Paryžius, kokį jį pamačiau

Deja deja, pirmas mano blynas "prikepė", sukeldamas man nemažai streso, o daugeliui - apgailestavimų. - Dingo VISOS per part.lt įkeltos nuotraukos, o jų buvo pakankamai daug.
Oficialiai skelbiu, kad pradedu "daryti" dublį, nes aš to NORIU.
Nesu tikra, kad visos nuotraukos bus tokios pat ir ten pat, bet tekstai turėtų išlikti identiški (tik klaidas ištaisysiu, kad akių nebadytų).
Voila!
Papildyta:
Kartą, bešnekant su draugais apie keliones, priėjom išvados, kad nė apie vieną pasaulio miestą buvusios SSRS piliečiai (ypač grožinę literatūrą skaičiusioji dalis) nežinojo tiek daug, kiek žinojo apie Paryžių. Nes tai Miestas, neakivaizdžiai „išvaikščiotas“ su skaitytų knygų ir matytų filmų herojais. smile.gif Nes tai Miestas, kuris tapo ne tik E.Hemingvėjaus, bet ir daugelio iš mūsų vaizduotės o, pasikeitus istorinėms-politinėms aplinkybėms, – ir realia Švente. smile.gif
Šiemet pirmagimis „privalomąja tvarka“ skaitė „Paryžiaus katedrą“. Sakyčiau, labai laiku, nes kaip tik šį pavasarį ją pamatė savom akim. Užbėgant už akių, - kaip ne keista, bet būtent Paryžiaus katedra jam padarė didžiausią įspūdį.  Kai aš gilioj jaunystėj skaičiau šią knygą, prisipažįstu, praleidau visą skyrių, kuriame aprašoma pati katedra, išvardinant nuskilusias plytas, „patrumpintas“ chimerų uodegas ir pan. Tuomet pagalvojau, kad man šios info tikrai niekada neprireiks.. Esu labai laiminga, kad buvau neteisi. smile.gif
Pirmoji mano akistata su Paryžiumi įvyko 2008 m. „Namų darbus“ prieš keliones įprastai ruošiu labai sąžiningai. Vienas iš pagrindinių šaltinių – keliaujantys supermama.lt nariai. Vadinamąją „skolą visuomenei“ stengiuosi sugrąžinti iškart po kelionių (jei manau, kad turiu, ką pasakyti). „Skolą grąžinu“ praktiniais pastebėjimais ir/ar patarimais atitinkamose temose. Vienok, fotoreportažo dar nė vieno nesu sukūrusi. Šiemet - antrąsyk besiruošdama į šį miestą - peržiūrėjau fotoreportažus. – Įdomu, kokius maršrutus susidėlioja vykstantys ten tik kelioms dienoms. Nes pirmoji kelionė buvo „prabangi“ – 7 dienos Paryžiui+2 skrydžiams. Šįsyk miestui planavau 3.5 dienos, jei sūnus „nesureaguos“ į skrydį (skrido pirmą kartą), o iš viso – 5. – Labai pasisekė, kad į priekį išskridome ankstyvu rytiniu reisu, o grįžome popietiniu (perkant bilietus, buvo galimybė pasirinkti). Pagalvojau, kad turiu, kuo papildyti jau sukurtus fotoreportažus apie Meilės (ir ne tik) miestą. Gal naudingos info nebus daug (pastebėjimus, patarimus ir pan. galima rasti mano rašytose žinutėse Paryžiaus temose Nr. III; XIV ir XV), bet nuotraukas – garantuoju.
Pirmoji „praktinė“ info – bilietus užsakinėjau gruodžio pradžioje, sūnui tai buvo „didžioji kalėdinė dovana“. Pasirinkau balandžio pabaigą dėl kelių priežasčių. Viena jų – kad nebereiktų šiltų rūbų, kita – turistų ordos dar neturėtų būti užplūdę miesto (suklydau smile.gif ), trečia – semestro vidurys, tad pažymių pataisymams ir pan. dar bus likę laiko. Žinau, kad „susivalgys“ 3 mokslo dienos, bet šitam vaikui galėjau tai leisti.
Beieškodama bilietų, aptikau įdomų dalyką, – tiems pat skrydžiams skirtinguose portaluose – skirtingos kainos. Pigiausi buvo avia.lt. Alternatyva – pirkti „tiesiai iš tiekėjo“, bet „viskas viename“ man pasirodė priimtiniau. Beje, kol dvejojau ir tariausi su vyru, pigesni ir netgi patogesnėm dienom bilietai dingo lyg nebuvę.
2 bilietai Vilnius-Paryžius-Vilnius balandžio pabaigoje 5 dienoms (nuo šeštadienio iki trečiadienio) – 673 Lt. Į priekį skrendam su Wizzair, grįžtam su Ryanair. Vienas nepatogumas – skiriasi leidžiami rankinio bagažo dydžiai. Kadangi neturiu patirties nė su vienu „vežėju“, kokio dydžio tas nepatogumas, dar nežinau. – Kaip vėliau paaiškėjo, nebaisaus dydžio nepatogumas...
Info apie viešbučius ir/ar apartamentus pateikti negaliu, nes apsistojame pas ten gyvenančius pažįstamus. Tik visiškai sutinku su teiginiais, kad geriausia apsigyventi tokioje vietoje, iš kur galima pagrindinius objektus pasiekti pėsčiomis. Nes, gyvenant toliau nuo centro, 2 žmonėms reikės jau 4 metro bilietų per dieną. Matuojant maistu, – 3 eklerai arba 2-3 puodeliai kavos. smile.gif
Pirmoji kelionė buvo kupina ir „klasikinių“ turistų klaidų, ir netikėtų bei neplanuotų įvykių. Antroji – pasirodė žymiai paprastesnė (mažiau stresavau, nes – kaip rašiau vienoje iš savo žinučių - antrąkart nuvykusi "pagavau" save, kad jaučiuosi taip, tarsi iš savo miegamo rajono būčiau atvažiavusi pasivaikščiot po gimtąjį senamiestį... Viskas tarsi ir mažiau pažįstama, bet taip pat GERA).
Bet nesu tikra, kad reiktų apie tai plėstis. Fotoreportažas juk apie Miestą. Įspėju, nuotraukos bus 2008 ir 2014 m. pramaišiui. smile.gif
Taigi, startuojam.

