminų. Kai užklausi dėl vitamino B kompleko vartojimo, sako yra tokia nuomonė, bet nepatvirtinta, kai reikia, yra indikacija mes skiriame. Tai va, turi būti indikacija. Ši nuomonė dėl vitaminų B, ne mūsų ligonių susigalvota. B12 galima nusitatyti iš kraujo tyrimų, kai jo trūksta – vartoti. Folinę rūgštį taip pat. Cituoju: „Surprisingly, a team in Sweden has found that higher levels of folate in the blood may be associated with increased risk of a man's developing prostate cancer“. Jei gali vienam, gal gali ir kitiems, visi neištirti, ypač labai retos rūšys ir formos.
Dabar grįžkime vėl prie internetinės info. Toliau int. skaitau B vitaminai gerai, tik vėl randu info straipsnyje: B12 didina ir skatina tos pačios prostatos vėžinių ląstelių dauginimąsi. Kažkur linką nusikėliau, bet dabar jo neiškosiu. Maža to randu patarimų, nenaudoti vitaminų B kompleksų, jei nėra būtinybės. Jei vartoti, tai tik tuos, kur RPN (rekomenduojama paros norma) 100%, ne daugiau. Tas pats taikoma ir visiems kitiems vitaminams. Ar gali būti ta pati RPN man sveriančiai 52 kg ir ligoniui sveriančiam 120 kg? Manau, kad ant pakuotės nurodoma RPN tam, kurio masė yra normali: 60-70 kg.
Nuvažiavau į Lenkiją Pet darytis, prieš tyrimą reikia išgerti 2 l vandens, mane pamatė, sako užteks 1 l. Ką tuo noriu pasakyti, kad nėra vienodų žmonių, o masė labai svarbus dalykas, skiriant tiek vitaminus, tiek papildus. Jei kiniečiai siūlo gerti skysčių iki 3-4-5 litrų, tai dar reikai atsižvelgti ir į klimatines sąlygas, ar tiek mes šiauriečiai išprakaituojam.
Ką dar randu internete, kad negerai ir vitaminas B1- tiaminas, prie tam tikrų vėžių.
Kreipkitės į vaistininkus, vaistininkai daug žino, sutinku, bet negali žinoti visko: ar vaistininkai išmano visus niuansus, dažnas ligonis apie savo ligą žino daugiau. Ar vaistininkas gali žinoti, kad yra skirtumas krūtų vėžio prieš menopuazę ir po menopauzės, hormoninio, her tipo, kai šie parametrai neišreikšti, dar visokie diferencijos laipsniai. Stiprinti imunitetą, o gal tik tam tikrą imuniterto dalį? Kurią? Kai deganti sako, man padėjo barsuko taukai, aš žinau, jai padėjo. Deduosi galvon, atsirenku, kad ir pas mane kaip pas ją padidėjęs užkrūčio limfmazgis, tik turiu galvoje, kad vėžys jos kitos. Jos pasakymas man labai svarbus. Lygiai kaip kad skaitau rugutės forume atsiliepimą apie Wobesnzym, berniukas naudojo chemoterapijos metu ir mama tvirtina – poveikis akivaizdus, lyginant su ankstesniąja chemija. Turiu galvoje, kad kita chemija gal buvo kitokia, bet šis patirtas ant savo kailio pasakymas įstringa į galvą. Sanatorijoje pasakė, indentišką medžiagą kaip wobenzyme ir wobemugos turi ananasai. Kai galiu ir noriu juos valgau. Vėl mitas, galbūt iš mediko lūpų. Ar negeriau visus vitaminus gauti su maistu, tiesiog pasieškojus produktus, kad ir tame pačiame internete.
Buvau sanatorijoje, man po operacijos nustatė K (kalio) trūkumą, gėriau Nonsaltą, KCl leidžiamo, neįsisavinu. Pamačiusi gydytoja iškart paskyrė kraujo tyrimus, paaiškinus, kad hipokalemija nėra taip blogai kaip hiperkalemija. Kalis jau buvo atsitatęs. Tą patį kalį labai sėkmingai galima atsistatyti su razinomis, džiovintais abrikosais, džiovintais obuoliais ir slyvomis. Koks vaistininkas turės laiko tai aiškinti, kai nemaža eilutė laukia.

