Estija

Kažkaip nepastebėjau atskiros temos apie Estiją. Šiek tiek info radau Latvijos temoje, kad iš Ventspilio galima persikelti keltu
http://www.slkferries.ee
pačios salos info yra čia
http://www.saaremaa....ism/default.htm
bet ką joje galima aplankyti neradau
Gal kas buvote, ką aplankėte?

estija aplamai maža šalis kad būtų galima keliauti ir keliauti. ten geriausiai vykti su masina, keliom dienom. viena diena galima paskirti Saaremo saloms, kita- Talinui. Na ri dar gal kur nors stabtelti....

Na nenorėčiau sutikti, kad Estija yra per maža. Keliautojui tai tikrai įdomi šalis. Kodėl?
Ten buvau kokius 4 kartus. Du iš jų buvo į sostinę Taliną, vienas - tranzitu kai plaukėme į Švediją, o paskutinis (2005 metų liepą) buvo tam, kad geriau pažintume Sarema ir Hiuma salas (rašau lietuviškai, nes estiškai ten labai daug pasikartojančių raidžių)
Žinote, jei užsimatysite pamatyti kotokią Baltijos jūrą ir nebrangiai - nuostabus pasirinkimas mano minėtos salos.
Sarema yra didžiausia iš salų. Į ją apie pusę valandos kelia keltas. Keliai per pastarąjį dešimtmetį pasidengė asfaltu, todėl liko nedaug žvyrkelių. Ten verta nuvažiuoti iki atodangos, kur apie 20 ar 30 m skardis sminga tiesiai į jūrą. Šalia pardavinėjami siuvenyrai iš vietinės uolienos (dar prieš 8 metus nusiopirkau druskinę - super daiktas, druka, nedrėksta, nesušoka į gumbą). Dar Sarema saloj yra meteoritų duobės su mini ežeriukais. Ežeriukai smaragdo spalvos - tokie gražūs. Be abejo vėjo malūnai. Salos sotinė - miestukas Kuresare. Turi labai gražią pilį. Saloje daug kaimo turizmo sodybų, Kuresarėje viešbučių. Gamta laukinė, pakrantė akmenuota, jūra skaidri ir graži. Yra ten ir kempingų, kuriuose gali gyventi namuke, o gali ir palapinėje.
Hiuma dar labiau laukinė sala. Iš Sarema yra keltas į Hiuma, kaip ir iš žemyno. Kelia jis ilgiau (apie 1,5 val.). Saloje labai populiarus kaimo turizmas (tarp kitko sodybos puikiai įrengtos). O jūra visai nepanaši į tą, kurią mes pripratę matyti Palangoje... Hiuma yra atrodo nacionalinis parkas, bet jie ten saugo gamtą. Iškyšulyje yra kempingas. Laukinis toks. Nakvojom vieną naktį.
Žodžiu, jei kam įdomu, galiu įmesti foto. Taip pat turiu brošiūrų su nuorodomis. Galiu sudėti jei aktualu.
Na o apie Taliną net nepasakosiu - tikrai gražus miestas, neįprasta architektūra. Jį tiesiog verta pamatyti.
Palyginus su Suomija, kur kainos kosminės, Estijos salos labai puikus pasirinkimas norintiems atostogauti kitaip. Latvijos pajūris panašus į lietuvišką, o čia jūs pasijausite kaip Švedijoje ar Suomijoje su estiškomis kainomis. Tarp kitko parduotuvėse galite nusipirkti labai daug lietuviškų maisto produktų. Saugokitės tik Sarema alaus - jis dažniausiai būna 10-12 laipsnių stiprumo... Salose parduodama žuvis (rūkyta, vytinta). Pabandykite nusipirkti vėjažuvę, kurios kaulai yra... žali, nes turi daug fosforo (jų yra jau ir Lietuvoje).
Tiesa, salose tikrai nemažai suomių ir vokiečių, todėl į keltą reikėtų atvykti prieš valandėlę - kitaip teks laukti kito...