Visuose miestuose yra vienoks ar kitoks „atskaitos taškas“ (point zero). Paryžiuje jis yra šalia Notre Dame katedros ir atrodo štai taip:

Papildyta:
Paryžiaus lopšys arba pradžių pradžia – Site sala. Smagu, kai pasitinkama su gėlėmis. – Pakilus iš metro stoties, pataikom tiesiai į Gėlių turgų, kuris sekmadieniais virsta paukščių turgumi:

Site – tai Teisingumo rūmai (kiek groteskiškai skamba užrašytas žodis „Laisvė“, šiek tiek daugiau vilties teikia „Lygybė“ ir visai neaišku, prie ko čia dar ir „Brolybė“... „Liberte. Egalite. Fraternite“ rasime užrašytus daugelyje vietų. Tokia prancūziška žodinė „Šv. Trejybė“:

Site - tai ir kalėjimas (jau buvęs) - Konsjeržeri. Turbūt patogu, kai viskas greta...


Iš tiesų, Konsjeržeri – buvę karališkieji rūmai, kol nebuvo pastatytas Luvras. Pasivaikščiojimas po juos prasideda nuo buvusios karališkosios virtuvės:


pro „pavyzdines“ kameras ir sargų kambarėlius, paskutinįjį Marijos Antuanetės „prieglobstį“ ir Ašarų kiemelį:


Ant sienos puikuojasi seniausias Paryžiaus laikrodis (dėl kai kurių detalių galiu ir klysti, bet tikrai netyčia. Į absoliučią tiesą nepretenduoju.)


