gal zinote kokiu graziu zodziu, eilerasciu apie teti,arba teciui, o gal yra kur tokia tema,arba ...arba...taip norisi kazko prasmingo ir grazaus
aciu
Labutis,
gal zinote kokiu graziu zodziu, eilerasciu apie teti,arba teciui, o gal yra kur tokia tema,arba ...arba...taip norisi kazko prasmingo ir grazaus
aciu
gal zinote kokiu graziu zodziu, eilerasciu apie teti,arba teciui, o gal yra kur tokia tema,arba ...arba...taip norisi kazko prasmingo ir grazaus
aciu
Per dieną žemę lietų godžiai plempia
kuriam kas valandą mažiau erdvės
stotis bažnyčia kapinaitės plentas
ir autobusas kur tuoj pat judės
bet mano sapno struktūras suardo
tartum eschatologinė žara
miestelis be šviesos gal net be vardo
kurio jokiam žemėlapy nėra
kažkas gyvena sutemose sausio
degtinę geria už vargus žmonių
už sausio lietų ir kad aš klausausi
barbenimo nei vakaro žinių
nieks neišlydi moteries ir vaiko
nepasitinka motinų žmonų
bobelė savo turto maišą laiko
tuoj viskas vėl nugrims gelmės sapnų
miestelis lietuje - namai ir kryžiai
aš veik ir atsibudęs nebuvau
minkštam krėsle va šitaip ir palydžiu
vietas kuriom nelyg lietus sruvau...
kuriam kas valandą mažiau erdvės
stotis bažnyčia kapinaitės plentas
ir autobusas kur tuoj pat judės
bet mano sapno struktūras suardo
tartum eschatologinė žara
miestelis be šviesos gal net be vardo
kurio jokiam žemėlapy nėra
kažkas gyvena sutemose sausio
degtinę geria už vargus žmonių
už sausio lietų ir kad aš klausausi
barbenimo nei vakaro žinių
nieks neišlydi moteries ir vaiko
nepasitinka motinų žmonų
bobelė savo turto maišą laiko
tuoj viskas vėl nugrims gelmės sapnų
miestelis lietuje - namai ir kryžiai
aš veik ir atsibudęs nebuvau
minkštam krėsle va šitaip ir palydžiu
vietas kuriom nelyg lietus sruvau...
Aš kadais šventai tikėjau meile-
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę...
Aš kadais šventai tikėjau meile:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile-
Aš buvau tikėjimo kvailys.
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
[V.Mačernis]
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę...
Aš kadais šventai tikėjau meile:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile-
Aš buvau tikėjimo kvailys.
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
[V.Mačernis]
Vaikai-mūsų svajonės,
Mūsų visos viltys;
Tai mūsų rytdiena,
Mūsų šviesus šypsnys,-
Su juo keliuosi,
Su juo pasibučiuoju,
Kai pasaką pabaigiu,
Žiūriu kasdien į jų akis.
Vaikai-tai mūsų juokas;
Po metų kelerių
Jie man jau atsipirko
Savo nuoširdumu,
Daina, kurios jie paprašys -
Ir Du gaideliai,
Raudonkepuraitė,
Ir ropė raunam visi trys...
Vaikai-mūsų pasaulio kraitis,
Su jais ateis rami naktis.
ONA BALIUKIENĖ
Mūsų visos viltys;
Tai mūsų rytdiena,
Mūsų šviesus šypsnys,-
Su juo keliuosi,
Su juo pasibučiuoju,
Kai pasaką pabaigiu,
Žiūriu kasdien į jų akis.
Vaikai-tai mūsų juokas;
Po metų kelerių
Jie man jau atsipirko
Savo nuoširdumu,
Daina, kurios jie paprašys -
Ir Du gaideliai,
Raudonkepuraitė,
Ir ropė raunam visi trys...
Vaikai-mūsų pasaulio kraitis,
Su jais ateis rami naktis.
ONA BALIUKIENĖ
Stasys Jakštas
Aš bėgu, mamyte
Kas man kaip saulytė
Šypsosis ir švies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
Kas man kaip gėlytė
Daržely žydės?