įdomu, įdomu, labai įdomu...
bet iš Ventspilio laivu į Montu plaukia 4 val. ar galima iš kitur keltis? koks salos dydis (kilometrais)?

Aš norėčiau papasakoti apie kelionę po pačią Estiją (į Saaremą deja mes nesikėlėm)
Mes kaip tik šį ilgą savaitgalį keliavome po Estiją. Iš viso praleidome keturias dienas ir pravažiavome apie 1700km. Keliavome trimis mašinomis, iš viso 15 žmonių. Miegojome palapinėse kempinguose. Galiu trumpai pasidalinti įspūdžiais ką aplankėme.
Pirmiausia mūsų kelionės tikslas buvo aplankyti Latvijoje esantį Araišio kaimelį apžiūrėti trijų laikmečių pilių ir gyvenviečių griuvėsiu su atkurtu kaimeliu. Paskui dar užsukome į Cesis miestelį. Nors jį apžiūrėję buvom jau pernai, bet nebespėjome apžiūrėti pilies griūvėsių. Čia mums davė šalmus ir tokius simpatiškus žibintuvėlius. Jais pasišviesdami lipome stačiomis kopėčiomis į rūsį, paskui įvijais tamsiais laiptais kilome į pilies bokšto viršūnę. Visiems buvo daug klegesio, juokėmės vieni iš kitų. Nuo pilies viršūnės atsivėrė tikrai nuostabūs vaizdai.
po to pasukome link pajūrio ir patraukėme Estijos link. Pravažiavę sieną pasukome link Piarnu miestelio. Čia apžiūrėjome gražų senamiestį su bažnyčia ir cerkve ir paragavome estiško alaus. Jau pradėjome rūpintis ir nakvyne. Kadangi turizmo informacijos centras nebedirbo, radome nuorodą, kad informaciją galima gauti Piarnu viešbutyje. Ten mums ir parodė kur galime rasti kempingą. Na kempingu pavadinti būtų jį labai sunkus, bet palapinę pasistatėme ant pat jūros kranto. Deja apie WC ir dušus kalbos net nebuvo. Užtai matyt jis ir nemokamas.
Ryte patraukėme link Talino. Mūsų vienas bendrakeleivis- vaikinukas, kuris labai domisi istorija, mums papasakojo apie Talino įsikūrimą, jo raidą. Kadaise, seniai, seniai gyvenęs karvedys Kalevas su mylinčia ir mylima žmona Linda. Išėjo sykį Kalevas ginti gimtųjų žemių ir negrįžęs... Verkė raudojo Linda ežerą priverkė, kurį žmonės dabar Julemiste vadiną, nešė ir pylė akmenis norėdama, supilti didžiuli pylimą, kad Kalevo niekas niekuomet nepamirštų. Krito jai akmenis iš rankų, pribarstė jų įlankos krantinėje, o suneštą kalvą žmonės Toompea pavadino, o vėliau ir miestą pradėjo statyti. Toompea – viršutinis miestas visu pirma sužavi vaizdais į žemutinio miesto bokštus. Gražumėlis, žiūrėtum ir akių atitraukti negali. Bet mes keliaujame iš arčiau apžiūrėti nuostabaus grožio kupolais išpuoštos Aleksandro Nevskio cerkvės. Nuo jos vos keletas žingsniu iki pilies su Hermio bokštu, kurioje dabar įsikūręs Estijos parlamentas. 50 metrų Hermio bokštas atrodo įspūdingai, o išgirdus, kad po žeme slepiasi dar tokio pat gylio buvęs kalėjimas ir išvis pasimeti...