Tiesa, dar „į temą“ ir buvusi vargšų ligoninė su našlaičių prieglauda. - Juk po įvykdyto "teisingumo" arba dėl to, už ką buvo "vykdomas teisingumas", našlaičių ar laikinų beglobių skaičius turėjo didėti..
Beje, ligoninė tebeveikianti. Tiesa, lengvą konfūzą sukėlė šis disnėjinis inkliuzas:


Vėliau padariau išvadą, kad Paryžius - apskritai "inkliuzų miestas" (pvz., karuselių galima rasti pačiose netikėčiausiose vietose...).

Įdomu įdomu - laukiam tęsinio

Site – tai ir Šv.Koplyčia, Liudviko IX pastatyta šventosioms relikvijoms saugoti. Gerai pasislėpusi vidiniame kiemelyje. Bet argi turistus kas sulaikys? Patekti į ją problematiška (ilgos eilės prie rankinių-kuprinių patikrinimo, negelbėjo nė Museum pass), bet vienareikšmiškai BŪTINA. Ne tik dėl to, kad šis architektūrinis šedevras retas vien tuo, kad turi 2 aukštus, bet dėl užburiančių vitražų. Jie nuostabūs!!! Jausmas, kurį patyriau užlipusi laipteliais, nenusakomas..)

Viso fasado apimti nepavyko, tai bent viršutinė dalis:



Pirmas aukštas:


antro aukšto grožiai:

Bet visam pasauliui Paryžiaus Site – tai visų pirma Notre dame de Paris "Nekaltai" atrodanti iš priekio:


o iš šono fotoaparatu "apimama" tik maketo pagalba:



didinga ir pilna turistų viduje:
2008 m.

2014 m.


pribloškianti, žavinti, guodžianti:







Papildyta:
taip pat su "inkliuzais" (vyras svetimas, nesutiko išlįsti iš kadro ):


naudojama "interaktyviam mokymui" :


Atskirai paminėsiu 12 apaštalų įėjimą:


Dar žvilgsnis iš šono:


Su skvereliu pašonėje:


ir netikėtumu:

Taip ir liko mįsle, kam tos svarstyklės. - Ar paryžietės taip domisi savo svoriu, ar paryžiečiai taip domisi turistų svoriu.


Papildyta:


Ačiū. Jei esat labai nekantri, tai visas tekstas - mano senam fotoreportaže, iš kurio pradingo nuotraukos. Man Paryžius - Miestų Miestas. Todėl negalėjau susitaikyt su tokia padėtim ir ėmiausi "klonuoti". Nesu tikra, kad pavyks sukelt būtent tas nuotraukas, kurios buvo, bet stengsiuos. Tiesa, šiame kol kas jau daugiau, negu senajame.
Įspėju, kad viskas gali užtrukti, nes anąsyk buvau "ant bangos" ir su žyyyymiai daugiau laiko. O ir per part.lt nuotraukos kėlėsi "su vėjeliu". Tik, matyt, ne veltui sakoma, kad skubos darbą velnias griebia...
Kaip bebūtų - malonaus žiūrėjimo.

Apžiūrėjus Notre dame iš išorės ir vidaus, pats laikas pasisveikinti su jos sargyboje nenuilstančiomis chimeromis. Tiesa, tai pareikalauja laiko, nes eilėje tenka prastovėti gerą valandą:


Bet tai nenuobodu. Smaguriaujant "tikru prancūzišku crepes", galima stebėti kasdienį miesto gyvenimą:




Tai, ką pamatome, atpirktų ir dvi valandas eilėje:










Dar vienas žvilgsnis į aikštę preiš Paryžiaus katedrą, - kažkur ten "point zero":

Ar jau kilo klausimas:" O kurgi JOS?"
Atsakymas čia: "O štai ir mes!!!!
susimąsčiusi, man - pati gražiausia:


panašu, paspringusi vynuoge:


įbedusi snapą į Monparnaso bokštą:


mėgstančios kompaniją:


Tik info.
Susiruošusių pasilabinti su chimeromis laukia pasilypėjimas iki 2-o aukšto, kur yra bilietų kasa ir suvenyrų "kioskas", bei 5min (laikas limituojamas) pasigrožėti vaizdais iš 3-io aukšto. Kadangi orai mūsų nelepino, vėjas ir per Paryžių pergalingai žygiavęs lietus tas mūsų 5 min "sutrumpino". Tačiau aukščiausią Notre dame "tašką" pagavau. Prašom: Aukščiau - tik žvaigždės

Štai, Site jau ir "apibėgom". Pabaigai - Site salos "smailė". Atšilus orams, ji tiesiog negali atrodyti kitaip. Juk tai - Paryžius!