Aš bėgu, mamyte,
Prie tavo širdies.
Kas man kaip žvaigždutės
Spindės ir žėruos?
Žvaigždutės
Akutės
Mamytės geros.
Kas man kaip saulytė
Takelį nušvies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
Aš bėgu, mamyte
Kas man kaip saulytė
Šypsosis ir švies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
Kas man kaip gėlytė
Daržely žydės?
Aš bėgu, mamyte,
Prie tavo širdies.
Kas man kaip žvaigždutės
Spindės ir žėruos?
Žvaigždutės
Akutės
Mamytės geros.
Kas man kaip saulytė
Takelį nušvies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
VYRAS IR MOTERIS
tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši
ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad
pamirši nemirsi
aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš
pamiršiu
ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik
todėl ir nemirsiu
Kajokas, Donaldas. Žuvusi avis: Eilėraščiai. Kaunas: Nemunas, 1991.
tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši
ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad
pamirši nemirsi
aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš
pamiršiu
ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik
todėl ir nemirsiu
Kajokas, Donaldas. Žuvusi avis: Eilėraščiai. Kaunas: Nemunas, 1991.
Jonas Mekas
Aš nieko negyvenau
Aš nieko negyvenau ir niekam
nieko nedaviau, pats
nieko neturėjau viskas, ką liečiau,
buvo tik skausmo kekės ir džiaugsmo
akimirkos -.
Nei vieno žmogaus aš nepadariau
laimingu
ir niekas man atvira širdimi niekados
savęs neatvėrė -.
Vogdamas gyvenau aš vogiau sau
dideles džiaugsmo akimirkas, vogiau
mergaičių ir moterų akis,
rankų palietimus.
Aš ėmiau ir išmaldas, aš ėmiau
aš melavau sau, sakiau, tai yra
meilė; o žinojau, tai buvo
iliuzija.
Mano gyvenimas yra
Niekas. Ką aš daviau kitiems?
Nieko. Kam manęs kada nors
tikrai reikėjo be mano
motinos kuriai tedaviau
skausmą -.
Aš nieko negyvenau
Aš nieko negyvenau ir niekam
nieko nedaviau, pats
nieko neturėjau viskas, ką liečiau,
buvo tik skausmo kekės ir džiaugsmo
akimirkos -.
Nei vieno žmogaus aš nepadariau
laimingu
ir niekas man atvira širdimi niekados
savęs neatvėrė -.
Vogdamas gyvenau aš vogiau sau
dideles džiaugsmo akimirkas, vogiau
mergaičių ir moterų akis,
rankų palietimus.
Aš ėmiau ir išmaldas, aš ėmiau
aš melavau sau, sakiau, tai yra
meilė; o žinojau, tai buvo
iliuzija.
Mano gyvenimas yra
Niekas. Ką aš daviau kitiems?
Nieko. Kam manęs kada nors
tikrai reikėjo be mano
motinos kuriai tedaviau
skausmą -.
Amūras kartą pamiškėj miegojo,
Palikęs deglą smilkstantį. Ūmai
Smagus būrelis nimfų greitakojų
Iš tankumyno išlėkė linksmai.
Viena jų, apveidi, guvi mergaitė,
Suprato, kas čia guli po medžiu,
Ir nuginklavo miegantį dievaitį,
Kurs tiek skaisčių sudegino širdžių!
Ji panardino deglą į upelį,-
Skaidrus vanduo įkaito kaip ugnis.
Ligas visokias puikiai gydo jis,
Tik man vienam pagelbėti negali.
Aistra įšildo vandenį, bet nieks
juo atvėsinti meilės nepajėgs.
[Viljamas Šekspyras. 154 sonetas]
Palikęs deglą smilkstantį. Ūmai
Smagus būrelis nimfų greitakojų
Iš tankumyno išlėkė linksmai.
Viena jų, apveidi, guvi mergaitė,
Suprato, kas čia guli po medžiu,
Ir nuginklavo miegantį dievaitį,
Kurs tiek skaisčių sudegino širdžių!
