Man/Jums gražiausias/mieliausias eilėraštis

#385
[quote=Gorda,2010 07 27, 02:02

thumbup.gif wub.gif



Papildyta:


[quote=Urielė,2010 07 26, 22:12]
Vis sunkini Žaidimo taisykles…
O jau maniau, kad aš jas nustatau…
Nenoriu viskuo kaltinti Tave…
Nes Tu danguj, tad už mane aukščiau?

Turbūt jauti, kažką, ko nejaučiu…
Turbūt matai, kažką, ko nematau…
Ir nors nuo šio žaidimo aš kenčiu,
Tu nori tik kad būtų man geriau…

Bet visgi… leisk man atsikvėpt…
Buvau stipri… silpna taip pat buvau…
Ir jei jau man neleidai išsirėkt,
Tai bent laikyk mane savam glėby tvirčiau
[/quote]


Uriele, gal čia tavo kūryba? wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lavega: 27 liepos 2010 - 13:57
#386
QUOTE(lavega @ 2010 04 12, 21:05)
Būk man viltis,
kad neleistum
nuklysti nuo kelio teisybės
į melą ir kraują,
kad atstotum tamsoje
man saulę,
būk man viltis.

Būk man naktis,
kad galėčiau paslėpti tamsoj
atgailaujančią nuodėmę sielos
ir maldoje suklupčiau prieš Dievą,
būk man naktis.

Būk man ilgesys,
kad sugrįžus iš tolimo kelio,
pamirščiau nuvargusį kūną
ir pajusčiau vėl tavo artumą,
būk man ilgesys.

Būk man dangus,
jei nejausiu po kojomis žemės
ir viską iš laimės pamiršiu,
jei ryškiausia žvaigžde užsidegsiu,
būk man dangus.

Būk man mirtis,
būk man keršto diena,
jei iškeisiu tave į spindėjimą aukso,
jeigu grįžtant tavęs nebelauksiu,
būk man mirtis.

Aš tavyje tik versmė,
drumzlina, nerami.
Atleisk man, kad esu,
kad tave taip myliu.

Tikrai labai gražu...Net galėtų būti tarsi priesaika vienas kitam... blush2.gif
Atsakyti
#387
Man reikia vieno tavo žodžio
Vienintelės ugnelės iš akių
Kai ant lūpų šypsniui pasirodžius
Širdį nurimsta audros pamažu

Man reik, kad lūpos prisiliestų
Jausmai džiovintų ašaras sūrias
Širdis žvaigždynų erdvėje paskęstų
Ja nuramintų nevilties kančias

Man reik pajusti prie krūtinės
Kokiom svarstyklėm sveriami jausmai
Kai kaitrią ugnį laimės begalinės
Jei ji paslėpta sąmonės giliai

Aš vis aukoju savo širdį
Su jos silpnybėm ir su jos dygliais
Kol ji dar spindi neužmigus
Ir šildo savo laimės spinduliais
Atsakyti
#388
Edgar Allan Poe
Annabel Lee


Tai buvo prieš daugelį metų, seniai,
Karalijoj pajūrio šaly.
Ten gyveno mergaitė - tu galbūt ją žinai
Iš vardo jos - Annabel Lee.
Ir gyveno jinai tik viena mintimi:
Kad mylėtumės mes - aš ir ji.

Mes abu tebebuvome tąsyk vaikai
Karalijoj pajūrio šaly,
Bet mylėjomės taip, kaip dar niekas prieš tai,-
Aš ir ji, mano Annabel Lee,-
Tokia meile, kurios pavydėjo aukštai
Serafimai padangių pily.

Ir dėl to tik prieš daugelį metų, seniai,
Karalijoj pajūrio šaly
Papūtęs iš debesio vėjas sušaldė
Mano gražiąją Annabel Lee.
Atėjo tada jos kilnus giminė
Ir išsinešė ją ten toli,
Kad paslėpų karste ją nuo manęs amžinai
Karalijoj pajūrio šaly.
Nepatyrę nė pusės tiek laimės danguj,
Angelai pavydėjo šventi:
Taip! Tai vien tik dėl to (ir tai žino visi
Karalijoj pajūrio šaly)
Nakčia nusileido iš debesio vėjas
Ir nužudė man Annabel Lee.

Bet mylėjomės mes daug stipriau ten su ja
Už tuos, kur už mus vyresni,
Už tuos, kur išmintingesni, -
Ir niekas jau - nei angelai danguje,
nei demonai jūros pikti
Neatplėš jau dabar, neatskirs niekados
Mano sielos nuo Annabel Lee;
Naktimis visados aš guliu šalia jos,
Savo nuostabios, man kaip gyvybė brangios,
Jos karste, toj pajūrio šaly
Jos kape, neramiam pamary.