Onkologiniams ligoniams, ypač esant krūties navikams, pataria gerti sidabražolę, bet ji man netiko, nes turi sutraukiantį poveikį, man išoperuoti limfmazgiai, daug limfmazgių, sutrikę limfos nutekėjimas, sidabražolė su savo sutraukiančiuoju poveikiu, dar labiau jį aspunkino, iškart pajutau rankas. Lietuviška angiogenezę mažinanti žolelė? Buvau pas provizorę J. Balvočiūtę pasiūlė tokį žolelių ištraukos receptą nuo vėžio, į kurio sudėtį įeina alijošius ir pridūrė, onkologiniams ligoniams nėra gerai, bet žmonės geria, kaip nori, gali dėti tą alijošių, gali ir nedėti. Mitas, iš žinomos farmakotechnikės, kuri neatmeta liaudiško patyrimo. Pasidariau tą mišiniuką ir suviduriavau, pareguliavau dozę, pradėjau gerti mažesnį kiekį - viskas gerai. Todėl kiekvieną išgirstą receptuką reikia gerai perkratyti, pasižiūrėti, kas ten įeina, gal žolelė, kuri kelia skrandžio rūgštį, o pas Jus ji ir taip didelė, arba kuri mažina spaudimą, o Jūsų jau ir taip per mažas, ar priešingai jį kelia. Tas pats ženšenis, kodėl jo neskiria vaikams, kodėl jis negerai maitinančioms ir besilaukiančioms moterims. Mes ir esame kaip vaikai, įsiaudrinę, išsiderinę, turiu galvoje fizines savybes, pas vieną inkstai, pas kitą kepenys, pas trečią spaudimas ar širdelė. (Ženšenis gerai, kai ligonis visai be jėgų, „prieš smertį“, kai nepajėgia atsikleti iš lovos iki tualeto nueiti, tada viskas gerai, net ir Tianši papildai).
Grįžkime prie organizmo įsiaudrinimo. Man pačiai netikėtai, alergija medicininiam pleistrui, ko niekados nebuvo. Ilgiau palaikius, atplyšta pleistras su visa oda. Po operacijos net chirurgas nustebo, perišinėjanti sesutė nuramino ir jį, ir mane, taip būna.
Dabar apie ligonių žinias. Paklausiau chirurgo apie elastinę rankovę nuo limfaedemos, jis tokios nežino, tačiau žino gydytoja reabilitologė. Po operacijos buvo problema su mente, parodžiau chirurgui, akis išpūtė, nežino. Pasakė: o kaip įdomu. Reabilitologė, ne tik su tokia problema susidūriusi, bet dar paaiškino kodėl ir ką daryti, kad praeitų. Vyras juokavo, ko tu nori iš krūtų chirurgo – jis moters iš nugaros nėra matęs. Taip ir kaupiam tas žinias ir dalijamės jomis.
O dabar apie mitus: gal tokio ir vaistininkas nežino. Krūtų vėžiui gydyti. Reikia paimti kaimišką, ką tik išsiritusį viščiuką, jį nugalabyti ir su viskuom, tik be plunksnų dėti ant krūties, ją apibintuoti ir laikyti, kol iš viščiuko liks kauliukai. Vėžys viską sugriaužia ir dingsta. Labai rimtai patarinėjo močiutė ligoninėje nuo Šakių kaimo, o aš labai rimtai žadėjau tai jai padaryti. Iš geros dūšios tas patarimas buvo...

Jei perskaitėte ačiū, daugiau pasistenksiu tokių romanų nerašyti. Šį kartą neparašyti negalėjau. Tikuosi supratot, ką norėjau pasakyti.

P.s. pradėjau trečios chemijos bloką. Galiu pasakyti antrasis buvo žymiai lengvesnis ir ne toks komplikuotas nei pirmas. Žiūrėsim, kaip bus su trečiuoju.

Adis,

Labai gerbiu Tavo taktiskuma, konkretuma, stiprybe ir mokejima isreiksti mintis, uz zinias ir sugebejima jomis dalintis. Esi saunuole! vien uz tai ! Tau medali duot reiketu - uz sio forumo isminti..

Pagarbiai

As kalbejau su daktare-genetike del visokiausiu imunostimuliatoriu, tai ji pasake, kad musu imunine sistema tokia subtili, sudetinga ir iki galo neisnagrineta sritis, kad geriausia nesikisti ten be rimtos priezasties.

Pritariu astaxai Visada labai laukiu adis samprotavimu.

Ačiū astaxa. Kai būna labai sunku lendu į rugutę, pasižiūriu į sergančius vaikus, į jų sugebėjimą pakilti iš ligos ir vėl blizginti akytes, ir džiaugtis gyvenimu.
Šiandien pasivogsiu iš to forumo vieną mintį, gal nesupyks ant manęs rugučiukai:
„... negaliu visko padaryti, bet vis dar galiu kažką padaryti; ir todėl, kad negaliu visko padaryti, neatsisakysiu padaryti kažką, ką galiu. /Edvardas E Hale’as/“

romantike, mes labai visi subtilūs ir teisngai daktrė sako, nėra didelio reikalo lįsti ir nelįskime, kai jis bus, lįsime drauge su medikais. Mano onkologė labai racionalus žmogus, kažkada prasitarė, ligoniai paprastai jaučia, kada liga sugrįžta, intuityviai. Todėl niekada neatmeskime to pojūčio, rinkdamiesi vaistą, maistą, mediką.
O čia taip dažnai minimas pastaruoju metu Klaipėdos chemoterapeutas onkologas A. Česas pasakė, jai ligonis nori rūkytų lašinukų, tegul juos saikingai valgo, nes dar iš ilgesio susirgs. Čia tau dėl blynukų.

as ten ir-pradedu ir baigiu diena..

ir labai gera matyti prie vaikuciu zodi- REMISIJA.

