Studijų laikais bėdų dėl figūros nekilo, buvau 175cm ir svėriau apie 60kg. Geri genai ir geri tėvų perduoti įpročiai rodos nekėlė jokių bėdų. Pradėjus studijuoti magistrarūroje nusprendžiau, kad laikas nusikirpti bambagyslę ir nulipti tėvams nuo sprando, susirasti darbą. Kadangi bandžiau nepraleisti ir paskaitų ir ieškoti būdų kaip prasimušti darbe, laisvo laiko beveik neliko. Radus tarpą nusigriebdavau kokį sumuštinį, keksiukų. Dažnai pavykdavo normaliai užkąsti tik vėlai vakare... Pabaigus studijas susiradau naują darbą ir buvau nusiteikus: darbar tai jau viskas bus puiku, bus laiko pietums, vakarienei, pajudėti. Deja reikalai apsivertė į dar blogesnę pusę, su gera alga atėjo su didelė atsakomybė ir gausybė viršvalandžių, daug važinėjimo. Degalinės išsineštinukai tapo kasdieniu maistu, vakarinis apriyjimas taip pat. Nuolat trūko miego, maistą sukimšdavau prie kompiuterio ar už vairo. Suknelės ir sijonai ėmė siaurėti ir iš 36 dydžio greit pasiekė 40. Kol draugės kėlė vestuves, gimdė vaikučius, o aš ariau kaip juodas jautis, vis verkdama, kad esu vieniša, nes stora. Būsiu senmergė su 20 kačių ir 120kg svorio. Iš nevilties puoliau ieškotis vaikino, bet retai kuris susidomėjo. Visgi po pusmečio blogų santykių atradau gimininga sielą, bet santykiai nesiklostė, vis turėdavau nukelti pasimatymus, nes dirbau, arba tiesiog norėjau išsimiegoti. Vaikinas jau ėmė galvoti, kad jo vengiu. Kadangi jis man be galo patinko ir dėjau visas pastangas bent savaitgalius leisti kartu. Bet laisvalaikis buvo tingus. Šeštadienio vakarai kavinėje ragaujant ir sriubytę ir mėsytę, koteilius. Po to didelis skanėstų maišas ir sekmadienis leidžiamas valgant lovoje kažką iš dėžutės. Juk tiek dirbu reikia atsipalaiduoti ir mylimajam dėmesio skirti. Rūbus keitė didesni, nuotaiką kėlė nauji batukai ar rankinė, gi jų dydis nedidėja nuo viršsvorio! Rudenį pajutau darbe didelius skausmus, ir atsidūriau ligoninėjė. Atėjusi seselė pildė duomenis prieš operaciją ir paklausė svorio, pasakiau, kad nežinau gal 70kg? Nusivedus pasverti paaiškėjo kad sveriu jau 80kg ! Apėmė panika. Visą naktį verkiau ir ne tik dėl operacijos. Po jos sekė ilgokas atsigavimas, masažai įvairios proceduros. Grįžus į darbą po 6 mėn. nedarbingumo sužinojau, kad jiems "mirštančių gulbių" nereikia ir buvau be ceremonijų atleista, mano įdėtos pastangos ir laikas niekam nerūpi. Nepaisant visko, suartėjau su draugu, jis pasipiršo ir nusprendėm susituokti. Iki vasaros džiugiai planavau šventę, sporuoti dar negalėjau, tad labai ir nesistengiau.
Po medaus mėnesio prasidėjo bandymai laikytis radiklių dietų, jos greit pabosdavo, dažniausiai per savaitę išvarydavo skysčius, kurie iš karto grįždavo. Visos žadėjo stulbinančius rezultantus per savaitę 5-7kg ! Bet nukridavo 1-2kg, būdavau išsibadavus ir pikta, pasiilgus nesveiko maisto. Bandymai sportuoti žiurinti video iš youtubo baigdavosi dar greičiau, buvau apstingusi, sunkiai sekėsi teisingai atkartoti judesius, pridūsdavau. Nebuvo valios ir ryžto. Artėjant kalėdoms žiurėjau į save veidrodyje ir mąsčiau, kaip mane gali mylėti vyras, kai aš tokia. Tikčiau nebent Mishelin padangų simboliui. Radau darbą iš namų, tad geresnio laiko būti ir negalėjo kažką keisti. Svėriau 82kg ir nešiojau 42-44 dydį.