Po to keliavome į žemutinį miestą. Miesto rotušės aikštėje šurmuliavo kažkokia mugė: visi prekeiviai apsirengę nacionaliniais rūbais, voko visokie amatininkų pasirodymai. O miesto rotušė – vienas seniausiu (statyta 1313 metais, o nuo XV amžiaus beveik nekeitė savo išvaizdos) gotikos šedevrų Šiaurės Europoje. O pačioje viršūnėje vėtrungė su miesto sargu – senuoju Tomu. Sakoma, kad jis dar vaikystėje savo taiklumu sužavėjo ne tik taikliuosius šaulius, o ir patį miesto valdovą, kuris vargšui berniukui ne tik leido mokytis, o ir rūpinuosi juo. Užaugęs jaunuolis tapo miesto sargu, o metams bėgant tapo ir senuoju, o kai jo neliko... liko atminimas ir miestą sauganti vėtrungė. Nuo neatmenamų laikų (1422 metų) veikia ir senoji miesto vaistinė, kuri gali didžiuotis esanti seniausia pasaulyje. O kiek dar įvairiausiu įdomybių sužinojome ir pamatėme, visų ir neišvardysi. Išeidami iš senamiesčio aplankėme dar ir storosios Margaritos bokštą. Prie jos ir paminklas Estonijos kelto tragedijai atminti. Po to važiavome į Jekaterinos II rūmus, kuriuos jai net nežinant pastatė ir gimimo dienos proga jai padovanojo jos vyras Petras I ir kuriuose ji tebuvo tris kartus. Iš fasadinės pusės rūmai buvo tikrai gražūs, bet ką pamatėme rūmų vidiniame kiemelyje- likome visi nustebę: tokio gražumo fontanų su gėlynais man, nebuvusiai Peterburge matyti dar nebuvo tekę. Rūmų parko taku nuėjome prie garsiosios „Rusalkos“ paminklo nuskendusiems laivams.
Iš Talino patraukėme į apžiūrėti krioklių. Kadangi buvo karšta, tai buvo įpatinga atgaiva. Po to pasukome į apžiūrėti šiauriausio Pabaltijo taško pusiasalyje ir daugybės riedulių – milžiniškų akmenų, kurios paliko ledynai. Ką ten mūsų Puntukas prieš juos... Ir vėl jau ėmėmės nakvynės paieškomis. Šį kartą jau nakvojome tikrame kempinge ant jūros kranto su visai normaliais WC, dušais ir pan.
Ryte patraukėme link Rakvere miesto. Kokį piliakalnį ten išvydom, bet dar didesnį įspūdį paliko pilis-muziejus: aprengė mus visus kryžiuočių kostiumais, o muziejuje visus eksponatus buvo galima matuotis, čiupinėti, pozuoti su jais. Tai ir dėjome šalmus ant galvų, šaudėm iš lankų, kilojom visus kardus, laipiojom po griuvėsius, vaikščiojom siaurais ilgais koridoriais, sėdėjom magistro kėdėje. Paskui ėjome 12 val žiūrėti patrankos šūvio: atžygiavo su vėliava Napoleono kareiviai, užtaisė patranką ir.... net ausys užkrito nuo trenksmo. Paskui ėjom į teatralizuotus kankinimo ir mirties kambarius, ėjom nuodėmių išpirkimo keliu. Tiesa, čia vaikams buvo baisu, nes tos dejonės, kraujo lašėjimas, griaučiai ir muzika tikrai kėlė siaubą. Paskui ėjome apžiūrėti didžiulio tauro, kuris simbolizavo kad čia buvo nukautas paskutinis tauras.
Iš Rakvere patraukėme Narvos miesto link. Tiesa, pakeliui dar užsukome trumpai apžiūrėti ir Sillamaja miestuko. Narvos dvi viena prieš kitą pilys savo didybe pakerėjo. Tai unikalus reiškinys, kai dvi pilys buvo pastatytos viena šalia kitos, ir jas skiria tik upė. Tiesa viena pilis yra Rusijos pusėje, jos apžiūrėti ir neteko. Užlipome į Narvos pilies Bokštą, iš kur apžiūrėjome miesto apylinkes, paskui pasukome link miesto Rotušės, kuri yra visai apleista, ėjome Narvos miesto parku, nusileidome žemyn ir apžiūrėjome miestą juosusias gynybines sienas- bastionus, kurie sumūryti tooooooooookio aukščio. Iš Narvos patraukėme į pietus link. Sustojome nacionaliniame parke, kur ėjome apžiūrėti aukštapelkės. Užsilipę į apžvalgos aikštelę išvydome tikrai nepakartojamą vaizdą...O toliau link Peipsi arba Čiudo ežero, kurio įspūdingas dydis siekia net 38000km2. ir jį estai dalinasi per pusę su Rusija. Prie šio ežero ir apsistojome. Kadangi kempingas buvo užsakytas kažkokiai šventei, tai pasiprašėme pro žmonių kiemus link ežero, kur ir vėl išskleidėme savo palapines.
Ketvirtą dieną sustojome pažiūrėti raudono smėlio kopos, paskui patraukėme į Tartu miestą- antrą pagal dydį Estijos miestą ir kartu studentų miestą, nes čia yra net penkios Estijos aukštosios mokyklos. Čia teka ir ilgiausia Estijos upė Emajogis, kurios ilgis - 218 km. Apžiūrėjome miesto Rotušę ir miesto simbolį- besibučiuojančių studentų porelę lyjant lietui. Tada pasukome link miesto šv.Jono bažnyčios, seniausio Tartu namo ir, pasipustę padus kopėme į miesto piliakalnį, kur išvydome stūgsančius didingus buvusios Katedros griuvėsius. Kopėme į Katedros bokštą, žvalgėmės į miesto apylinkes iš viršaus. Paskui ėjome miesto anglišku parku per Velnių ir Angelų tiltus, leidomės vėl į miesto senamiestį prie Universiteto rūmų. Iš Tartu pagal Peipsi ežero pakrantę važiavome apžiūrėti aukščiausio krioklio ir aukščiausių skardžių. Vaizdas buvo tikrai nepakartojamas: krintantis vanduo, tai prasigraužęs melioracijos griovys... Paskui sukame smėlio urvų link šalia Polva miesto. Karštas smėlis, ir gaivinanti vėsa, dvelkianti iš didžiulių urvų. Viduje didžiausi urvai su kolonomis, o virš jų- auga didžiulės pušys. Liko neaplankyta tik aukščiausia Estijos kalva Suur Munamägi, iškilusi 318 m virš jūros lygio šalies pietryčiuose, prieš tūkstančius metų pasidarbavus ledynui. Pasikialiame į apžvalgos bokštą- gražumėlis: miškai, laukai tiesiog prikausto akis. Nuo čia visai šalia ir Estijos- Latvijos siena. Per Latviją jau lekiame tik „tranzitu“, nes išvarginti kaitros, bet pilni įspūdžių ir linksmai dalijamės jais.

