QUOTE(Ziogutis @ 2008 10 23, 20:00)
O kodėl vedėja išskyrė vaikiukus? Juk ir amžiaus skirtumas nėra toks didelis?
Aš nieko negaliu pasakyti apie kitų grupių aukletojas, bet Bitučių grupės auklėtojos mano sūnų priėmė labai šiltai, skyrė tikrai jam daug dėmesio. Bet mes ir pratinomės pamažu. Pirmą savaitę būdavom max iki pietų, o kitą savaitę jau ėjom ir miegoti.
Tam, kad tau būtų ramiau būtų neblogai nors kartą nuvažiuot arba nuvežt vaikučius arba pasiimt. Žinau, kad turint kūdikėlį tai sunku, bet gal pavyks susiderinti kada su vyru. Gal vyriukas galės paimti laivadienį už vaikus ir tu tą dieną nuvežk pati vaikučius į darželį, pabendrausi su auklėtojomis, pamatysi kitus grupės vaikučius, bus lengviau vėliau nuraminti sūnelį.
Vedėja kaip tik sakė, kad amžiaus skirtumas per didelis... juk metai ir devyni mėnesiai... Mažoji į lopšelį, o vyresnėlis prie didesnių. Na, mes ir pirmą savaitę tik po kelias valandas iki miegiuko palikdavom, bet penktadienį jau abu suslogavo, ir dvi savaites laikiau namuose... pirmadieniui jau buvo suruošti vėl į daržiuką keliaut, bet anksti rytą jau pasibeldė mažoji, tat vyresnėliams atostogos prasitesė dar mėnesiukui, nes neturėjom galimybės vežiot... tai jiems vargšams dabar kaip iš naujo pratintis, jau visai dienelei... Na, šiandien, vyras pranešė, vyresnėlis pasiliko nedrąsiai, bet rėksmingų protestų jau nebuvo... o ir vakar, auklytė jau pagyrė, kad ir miegelio ėjo, ir į tuliką prašėsi... Berniuko kalbos suvokimas gerokai prašoka metus, bet kalba faktiškai tik ženklais
... Suprantu, ir auklėtojom galbūt nelengva, jau vakar vyrui sakė, kad teks mokytis ženklų kalbos
... aš, aišku, svajoju, kad kuo greičiau būtų atvirkčiai - maniškis iš ženklų pereitų prie žmonių kalbos...
.. bet jaučia širdis, kad tai nelengvai ir negreitai...
... O šiandien jau verkė vidurinėlė... Gal ji tik dabar suvokė, kad darželis - ne pramoga, bet čia reiks keliaut nuolat? tat va sėdžiu apsikabinus mažiausiąją, ir vėl širdis verkia... vakar aiškiai jaučiau, kad dukrytė protestuoja, viena miegot nebenori, ir apskritai, mane ėmė tarsi ignoruoti... turbūt baudžia, kad darželyje paliekama
... Blogai mums tokiems jautruoliams menininkams
... kiekviena smulkmenėlė, žiūriu, gali laaaabai greit nuliūdint tiek mane, tiek vaikus... net gailiuosi, kad tokius jautruolius auginu, bet gal čia net ne mano nuopelnas, gal tokia prigimtis... vyresnėlis nė trijų metukų dar neturėjo, o jau mokėjo užjausti, nušluostyt ašarą ir paguosti verkiantį... Ar jį dabar kas paguodžia? Na, kai tik bus galimybė, labai norėčiau artimiau susipažint su auklėtojomis... bet ar jos galės tam skirt laiko? juk ne vieną ir ne du vaikiukus turi
...
Atsiprašau, kad tiek ir ne į temą prirašiau - tiesiog pasikalbėt dabar galiu tik su kūdikiu, tat ir išliejau čia visą nerimą... o juk tikriausiai tereikia laiko, ir jis viską sustatys i savas vėžes... Geros dienos, čiauškučių
mamytės