Kadangi visos dietos, badavimai buvo ne man, nusprendžiau neatsisakyti nieko ką mėgstu, tiesiog pamažinti porcijas, pariboti desertus ir atsisakyti limonadų, nepirkti jokių išsineštinukų ar pusfabrikačių, gamintis viską namie. Rodos planas buvo neblogas, bet saldainiai rasdavo kelią iki manęs. Per 2 mėnėsius nukrito 3kg. Norėjosi kažko daugiau. Vyrui išvykus mėnesiui į komandiruotę, internete nusipirkau elipsinį treniruoklį. Nusprendžiau, kad jai ir nepasiseks bent nebūsiu apsijuokusi, ir niekas nieko nežinos. Kodėl elipsinį, dėl to kad maniau jog namie bus lengviausia be trenerio pagalbos teisingai mankštintis, dirbs visas kūnas, o treniruotė nebus nuobodi. Ir iš lėto pradėjau minti, ant lengviausios programos. Pylė karštis, vos ne vos išmyniau 15min. Kitą dieną vėl vos ne vos tas minutes, treniruoklis rodė preliminarias sudegintas kalorijas, tad po sunkaus darbo ėmiau galvoti ar verta suvalgyti batonėlį ir prarasti sunkiai įdėtas pastangas !? Ir tai buvo pradžia. Iš menių greit dingo saldumynai ir riebūs padažai. Prie kiekvieno patiekalo įtraukiau, bent pusę lėkštės salotų. Pusryčiams mėgavausi kruopomis, kurių nesikuklinau paskaninti šaukšteliu grietinės, vis geriau nei riebi kiaušinienė. Diena po dienos ir po 2 savaičių jau myniau valandą. Net pati netikėjau kad galiu! Pasileidus smagios šokių muzikos užsimerkdavau ir įsivaizduodavau, kad bėgu. Mankštos laikas praskriedavo. Nors po treniruotės būdavau šlapia, įkaitus, linkdavo kojos, bet taip džiaugiausi tuo ka darau!
Mėnesio gale džiaugiausi netekus net 4kg svorio. Palaisvėjo rūbai. Grįžęs vyras negalėjo patikėti, kad tik per mėnesį tiek sumažėjo mano pilvukas ir padailėjo kojos. Tad gera pradžia- pusė darbo. Treniruotes po truputį sunkinu ir pradėjusi antrąjį mėnesį neprarandu entuziazmo. Šiuo metu esu 175kg ir sveriu 73-74kg.
Puiki istorija, sėkmės keliaujant svajonių figūros link 
2 mėnesis
Kadangi išvykstu į kursus savaitei, nebus laiko parašyti rašau pora dienų anksčiau.
Grįžus vyrui teko pergalvoti ir mitybos planą. Vyras vakarienei nori kepsnio su padažu, o ne lapų kratinio. Visgi riebios kiaulienos gabalas gali sujaukti mano pastangas, todėl stengiausi kuo dažniau atsisakyti bendros vakarienės ir sau rinkadavausi lengesnį varinatą: šaltibaščius, salotas su tunu/varškre/kumpiu/kiaušiniu, kartais nuo pietų likusios sriubos. Pusryčiams: kruopų, ar virto kiaušinio, kartais nuo vakarienės likusių salotų. Pietums įprastai sriuba su daržovėmis. Bei virta mėsa su daržovėmis (žalios, troškintos, marinuotos) ruginė duona ar truputis bulvių. Per šventes suvalgau ir torto ir užkandėlių, tiesiog stengiuosi nepersivalgyti, o mėgautis kiekvienu kąsniu.