P.S Nereikia bijoti kad neturite estiškų kronų, nes ten labai daug Hansabanko bankomatų ir labai paprasta išsigryninti pinigus ir turėti kiek reikia Estijos kronų.

čia info apie salos įžymybes, "pasisavinta" iš kelionių agentūrų:

keltu (~20 min) keliatės į Muhu salą. Apžvalginė ekskursija po Muhu ir Saremos salas. Salų įžymybės: Pangos skardis, Anglos vėjo malūnai, Kali ežeras (meteorito krateris). Kuresaarė – Saaremos salos sostinė. Aplankome didingą bei viduramžius menančią Kuresaarės pilį.

išvykstame į Virtsu uostą. Keltu plaukiame į Muhu salą. Ekskursija saloje: pasivaikščiojimas ,,Juigu” skardžiu, Nimkulos olandiški vėjo malūnai, Muhu cerkvė (XIII a.), Koguvos etnografinis kaimas, seniausias salose Emu vėjo malūnas. Vaike–Vain sąsiauriu persikeliame į didžiausią Estijos archipelago salą – Saremą. Pakeliui į Saremos sostinę – Kuresarės miestelį - aplankome Viki kaimelį, Angla vėjo malūnų kompleksą, Karjos bažnyčią, Karmos dolomitų kasyklas, vienintelį Europoje geriausiai prieinamą Kalio meteoritinį kraterį-ežerą. Ekskursija po Kuresarės miestelį: Saremos vyskupų pilis, miesto parkas, rotušė, ,,važnia” (saugykla-archyvas).
Papildyta:
o čia iš www.bicycle.lt

Ar verta žygį pradėti Taline?