Ji panardino deglą į upelį,-
Skaidrus vanduo įkaito kaip ugnis.
Ligas visokias puikiai gydo jis,
Tik man vienam pagelbėti negali.
Aistra įšildo vandenį, bet nieks
juo atvėsinti meilės nepajėgs.
[Viljamas Šekspyras. 154 sonetas]
Henrikas Radauskas
Žiemos pasaka
Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.
Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.
Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.
Žiemos pasaka
Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.
Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.
Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.
***
medituoju retai, keletą
kartų per mėnesį, sykiais
gailiuosi, o sykiais sakau
kad mano vidinė kelionė
įgijo naują dimensiją. Kaimyne
Dieve, matomės itin retai, todėl
nenusibostam, nespėjame
nusišnekėti pasibūnam
pasisėdim
pasinesiklausinėjam
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. Vilnius: LRS leidykla, 2005.
medituoju retai, keletą
kartų per mėnesį, sykiais
gailiuosi, o sykiais sakau
kad mano vidinė kelionė
įgijo naują dimensiją. Kaimyne
Dieve, matomės itin retai, todėl
nenusibostam, nespėjame
nusišnekėti pasibūnam
pasisėdim
pasinesiklausinėjam
Kajokas, Donaldas. Karvedys pavargo nugalėti: Eilėraščiai. Vilnius: LRS leidykla, 2005.
Aš namų neturiu.
Aš nemoku dainų.
Aš trumpam atėjau.
Aš ilgam išeinu.
Mano mažas brolau,
Aš žinau ko tyli.
Baisiai aukštas dangus,
Baisiai žemė gili.
Ir žinai paprastai
Toj pilkoj pakelėj:
Mes nebuvom aukštai,
Mes nebūsim giliai.
Bet vis tiek, bet vis tiek
Vieną vasarą čia
Buvo mūsų pasaulis,
Džiaugsmai ir kančia.
Strielkūnas, Jonas. Varpo kėlimas: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1978.
Aš nemoku dainų.
Aš trumpam atėjau.
Aš ilgam išeinu.
Mano mažas brolau,
Aš žinau ko tyli.
Baisiai aukštas dangus,
Baisiai žemė gili.
Ir žinai paprastai
Toj pilkoj pakelėj:
Mes nebuvom aukštai,
Mes nebūsim giliai.
Bet vis tiek, bet vis tiek
Vieną vasarą čia
Buvo mūsų pasaulis,
Džiaugsmai ir kančia.
Strielkūnas, Jonas. Varpo kėlimas: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1978.
AR SURASI TU MANE
Baigia žiburiai jau degti,
Taip tylu senam sode!
Tokią šiltą gražią naktį
Ar surasi tu mane?..
Sidabriniam lietui lyjant
Aš paklydau tarp lelijų...
Ateini tu per žolynus,
Ištiesi abi rankas
Ir paklausi apkabinęs -
Ar čia myli mane kas?
Atsakau aš labai tyliai -
Šičia tamstą labai myli.
Ir dvi širdys uždainuoja.
Dailiai skamba ta daina
Kaip miškų versmė skaidrioji -
Meilė, laimė ir svaja...
Vėjas lempas užgesina,
Bet liepsnoja dvi krūtinės.
(Juozas Erlickas)
Baigia žiburiai jau degti,
Taip tylu senam sode!
Tokią šiltą gražią naktį
Ar surasi tu mane?..
Sidabriniam lietui lyjant
Aš paklydau tarp lelijų...
Ateini tu per žolynus,
Ištiesi abi rankas
Ir paklausi apkabinęs -
Ar čia myli mane kas?
Atsakau aš labai tyliai -
Šičia tamstą labai myli.
Ir dvi širdys uždainuoja.
Dailiai skamba ta daina
Kaip miškų versmė skaidrioji -
Meilė, laimė ir svaja...
Vėjas lempas užgesina,
Bet liepsnoja dvi krūtinės.
(Juozas Erlickas)
