Sveikos
Pasidalinsiu patirtimi ir aš. Maniškis irgi extra cezariukas. Prieš gimdymą lankėm su vyru kursus, skaitėm literatūrą ir visaip kaip ruošėmės natūraliai gimdyt. Nors visada į klausimą apie gimdymą atsakydavau: gimdysiu pas puikų gydytoją, jei kas, išpjaus. Tai va, ir buvo "jei kas" ir pjovė. O jei rimtai, tai 14 val. laukėm kol atsidarys kaklelis ir vaikas įsistatys į gimdymo takus. Bet atsidarius 8 cm. vaikas ne tik kad neįsistatė ir nenusileido (šiaip ir ėjo veidu į viršų, netaisyklingai), bet dar užvertė galvytę aukštyn, ko pasekoje, buvo žiaurus noras stumti, o galimybių pačiai pagimdyti 0 (čia jau po operacijos gydytojas rodė vadovėlius kas kaip buvo ir kas grėsė). Taigi staigiai supakavo ir ...
Taigi norėjau pasakyti, kad tikrai nereikia smerkti tų, kurios pačios renkasi operaciją. Mamos nuojauta visada pasako kaip reikia elgtis ir beveik visada ji būna teisi. Nors tikrai negalvojau, kad man prireiks Cezario, maniau, kad taip pasiruošusi, tikrai pagimdysiu pati, bet tas "jei kas", į kurį nekreipiau dėmesio ir juokavau buvo teisus.
Beje, gimdžiau pas gydytoją, kuris tikrai yra už natūralų gimdymą. Ir Naujųjų išvakarėse man palinkėjo kitiems metams... dar vieno lėliuko
Kai paklausiau, kaip su tais 2-3 metais po operacijos, tai patikino, kad praėjus 2 metams po operacijos, galima sėkmingai ir pačiai pagimdyti (sakė praėjus tokiam laikui paprastai jau viskas būna sugiję ir pats tinkamiausias laikas). Čia 2 metus įskaitant ir 9 nėštumo mėn. Taigi, pastojus, kai jūsų pirmam būtų metai ir 3 mėn., jau galima prašyti, kad leistų pačiai gimdyti.
Beje, po cezario, tikrai labai lengvai atsigavau ir labai džiaugiausi, kad galiu sėdėti. Bet visgi jei kada nors antras, tai norėčiau natūraliai.
Sėkmės visoms, lengvo ir greito