Keliausime per Saremo ir Hiumos salas, į kurias nusikelsime keltu. Visi, kas čia buvo, pabrėžia paslaptingą šių vietų ramybę, šiaurietiškos gamtos santūrų grožį. Ir, be abejo, žmones. Jie čia tikrai draugiški ir malonūs, mielai ir šiltai bendrauja – jokio šalto formalumo. Neseniai iš ten grįžo mano draugas, keliavęs po šias salas autostopu – parsivežė tik pačius geriausius įspūdžius. Vietiniai gyventojai visada maloniai padėdavo surasti nakvynės vietas, parodydavo įdomias vietas, paaiškindavo, kur pamatyti retos rūšies paukštį ar jūros žvėrį – ruonį, įprastą gyvūną šiose vietose. Akmenuotas Estijos pakrančių peizažas labiau primena Suomijos ar Švedijos kraštovaizdį, bylodamas ir apie giminingą šių šiaurės šalių dvasią. Tankūs miškai su gausiais kadagynais tarsi kviečia įžengti į šias gamtos šventoves ir …. ir susitikti su šiaurės šalių kultūrai būdingomis miško dvasiomis, troliais…


Papildyta:
o čia iš www.toptravel.lt

Saremo (Saaremaa) sala
Saremos sala - didžiausia Estijoje (2922 kv.m, 45 tūkst.gyventojų). Čia atvyksta tie, kurie nori pailsėti nuo miesto triukšmo ir tempo. Saremos ir Muhu salose gyventojų nedaug, todėl tai puiki vieta ramioms atostogoms.
Beveik 40 procentų gyventojų gyvena sostinėje Kuressaare, kurios senamiestis ir parkai, supantys XIII amžiaus pilį, traukia kiekvieną. Saremos saka istoriniuose šaltiniuose minima kaip Osel. Vokiečių kryžiuočiai salą užėmė 1227 metais; XVI amžiuje sala priklausė danams. 1645m sala perduota Suomijai, kuri tuo metu valdė didžiąją dalį Estijos. Sovietų Rusijos metais sala buvo karinė zona, į kurią patekti buvo galima tik turint specialų leidimą. Šiandien sala ir jos viduramžiškos bažnyčios, vėjo malūnai, reta laukinė gamta yra viena populiariausių Estijos vietų.
Į salą galima patekti autobusu iš Talino (jis važiuoja apie dešimt kartų per dieną). Kelionė trunka apie keturias valandas, įskaitant pusės valandos keltą iš Virtsu į Kuivastu. Keltas veikia nuo 6val ryto iki 10val vakaro. Muhu sala yra sujungta tiltu su Saremos sala. Keliaujantiems automobiliu prie kelto gali tekti palaukti eilėse (autobusai keliasi be eilės), o penktadienį ar sekmadienį patariama netgi užsirezervuoti vietą prie kelto.

Vietinės oro linijos Air Livonia skraidina nuo Talino iki Kuressaare, Parnu, Ruhnu salos.

Saloje siūloma aplankyti Muhu bažnyčią, Muhu tvirtovę, Üügu uolą, Eemu vėjo malūną, Koguva kaimą-muziejų, Pädaste dvarą, pasivaikščioti gražioje gamtoje. Kaali ežeras garsus, nes susiformavo iš dalies meteorito, nukritusio į tą vietą prieš 2700 metų.
Saloje lengva orientuotis, nes yra tik keli pagrindiniai keliai ir daug nuorodų į lankytinus objektus. Visi keliai Saremos saloje veda į sostinę Kuressare, kuri yra šalies centre. Svarbiausias lankytinas objektas yra XIII amžiaus pilis. Tai geriausiai išlikęs savo rūšies statinys Baltijos valstybėse. Dabar čia įrengtas muziejus. Pilies kiemelyje yra atvira scena, kur rengiami koncertai, dainų ir šokių festivaliai. Parke, supančiame pilį, prie Kuursaal yra estrada, kur vyksta daug renginių. Netoli pilies yra nuostabus paplūdimys. Kiti paplūdimiai yra Nasva (7km nuo Kuressare) ir Tehumardi (17km). Karujärv ežere vanduo šiltas, yra įrengtų stovyklų, pamėgtų tiek vietinių gyventojų, tiek turistų.