Turbūt visos metančios svorį pritars, kad labiausiai motyvuoja laikytis rėžimo ir lieti praktaitą sprotuojant matomi rezultatai. Deja svarstyklių rodyklė nemotyvavo (šoktelėjo iki 74kg-75kg)tad nusprendžiau pamatuoti apimtis. Mėnėsio pradžioje: Krūtinė 102cm, Liemuo 76cm, Pilvas 85cm, Klubai 104cm, Šlaunis 60cm.
Nuolatinis noras greitesnių rezultatų paskatino imti kapstytis internete, ir kągi pavasaris tikrai tas metas kai puslapiai pilni patarimų, pratimų, dietų. Nerimsta ir Lietuvos žvaigždės. Nelabai aišku ką veikiančios merginos aiškina kaip numetė svorio ir įgavo tokia figūra kurinę ar sėdmenis, dalinasi dietomis, mankšomis. Deja pamiršta paminėti, kad krūtų ar sėdmenų implantų ar botokso lūpų tikrai neįgausi nuo stebuklingos dietos... Nieko natūralaus ir nieko tikro. Norisi rimtos informacijos tad susitinku kavagėriui su drauge. Ji baigus mediciną tad apie žmogaus kūną supranta puikiai. Paklausus kad mano apie dietas atkerta, kad tai- mados reikalas. Ateina- praina, siūlo atsižvelgti į mitybos piramidę ir neviršyti rekomenduojamų kalorijų skaičiaus. Nors sportuoju tik geras 6 savaites, ji jau giria kad atrodau gerokai sublogus. Bei primena, kad neisivažiuočiau ir neprasčiau saiko, bei jokiu būdu nebadaučiau, nes tai gali baigtis liūdnai, net "pavaževusiu stogu".
Pasibaigus Velykoms ateina antradienis,- mano svėrimosi diena. Deja ant svarstykliu lipti bijau, suvalgyta ir torto ir kepsnio riebaus, kelios dienos tingaus sėdėjimo ir jokio sporto. Sąžinė kanda, oj kanda. Tad vietoj svarstykių bėgu paminti, po to į dušą. Nusimaudžiu sąžinė aprimsta, smalsumas nugali ir užlipu ant svarstykiu ir ką gi 74kg ! Tik prieš savaitę buvo apie 72kg.... Net pasilenkiu pažiūrėti iš arčiau ir nuo galvos nukrenta užuolaidos dydžio šlapias rankšluostis.... Hmz net palengvėja, ilgi mano plaukai turbūt ne vieną litrą vandens surinko ir svarstyklės rodo netiksliai...
Ir nors būna dienų kada judėti niekaip nesinori, bet sąžinė neleidžia ieškoti išsisukinėjimų ir kas dieną užsidedu sau pliusiuką prie punkto: "Pasprotuoti valandą". Paminu greičiau ar lėčiau, bet nepraleidžiu to. Mityba irgi tampa norma, nebeieškau "kažko saldaus" po pietų, ir tokio poreikio nebeliko, nors seniau net ir persivalgius dar norėjau sausainio/saldainio ir ne vieno. Nebesinori burbolinadų, saldainių ar torto gabalo, o jų paskanavus atrodo gerokai per saldu. Riebi kepta mėsa apsunkina, rukytos (o gal mirkytos) mėsos taip nebevilioja, jų suvalgius rodos skrandis sustoja.
Ar prie kepsnio ar prie garuose ruoštos mėsos visada norisi daržovių, be jų neskanu. Valgau tik tiek kiek norisi, palieku lėkštėje, jai manau kad jau esu pasisotinusi. Ir žinoma nebėgu dėtis dar vienos porcijos. Jai po pietų dar kažko norisi tai geriu arbatą, renkuosi vaisių, ar riešutų. Bet įprastai vienos porcijos per akis ir užkandžiauju praėjus porai valandų. Mano virtuvėje atsirado nuostabios proceleno lėkstės, kuriose salotos atrodo kaip prabangiausioje kavinėje. Išbandau naujas salotas, daržoves, vaisius daigus, sėklas, kurių seniau parduotuvėse nė nepastebėjau. Ieškau šefų repceptų ir juos pritaikau sau.
