Mėgstančiom pafilosuofuoti

Įkišiu ir aš savo trigrašį apie meną. Citadele, Tu teigi, kad menas gali būti bet kas, bet iškart savo teiginį paneigi, nepripažindama moderniojo meno, o gal jau ir postmoderniojo ( čia tikriausiai tiktų minėtasis unitazas). O gal aš neteisingai Tave supratau ?
Man senovinis (pavadinčiau jį elitiniu) menas irgi labiau patinka, o kad bet kas gali būti menu, arba meniniku mums įteigė, niekas kitas kaip modernistai. Štai ir prasideda visokios instaliacijos ir kiti darkymaisi, a la pažaidžiame meną. Bet gal ir gerai, - juk tiek daug žmonių gali pasijusti reikšmingais meninkais.

na tiesiog kai rasiau darba apie menininka, pati sau isikeliau teigini ir kazkaip bandziau ji irodyt ar paneigt mano emes sudare ne siaip kokie pamastymai is salies, o as nagrinejau vieno rasytojo (jei zinot, Alfonsa Nyka- Niliuna) kuryba taigi paaiskeji, kad kai kur menas jam yra pvz suraitytas lapas...eilerascio eilutese rasoma apie zmogu, stovinti miske ir pirsto nykzsiu raitanti lapa, is kurio, pasak autoriau, gimsta didysis menas ne menas pacituot negaliu, nepamenu...
Buvo vienas toks eilerastis, kur kaimo vartuose stovi susiraukslejusi mociute ir dainuoja daina...- ji menininke, ji tokia gime ir savo mena rutulioja pati, nieko neskatinama...Staiga eilerastyje pateikiama antiteze- is reobos islenda kriaukle susiraites Picaso, tapantis pavaiksla na kazkaip istrigo man atmnintin tas eilerastis...
Minti as formulavau taip, kad menas yra viskas, jis gali buti bet kas- pvz suraitytas lapelis, mociutes dainuojama daina ir tuo paciu garsaus menininko paveikslas, kuriam jau reikia kazkokio spec pasiruosimo...

tikiuos supratot bent dali, ak bandziau parasyt, bo po to darbo man jau nei akys nei galva nebeveikia

beje...juk filosofai nesutaria ar menas ateina su ikvepimu, ar tai tiesiog darbas- atsisedai ir rasai...Ar menas yra ne betkas, o kazkoks dvasinis ikvepimas?...

aij...einu miegot..tiek tu pamastymu siam vakarui labanakt

menininkas? ar tai, kad moku piesti, turiu minciu kurias noriu pavaizduoti jau menas? ar tai kad studijuoju meno srity irgi jau leidzia man save vadinti menininke?

kaip ir visa kita pasaulyje, taip ir menas bei menininkai yra salyginis dalykas, priklauso nuo vertinimo aspekto. Paprastam kaimo zmogui galbut as atrodysiu menininke, bet grupioku tarpe matau kad nei as nei nors vienas is ju neesam tie tikrieji menininkai.

menas suvokiamas kaip grozis ir geris, menas suvokiamas kaip rodymas visko ir gero ir blogo, grazaus ir negrazaus, menas kaip fotografija ir realybes atspindys ir t.t. netgi menas kaip skaiciai. Daug filosofu turejo tiek daug skirtingu teoriju apie tai kas yra ir koks turi buti menas, nuo to priklauso ir kas yra menininkas.

mano asmenine nuomone, menininku gimstama, tai buna isties ypatingi zmones atnesantys revoliucija mene, pasiekiantys tai, kas tam laikmeciui atrodo dar lyg ir per anksti, lyg ir nelaiku. Ir isvis, menininku tampama jau po mirties arba netampama. menas ne tik kas gera ir grazu ir ne tik tai, kas priimtina tau ar man. Nes menas gali matyti daugiau ir giliau, ne tik zmogaus "patenkinimo" lygmenyje, kuomet svarbu kad patiktu.

man meno filosofija deste nuostabus destytojas prof. Minkevičius Visgi man nesvarbu ka galvojo kazkuris is filosofu apie mena. Nes man svarbu mano asmeninis salytis su menu gerai butu prisimint ka mokiausi vos pries puse metu... bet as manau, kad filosofijos reik ieskoti savyje, nes visos teorijos is vienos puses ziurint atrodyt gali teisingos, tik vienintele, ta kuri viduje yra ta tikroji:) velgi, viskas subjektyvu, atskiro proto atskiros interpretacijos ivairiom temom, net ir pacios filosofijos.

Tai vadinasi objektyvi tikrovė neegzistuoja ?

Sveikos, mielos filosofes,

atsiprasau, kad as cia ne visai vietoje ir ne visai laiku, taciau noriu paklausti: gal kas is Jusu turite F. Nietzsche "Apie moralės genealogiją". Mielai nusipirkciau/pasiskolinciau/issinuomuociau. Knygos reikia porai savaiciu, rasau rasto darba.

tai vis tik, Debesuota, neegzistuoja...
Taigi, daiktas vadinamas pvz, troleibusu, iš tikrųjų ne troleibusas, o susitarimo dalykas (iš bet kokio kampo ?)

Nemo, deja, tokios knygos neturiu.

kas gali garantuoti, kad tu ir as matom ta pati troleibusa taip pat? man atrodo neilysi zmogui i galva ir nepaziuresi, kaip jis mato. bet bendrauti tai reikia... uztai ir atsiranda susitarimai. visuomene su savo normom, funkcijom ir individais irgi gali buti traktuojama kaip susitarimas, pacios visuomenes darinys arba konstruktas (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi..)arba, jei tiketi postmodernistais, netgi ne visuomenes susitarimas, o tik elito primesti konstruktai, elitui priimtina tvarka...

O dabar jau reikėtų elito apibrėžimo. Kas tai yra per daiktas ? Kokia jūsų nuomonė?
"Paguodei" mane Debesuota, sakydama, kad objektyvi tikrovė yra išmislas. Tai ką tuomet mes čia veikiame

Bandau suvokt, moteros, ką čia parašėt , bet galvoje vien didelė balta dėmė, visada bandžiau tikėt, kad objektyvi tikrovė egzistuoja, o jus "pamušot" mano įsitikinimus. Tai vadinas reik susirast kelrodę žvaigždę t.y. SAVE ?
Vadinas, gyvenimas paremtas tik tikėjimu, kad matome tai ką matome ? Labai jau primena "Matricą".