Kavinės, restoranai, užeigos, barai - tai vietos, kur galite maloniai praleisti laiką viešėdami saloje. Kuressare taip pat yra istorinis turgus, kur galite nusipirkti suvernyrų, vilnonių mezginių, žuvies. Galite aplankyti ir miesto rotušę (1654m). Jei šiais dalykais nesidomite, galite žaisti minigolfą, važinėtis kartingais ar tiesiog pasivaikščioti saloje.
Šiaurinėje salos dalyje yra Mustjala - 22 metrų aukščio uola. Šiaurės vakarinėje dalyje yra Harilaid - pusiasalis, ant kurio stovi švyturys, primenantis Pizos bokštą.
Netoli pagrindinio salos kelio stovi Eemu vėjo malūnas - Estijoje vienintelis tokios rūšies malūnas, kuris vis dar veikia. Malūne galima aplankyti mažą muziejų, nusipirkti miltų, sumaltų čia pat.
Vilsandi nacionalinis parkas yra vakarinėje salos dalyje. Šis parkas užima 180 kv.m. plotą, tai - turtinga ir sena jūros kultūros dalis. Parkas dažnai vadinamas "paukščių rojumi".
Viidumäe gamtos rezervatas ir Sõrve pusiasalis - dar pora vietų, kurias būtinai turite aplankyti. Ohesaare ir Kaugatuma uolos garsėja savo gražia gamta ir fosilijomis.
Gamta nesidomintys turistai gali aplankyti Tehumardi.
Atvykę į salą galite išsinuomoti automobilį ar dviratį. Tai netgi rekomenduotina, nes keliai yra gana geri. Saloje važinėja ir autobusai. Galite išsinuomoti ir mini autobusiuką su gidu. Saloje populiaru tranzuoti, taigi jei neturite pinigų, galite išbandyti šį keliavimo būdą.

Papildyta:
vat kad dar kur radus šios salos žemėlapį

Saarema žemėlapis: http://www.supertrav...1_6&language=41

Ir bet kurios šalies mini žemėpalį galima rasti: http://www.supertrav.../?country=0_0_1

Ir Latvijoje, ir Estijoje šviesos būtinos, o alkoholio kažkiek tai galima, bet va kiek - gal kokioj custom.lt reikėtų pasidomėti. Ten turėtų būti panašin info.
Einu sumesiu fotkes į fhotobucket ir įdėsiu jas. Žemėlapį galima bus rasti ir pačiame kelte, bet geriausiai sustoti prie turistų info. Turiu aš tuos popierinius žemėlapius, bet kaip jais pasidalinti
Tuoj brūkšteklsiu ir antrą žinutę su nuotraukom.

tai niekis, nusipirksim tą žemėlapį, tik dabar planuojant, aišku, irgi jis nepamaišytų, bet, jei prisirankiosiu info apie lankytinas vietas, tai paskui viską susisisteminsiu Galvojam plaukti keltu iš Ventspilio, važiuosim su mašina, saloje kempingų tikiuosi rasti... O kaip kainelės ten...
Papildyta:
ir kurioj vietoj atodanga maždaug... AČIŪ

Plačiau apie salas gali paskaityti čia Sarema, čia Sarema sostinė Kuresare ir čia Hiuma. Yra ten ir žemėlapiukų. Atodanga vadinasi Panga. Jos aukštis 21.3 metro ir yra ji šiaurinėje salos dalyje Kuresare - Vohma kelio pabaigoje (viskas yra mano nurodytame puslapyje).
Taigi, nuotraukytės.