Antrajam mėnesiui baiginėjantis aš beveik nebežvelgiu į svartykles. Džiaugiuosi tuo ką darau ir skaičiai tapo ne taip svarbu, o toks gyvenimo būdas man patinka ir tapo kasdienybe. Šiandien sveriu ~70kg. Sportuojant nukrito ~9kg, ir koks lengumo jausmas mane užplūdo. Žymiai lengviau atlikti fizinius darbus, nepavargstu taip greitai, ryte keltis tapo lengviau, neištinka alkanumo/ saldumynų priepoliai. Kai pagalvoju kokį svorį būvau užkrovus savo kūnui ir kad laiku spėjau susiimti, vargu ar taip lengvą būtų pradėti sportuoti sveriant 100kg ar dar daugiau. Jau 80kg mane slėgė prie žemės ir rodės jų netekti bus neįmanoma. Panašu kad mano 4 mėnesių planas, tapo planu be galutinio termino.
Tik skaičiai... šiandien: Krūtinė 99cm, Liemuo 71cm, Pilvas 80cm, Klubai 102cm, Šlaunis 58cm. Svoris 70kg
Kadangi išvykstu į kursus savaitei, nebus laiko parašyti rašau pora dienų anksčiau.
Grįžus vyrui teko pergalvoti ir mitybos planą. Vyras vakarienei nori kepsnio su padažu, o ne lapų kratinio. Visgi riebios kiaulienos gabalas gali sujaukti mano pastangas, todėl stengiausi kuo dažniau atsisakyti bendros vakarienės ir sau rinkadavausi lengesnį varinatą: šaltibaščius, salotas su tunu/varškre/kumpiu/kiaušiniu, kartais nuo pietų likusios sriubos. Pusryčiams: kruopų, ar virto kiaušinio, kartais nuo vakarienės likusių salotų. Pietums įprastai sriuba su daržovėmis. Bei virta mėsa su daržovėmis (žalios, troškintos, marinuotos) ruginė duona ar truputis bulvių. Per šventes suvalgau ir torto ir užkandėlių, tiesiog stengiuosi nepersivalgyti, o mėgautis kiekvienu kąsniu.
Turbūt visos metančios svorį pritars, kad labiausiai motyvuoja laikytis rėžimo ir lieti praktaitą sprotuojant matomi rezultatai. Deja svarstyklių rodyklė nemotyvavo (šoktelėjo iki 74kg-75kg)tad nusprendžiau pamatuoti apimtis. Mėnėsio pradžioje: Krūtinė 102cm, Liemuo 76cm, Pilvas 85cm, Klubai 104cm, Šlaunis 60cm.
Nuolatinis noras greitesnių rezultatų paskatino imti kapstytis internete, ir kągi pavasaris tikrai tas metas kai puslapiai pilni patarimų, pratimų, dietų. Nerimsta ir Lietuvos žvaigždės. Nelabai aišku ką veikiančios merginos aiškina kaip numetė svorio ir įgavo tokia figūra kurinę ar sėdmenis, dalinasi dietomis, mankšomis. Deja pamiršta paminėti, kad krūtų ar sėdmenų implantų ar botokso lūpų tikrai neįgausi nuo stebuklingos dietos... Nieko natūralaus ir nieko tikro. Norisi rimtos informacijos tad susitinku kavagėriui su drauge. Ji baigus mediciną tad apie žmogaus kūną supranta puikiai. Paklausus kad mano apie dietas atkerta, kad tai- mados reikalas. Ateina- praina, siūlo atsižvelgti į mitybos piramidę ir neviršyti rekomenduojamų kalorijų skaičiaus. Nors sportuoju tik geras 6 savaites, ji jau giria kad atrodau gerokai sublogus. Bei primena, kad neisivažiuočiau ir neprasčiau saiko, bei jokiu būdu nebadaučiau, nes tai gali baigtis liūdnai, net "pavaževusiu stogu".