Ir labai bloga pamatyti-mus paliko....

Valgysiu as tuos blynukus... Ne daznai, bet...
Ir ne mielinius tada turejau omeny, o lietinius Vaikams kepu daznai ir pati kartais vaisinuosi Kas su saiku ir retai, tas nekenksminga
Aplamai, po susirgimo ir gydymosi, organizmas labai jautriai reaguoja i maista: pats man nurodo ko nori ir kada

Nieko tu nesutrukdei, atėjo žmogus pareiškė savo kategorišką menkai pagrįstą nuomonę ir išėjo, nes daugiau neturi ką pasakyt. Dabar labai dažnai ligoniai tikrai daug žino apie savo ligą, nes aktyviai tuo domisi, tuo tarpu medikams dažnai užtenka kažkada išmoktos informacijos. Jie netgi piktinasi, kai pasakai apie naujoves (maždaug, kas tu per vienas, kad drįsti domėtis, juk ne medikas). Tu, Adis, buvai labai taktiška ir konkreti. Esi tikra šaunuolė .

Sveikos,lendu ir aš iš pogrindžio.
ne koks vaistininkas,o tu,ir tik tu,Adis,man autoritetas. Kas mes ,be tavęs? Tik nebandyk įsižeisti dėl vaistininko pastabų. Juk jauti,kaip mes tave mylime,a?

Šiandien ir aš po ch.,jau 5-os. Ir dar širdies echoskopiją darė,čia dėl Herceptino. Tai širdelė jau pafiliuoja,nustatė tachikardiją,ir širdies raumens susilpnejimą,nežymų. Baisiai ilgai šiandien,kai įlindau į tą pastatą pusė 9,tai išėjau 3 val.

"Rugutėje" ir aš pastoviai sėdžiu. Norisi kažko gilaus,ne paviršutiniško,tik gaila,kad nesėkmingai pasibaigusias istorijas sunkiai išgyvenu. Dar į knygas pasinėriau.Aišku,nusipirkau Adis rekomenduotą "Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje".Iš bibliotekos parsinešiau daugiau knygų apie Tėvą Stanislovą. Štai šiąnakt skaičiau pusę nakties,nes kartu su Deksametazonu atėjo ir mano draugė nemiga.

Adis, lenkiu prieš Tave galvą. Turiu du aukštojo diplomus ir dabar labai norėčiau, kad vienas jų būtų nors "pradinis" medicininis. Tavo "ilguosius" pasisakymus "kerpuosi" ir dedu prie susirastų straipsnių. Tokiems neišmanėliams kaip aš, jie reikalingi kaip ir gydytojo patarimai, nes tie patarimai apie kitką. Lengvų Tau chemijų.



Nebuvo tik paskutiniųjų. Visos kitos ėjo beveik su laikrodžio tikslumu. Tikriausiai prie jų slopinimo prisidės Tamoksifenas

O su valgiais tai man labai liūdna: kas buvo skanu, dabar nevalgoma. Pasižiūriu, užsinoriu, paragauju - skonis visai ne tas. Tikiuosi, kad ir skonis kada nors "pasitaisys".

Matau, Vaistininkas "kabo", tuoj tars savo nekonkretu, nerimta zodi

Pabaiga netoli, didžiosios chemijos. Nedaug buvo dar to herceptino, gal pripratinsi širdelę kaip nors. O kaip tavo kalis, ar norma, nes man vis į mažąją pusę. Man širdelę užkabino doksorubicinas. Nežymiai, truputį apsukas teko pamažinti. Lakstyti su vėjeliu neišeina.


Man deksametazonas tai tokią agresiją vis sukelia, gerai, kad trumpam. O nemigą tai Tavegilis nuslopina. Suleidžia skyriuje, tai porai naktų ir užtenka, trečią prabūdrauju. Šios chemijos deksametazono kursas 40 tab. 21 val. vakare, 40 tab. 3 nakties ir dar dozė leidžiamų prieš pat chemiją. Sunku išbūti geriete po tokių dozių.


Atsistatys skonis. Pažadu, vėl viskas bus gerai. Šitos mano chemijos privalumas, neprapuolė maisto skonis. Nereikia verkti, dubenėlį apsikabinus.

oho,kokios didelės deksametazono dozės,Adis! Man tai 16 ryte,16 vakare. Bet vistiek-kai jį vartoju,miegot nebereikia .Na ir gerai,baisus čia daiktas,galima ir nepamiegot ,juk tik 3 naktelės. Su daktare kaip tik šiandien kalbėjom apie tą deksametazono sukeltą nemigą,ji sakė,kad ne visiems būna,o jei jau yra,tai nieko ir nepadarysi. Ji man patarė Lexotanilio pavartot,bet ne prieš miegą,o 3 kart dienoj po pusę. Ai,niekis ta nemiga.

Apie kalį nieko nežinau,nedarė man tokio tyrimo.