Na tai ir pradėsiu nuo tos Panga, t.y. nuo Sarema salos


Toliau, toks nelabai išvaizdus vėjo malūnas (yta ten ir gražesnių)


Kuresare gražus ir tvarkingas miestas, turintis savo laivų uostuką. Štai ta pilis


Kempingas, esantis visai šalia Sarema - žemynas kelto


O tokiu keltu mes atplaukėme iš Hiuma į Sarema.


Toliau man labai patikusi Hiuma sala. Neįtikėtina, bet tai Baltijos jūros pakrantė (vakaruose esantis iškyšulys)




Vėjažuvė, kurios kaulai žali


Na o čia keltas iš žemyno į Hiuma. Plaukėme beveik 2 valandas. Kelte yra parduotuvė, valgykla. Galima įsigyti išsamią info apie Estijos salas.


Tikiuosi užteks info. Kainos ten lietuviškos - salose šiek tiek brangiau, bet tikrai nėra "baisu" (bent jaum mums taip atrodė). Su vyresniais žmonėmis įmanoma susikalbėti rusiškai (na atsiranda vienas kitas), bet šiaip visas jaunimėlis propaguoja anglų kalbą. Preitais metais kai buvome liepos pradžioje, sutikome tikrai daug vokiečių, suomių, olandų, vieną kitą švedą. Kelte plaukė vien turistai...

ne tokia ir didelė ta Saareemo sala, jei nuo sostinės iki Triigi - 44 km gal pasiplanuot ir į tą kitą salelę nukakt

Nėra ji labai didelė - per diena viska pamatyti laisvai galima. Drąsiai ir kitas salas planuok, nes ką ten tik Sarema...
Mano pateiktuose puslapiuose yra ir anglų kalba. Kiek teko skaityti bent jau apie Sarema visai nemaižai info. Aišku, geriausiai yra mokėti estų kalbą, bet... tie ugrosuomiu kalbos kūrėjai pasistengė iš širdies. Estai kartu su suomiais ir vengrais čiulba kaip paukšteliai Nu nič nieko nesuprasi...
Ruonių nematėme, o jei labai pasidomesi, tai ir Lietuvoje Karklės pakarntėje sako, kad atplaukia ruoniai. Gal ir teisybė, bet aš jų gyvenime nemačiau, o Karklėje lankausi po kelis kartus į metus skirtingu metų laiku. Taigi...
O kempingas tikrai buvo mielas ir pamenu - nebrangus (aišku kiek mokėjome, tikrai nepasakysiu, nes po to dar buvome tiek Lenkijoje, tiek Čekijoje, tiek Graikijoje ir t.t.Tiesiog jau nebepamenu). Galima ten ir palapines stayti. Yra virtuvaitė, WC, dušas. Mums patiko, juo labiau, kad ten visai šalia keltas. Jei ryte skubi, gali pirmas eilėje stovėti (kartais su tais keltais visokių bajerių būna - paimi ir netelpi į jį).
Beje, apie kempingus - netoli tos atodangos taip pat yra superinis kempingas. Ten net namuką su suomiška pirtele gali išsinuomoti. Ant jūros kranto. Dar 1998 metais jame buvome apsistoję. Tada Sarema dar visa tokia karinė buvo. Pataikem ten atvykt naktį, o pasieniečiai, pasirodo, krūmuose kokius tai kontrabandininkus seka. Nuėjo mūsų draugeli nusičiurkšt, bac ir prisistatė kariškiai, dokumentų ėmė reikalauti. Gal kokią valandą ten jis "čiurškėsi". Mes jau ir persigandom. Bet pagaliu sugrįžęs papasakojo, kad kariškis Lietuvoj tarnavęs, šiaurės miestelyje. Pradėjo draugelio klausinėti kur gyveni, ar toli nuo šiaurės miestelio čia bus. Nu žodžiu paleido. Tada dar tik vienas kelias nuo kelto iki Kuresare buvo asfaltuotas. Visur žvyrkeliai, nuorodų nedaug. Dabar ten gerokai kultūringiau. Ir su jachta ten galima atplaukti - tokie simpatiški maži uosteliai padaryti. Žodžiu, Europa...