Pasibaigus Velykoms ateina antradienis,- mano svėrimosi diena. Deja ant svarstykliu lipti bijau, suvalgyta ir torto ir kepsnio riebaus, kelios dienos tingaus sėdėjimo ir jokio sporto. Sąžinė kanda, oj kanda. Tad vietoj svarstykių bėgu paminti, po to į dušą. Nusimaudžiu sąžinė aprimsta, smalsumas nugali ir užlipu ant svarstykiu ir ką gi 74kg ! Tik prieš savaitę buvo apie 72kg.... Net pasilenkiu pažiūrėti iš arčiau ir nuo galvos nukrenta užuolaidos dydžio šlapias rankšluostis.... Hmz net palengvėja, ilgi mano plaukai turbūt ne vieną litrą vandens surinko ir svarstyklės rodo netiksliai...
Ir nors būna dienų kada judėti niekaip nesinori, bet sąžinė neleidžia ieškoti išsisukinėjimų ir kas dieną užsidedu sau pliusiuką prie punkto: "Pasprotuoti valandą". Paminu greičiau ar lėčiau, bet nepraleidžiu to. Mityba irgi tampa norma, nebeieškau "kažko saldaus" po pietų, ir tokio poreikio nebeliko, nors seniau net ir persivalgius dar norėjau sausainio/saldainio ir ne vieno. Nebesinori burbolinadų, saldainių ar torto gabalo, o jų paskanavus atrodo gerokai per saldu. Riebi kepta mėsa apsunkina, rukytos (o gal mirkytos) mėsos taip nebevilioja, jų suvalgius rodos skrandis sustoja.
Ar prie kepsnio ar prie garuose ruoštos mėsos visada norisi daržovių, be jų neskanu. Valgau tik tiek kiek norisi, palieku lėkštėje, jai manau kad jau esu pasisotinusi. Ir žinoma nebėgu dėtis dar vienos porcijos. Jai po pietų dar kažko norisi tai geriu arbatą, renkuosi vaisių, ar riešutų. Bet įprastai vienos porcijos per akis ir užkandžiauju praėjus porai valandų. Mano virtuvėje atsirado nuostabios proceleno lėkstės, kuriose salotos atrodo kaip prabangiausioje kavinėje. Išbandau naujas salotas, daržoves, vaisius daigus, sėklas, kurių seniau parduotuvėse nė nepastebėjau. Ieškau šefų repceptų ir juos pritaikau sau.
Antrajam mėnesiui baiginėjantis aš beveik nebežvelgiu į svartykles. Džiaugiuosi tuo ką darau ir skaičiai tapo ne taip svarbu, o toks gyvenimo būdas man patinka ir tapo kasdienybe. Šiandien sveriu ~70kg. Sportuojant nukrito ~9kg, ir koks lengumo jausmas mane užplūdo. Žymiai lengviau atlikti fizinius darbus, nepavargstu taip greitai, ryte keltis tapo lengviau, neištinka alkanumo/ saldumynų priepoliai. Kai pagalvoju kokį svorį būvau užkrovus savo kūnui ir kad laiku spėjau susiimti, vargu ar taip lengvą būtų pradėti sportuoti sveriant 100kg ar dar daugiau. Jau 80kg mane slėgė prie žemės ir rodės jų netekti bus neįmanoma. Panašu kad mano 4 mėnesių planas, tapo planu be galutinio termino.
Tik skaičiai... šiandien: Krūtinė 99cm, Liemuo 71cm, Pilvas 80cm, Klubai 102cm, Šlaunis 58cm. Svoris 70kg
Sveikos lieknėjančios:) prabėgo dar kelios savaitėlės. Tiesa šios visiškai kitokios nei prieš tai. Šį mėnėsį nesportavau. Ne, ne,- nemečiau, tiesiog teko būti darbo reikalais Londone, o vos gryžus susižeidžiau pėda. Tad savaitės bėgo šokliuojant ant vienos kojos namie, ir buities darbus metant vyrui 
. Visiškas sporto atsisakymas, ir nuolatinis gulinėjimas greit pasirėiškė energijos stygiumi. Ėmiau drėbeti, kad toks stiprus rėžimo pasikeitimas sugražins sunkiai numestus kilogramus atgal... Bet apie mėnesį nuo pradžių.