(angliškas variantas skamba geriau)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo LucyInTheSky: 27 liepos 2010 - 16:31
#389
QUOTE(lavega @ 2010 07 27, 14:51)
Uriele, gal čia tavo kūryba?  wub.gif


ne, ne mano, nemokėčiau aš taip.... smile.gif
Žinau, kad slapyvardis Glesumėlė, žinojau kažkada ir pavardę, bet pamiršau...
man labai labai wub.gif jos eilėraščiai

Susapnuoki mane…

Bent kartelį mane susapnuoki…
Šiltą vasaros naktį beganančią tavo akis…
Kol per žydinčią erdvę gilyn lakštingalos suokia…
Kol spalvas pasiglemžia rami juodaskarė naktis…

Susapnuoki mane…

Nepažintu dar širdžiai žvaigždynu
Aš brendu aklomis akimis į beribį tave…
Per galaktikų šaltį, per tuštumą… jau amžinybę…
Tik tai tu…
atsimerk širdimi,

Susapnuoki mane…
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Urielė: 27 liepos 2010 - 18:22
#390
Atsiprašau, jeigu jau buvo toks parašytas čia anksčiau, bet vieną mėgstamiausių eilraščių norėčiau ir aš parašyti 4u.gif

aš esu nenumaldomai vienas
pasiklydęs į savo namus
mane supa šios keturios sienos
tarp kurių gyvenu neramus

čia geriu savo aitrųjį vyną
ir regiu tik lubas virš galvos
o kažkur kažkas randa žodyną
nesuprantamos mano kalbos

ir tada pro lakštingalų krūmą
jam nušvinta žvaigždynas - gelmėj
tos sekundės išnyksta atstumai
ir laike ir beribėj erdvėj.

A. Marčėnas
Atsakyti
#391
Meilės daina

Naktie miegok ant mano kelių
tyla graži
ji girdisi kai mes akis užmerkiam
kai į nesujudantį vandenį pažvelgiam
kai jį paliečia du sparnų šešėliai
(kokia švelni kokia švelni ranka)

mane naktie regėki didelį ir tamsų
tyla graži
ją skleidžia samanos ant akmenų išaugę
ją skleidžia žolės prasikalę pro lapus
ir mėnesienoje voratinkliai ištirpę
(kokie lengvi kokie lengvi plaukai)

skaidrius žodžius naktie kalbėk pro miegą
tyla graži
jinai apsiveja lėtai apie rankas
gaivi lyg vėjas ji kažką užpildo
ir netikėtai netikėtai prikelia kažką
(kokia šviesi kokia šviesi kakta)

Antanas A. Jonynas

wub.gif
Atsakyti
#392
QUOTE(ingutera @ 2010 07 27, 15:45)
Tikrai labai gražu...Net galėtų būti tarsi priesaika vienas kitam... blush2.gif

drinks_cheers.gif Ir aš taip pat pagalvojau...
Atsakyti
#393
Autoriaus nežinau, radau kažkada interneto platybėse, bet labai patiko... smile.gif

Varnalėša

Man širdį jautrią klausimas plėšo,
Ar sau aš draugas ar varnalėša?

Vyrai po darbo prikrečia monu,
O aš kaip vergas skubu pas žmoną.

Vyrai žvejoja ešerį, kuoją,
Aš subobėjęs kambarį šluoju.

Vyrai vardines švenčia pas Petrą,
Aš su šeimyna einu i teatrą.

Vyrai meilužėm dovanas perka,
Aš tik sapnuoju svetimą merga...

Bet kai tie vyrai šeimas išplėšo...
Geriau jau būsiu sau varnalėša.
Atsakyti
#394
Pasiklausyk tylos, prie jūros
Kai per rūkus į tolį plaukia ilgesys.
Įsiklausyk tylos alėjose
Tarp tuopų, prie ežero, kurį
Jau nukankino liūdesys.
Pasiklausyk jos vėlų vakarą,
Ar tamsią naktį...
Sudužusios svajonės nejučiom aplanko.
Ir apdulkėjusią prisiminimų knygą
Pavargę pirštai sunkiai varsto.
Jei tau sunku sutemose,
Pavargęs nuo savos kančios,
Pasiklausyk tylos ir ji paguos.
Atsakyti
#395
Mes sapnuojame savo gyvenimus
Iš žvaigždžių ir iš Dievo atėjusius.
Čia vis žaidžiame tuos pačius nerimus,
Laimes, mirtis, gimtis ir tikėjimus,

Užsimiršę, kad tai tiktai sapnas
Tik likimo žaislai padalyti,
Tik komedijos, farsai ir dramos
Ir tik mes, tarp veiksmų pasiklydę.
Atsakyti
#396
Dykuma

Ar nori būti ta kuri eis su manim per smėlį
Kuri bus laimingiausia vien dėl to kad aš šalia
Ar pasiryžai būti ta kuri kas rytą saulei patekėjus
Petis petin žengs ta bekrašte dykuma..

Ar nepabūgai to didžiulio vėjo
Kuris pakils kas kartą kopos viršuje
Ir ar ne gaila tau aukoti savo veido
Kurį kelionėje išvargina kaitra..

Ir jeigu tu tikrai tam pasiryžai
Aš vertinu tave ir tau žemai lenkiuos
Nes aš lig šiol tokių nepažinau dar
Kas nepabūgtų šios bekraštės dykumos..

Džiaugiuosi kad pasaulyje yra žmogus
Kuris eis su manim per smėlį ir karščius.. wub.gif
Atsakyti