Pirmąją savaitę leidau Londone. Ten esu gan dažnas svečias, tiek darbo reikalais, tiek aplankyti draugus, ar į koki koncetą nulėkti, tad miestas savaip jau savas. Visgi britai dar nustebina, dažnai sugeba apsirengti ne pagal figūra. Merginos issipaudžia į mini-mini blizgantį sijonuką, nors tas sijonukas jau turbūt xxxxl dydžio.
. Na ten stora tikrai nepasijusi 
Nors kodėl tiek nutukusių žmonių lengva pastėbėti, - pirkti paruoštą maistą ten pigiau, nei gamintis. O šaldyto maisto pasirinkimas ten išties įspudingas ir kainuoja neįtikėįtinai mažai ir skonis visai pakenčiamas. Šaldyta pica kainuoja svarą ar du ir toli gražu nėra tokia skurdi kaip parduodamos Lietuvoje. Tiek pat gali kainuoti šaldytas pyragas, maltinukai, pyragėliai, lazanijos. Tiesa ruošinukai nespindi sveikumu, juose labai daug druskos, riebalų ir cukraus, o maistinė vertė menka... Tad net savaitę viešbutyje pagyvenus ir pasimaitinus priktinukais ir viešbučio maistu jaučiausi pabrinkusi. Lakiau nesulaukiau kol pasieksiu savo virtuvę ir išsivirsiu tiesiog kopūstienės 
Grįžus į Lietuvą užsilipau ant metalinio perdengimo strypo (namie remontas) tad likusias 3 savaites šokliuoju ant vienos kojos ir apie sportą esu jau primiršusi. Labai pikta, kad mano planas birželį pasiekti 64kg nuplaukė. Visgi sveika mitybą tapo kasdienybe ir to plano aktyviai laikausi visą laiką. Pusryčiauju kruopomis su druska. Pietūs- virta/troškinta mėsytė/žuvis su daržovėmis, rugine duona ar bulve. Po pietų stiklinė sulčių ar arbatos. Iki vakarienės jai užeina alkio akimirka mėgaujuosi riešutais, bananų ar vaisine arbata. Kažkodėl didelio poreikio užkandžiauti nebejaučiu. Seniau labai norėjosi po pietų kažko dar, o dabar pasitenkinu arbata ir ramu
. Vakarienei renkuosi sriubą, kartais su joje virta mėsa. Kartais šaltibaščius. Kartais salotas. Jų pasirinkimas pas mane turbūt perkopė jau 50 rūšių, visagalio interneto dėka 
. Na pagal mano mylimojo pageidavimus pagamintu ir kažko kito. Šiuo metu intesyviai domiuosi šaltibarščių variacijomis. Pilna receptų su pavasarinėmis daržovėmis, pvz jogurto šaltsriubė su ridikėliais (300g ridikėlių, 200g agurko, krapai, svogūnų laiškai, 1 st. vandens, 1 st. jogurto, druska). Tad naudojuosi sezoniškumu:)
Svertis šio mėnesio gale bijojau, nes buvau įsitikinusi, kad priaugau atgal svorio. Nesportavau, plius lankantys ir slaugantys giminaičiai palepindavo saldainiais ar pyragėliu ar atneštinukais iš kavinės. Visgi net be sporto netekau 2kg! Šiuo metu sveriu 67-68kg:)
Krūtinė 95cm, Liemuo 68cm, Pilvas 77cm, Klubai 98cm, Šlaunis 55cm. Svoris 67-68kg.
Manau po 1 savaitėlės jau galėsiu grįžti prie fizinio aktyvumo, oras vasariškas tad gal traukti dviratį vietoj elipsės mynimo namie?
. Visiškas sporto atsisakymas, ir nuolatinis gulinėjimas greit pasirėiškė energijos stygiumi. Ėmiau drėbeti, kad toks stiprus rėžimo pasikeitimas sugražins sunkiai numestus kilogramus atgal... Bet apie mėnesį nuo pradžių.Pirmąją savaitę leidau Londone. Ten esu gan dažnas svečias, tiek darbo reikalais, tiek aplankyti draugus, ar į koki koncetą nulėkti, tad miestas savaip jau savas. Visgi britai dar nustebina, dažnai sugeba apsirengti ne pagal figūra. Merginos issipaudžia į mini-mini blizgantį sijonuką, nors tas sijonukas jau turbūt xxxxl dydžio.
. Na ten stora tikrai nepasijusi Nors kodėl tiek nutukusių žmonių lengva pastėbėti, - pirkti paruoštą maistą ten pigiau, nei gamintis. O šaldyto maisto pasirinkimas ten išties įspudingas ir kainuoja neįtikėįtinai mažai ir skonis visai pakenčiamas. Šaldyta pica kainuoja svarą ar du ir toli gražu nėra tokia skurdi kaip parduodamos Lietuvoje. Tiek pat gali kainuoti šaldytas pyragas, maltinukai, pyragėliai, lazanijos. Tiesa ruošinukai nespindi sveikumu, juose labai daug druskos, riebalų ir cukraus, o maistinė vertė menka... Tad net savaitę viešbutyje pagyvenus ir pasimaitinus priktinukais ir viešbučio maistu jaučiausi pabrinkusi. Lakiau nesulaukiau kol pasieksiu savo virtuvę ir išsivirsiu tiesiog kopūstienės Grįžus į Lietuvą užsilipau ant metalinio perdengimo strypo (namie remontas) tad likusias 3 savaites šokliuoju ant vienos kojos ir apie sportą esu jau primiršusi. Labai pikta, kad mano planas birželį pasiekti 64kg nuplaukė. Visgi sveika mitybą tapo kasdienybe ir to plano aktyviai laikausi visą laiką. Pusryčiauju kruopomis su druska. Pietūs- virta/troškinta mėsytė/žuvis su daržovėmis, rugine duona ar bulve. Po pietų stiklinė sulčių ar arbatos. Iki vakarienės jai užeina alkio akimirka mėgaujuosi riešutais, bananų ar vaisine arbata. Kažkodėl didelio poreikio užkandžiauti nebejaučiu. Seniau labai norėjosi po pietų kažko dar, o dabar pasitenkinu arbata ir ramu
. Vakarienei renkuosi sriubą, kartais su joje virta mėsa. Kartais šaltibaščius. Kartais salotas. Jų pasirinkimas pas mane turbūt perkopė jau 50 rūšių, visagalio interneto dėka . Na pagal mano mylimojo pageidavimus pagamintu ir kažko kito. Šiuo metu intesyviai domiuosi šaltibarščių variacijomis. Pilna receptų su pavasarinėmis daržovėmis, pvz jogurto šaltsriubė su ridikėliais (300g ridikėlių, 200g agurko, krapai, svogūnų laiškai, 1 st. vandens, 1 st. jogurto, druska). Tad naudojuosi sezoniškumu:)Svertis šio mėnesio gale bijojau, nes buvau įsitikinusi, kad priaugau atgal svorio. Nesportavau, plius lankantys ir slaugantys giminaičiai palepindavo saldainiais ar pyragėliu ar atneštinukais iš kavinės. Visgi net be sporto netekau 2kg! Šiuo metu sveriu 67-68kg:)
Krūtinė 95cm, Liemuo 68cm, Pilvas 77cm, Klubai 98cm, Šlaunis 55cm. Svoris 67-68kg.
Manau po 1 savaitėlės jau galėsiu grįžti prie fizinio aktyvumo, oras vasariškas tad gal traukti dviratį vietoj elipsės mynimo namie?
irrr... istorija nutrūko? 