Tiltai tiltai, Paryžiaus tiltai.. ( -tai tik lyrinis nukrypimas.) Jų daug, jie visokie (seni, nauji, ilgi, trumpi, pėsčiųjų ir ne tik, įspūdingi, tiesiog tiltai ir t.t.).

Tai ta pati Site smailė naktį.

Vienu jų "kraustomės" į "žemyninę" Paryžiaus dalį:


Atkreipiu dėmesį:
liūdnai spynomis pagarsėjęs pėsčiųjų Pont des Arts 2008 m. atrodęs taip ("kiaurais" turėklais):


2014 m. atrodė jau taip:

iš arčiau:


Nenuostabu, kad turėklų dalis nebeatlaikė, ir tas "turistų džiaugsmas" - kalbu apie spynas - kelia rūpestį miesto valdžiai.

Dar vienas - puošniausias, jei ne gražiausias - Paryžiaus tiltas, pavadintas Aleksandro III vardu, jungiantis Kairįjį ir Dešinįjį Paryžiaus krantus. Netyčia gavosi "koliažas" iš 2008 ir 2014 m. nuotraukų. Užtat matosi visas :
kairė:


centrinė dalis:


dešinė:

Švento Liudviko sala taip pat apeita. Prisiminsiu ją su apgailestavimu, kad nenufotografavau sūrių parduotuvės vitrinos, ir dar dėl to, kad taip ir neradom įėjimo į Šv.Liudviko bažnyčią. Maža, jauki, rami (sąlyginai) miesto dalis. Vienintelė nuotrauka:


Trumpas žvilgsnis į tipišką, bukinistų "okupuotą", Senos krantinę:


Ir keli žvilgsniai į Hotel de Ville, beveik tiesiogine prasme - miesto rotušę 2008 m.:



ir 2014 m.:

"Žemyniniame" Paryžiuje laukia kitas Miesto simbolis – Eifelio bokštas. Vėlgi – nesileisiu į smulkmenas bei atsiprašysiu už neryškias nuotraukas. Sąmoningai sukelsiu, nes – mano akimis – jos turi savotiško žavesio.
Tik info. Esu įsitikinusi, kad didžiausią įspūdį Eifelio bokštas padaro, pamačius jį iš Trokadero aikštės, nes ten jis atsiveria „visu gražumu“, tsakant, - kai tūlas turistas, nieko neįtardamas, išlipęs iš metro, pasuka už Šaijo rūmų kampo, ir ....TADAM:


po 6-erių metų pasikeitęs tik dangus virš jo (tirštesnis):


Jei teisingai supratau, iš pat pradžių Eifelis lyg ir turėjo atrodyti taip:


Man keturkojis jis gražesnis, bent - patikimesnis:):


"Suvenyrinio" (midi) dydžio:


Viena iš kojų. Berods, rytinė

Papildyta:
Žvilgsniai iš apačios:




O dabar - ir iš viršaus:



"Atsakomasis" žvilgsnis į Trokadero aikštę ir Šaijo rūmų kompleksą (su La Defense antrame plane) pasirinktinai, kam koks fonas tinka:
2008 m.

2014 m.


Nesusilaikiau ir demonstruoju dar vieną šios serijos nuotrauką. - Tie maži žmogeliukai Trokadero aikštėje priverčia nusišypsoti:

Nesekasi man su Paryžiaus fotoreportažais. Vis kažko prisidirbu su nuotraukom.
Gal moderatorė padės "atstatyti" 2 pražuvėles ankstesnėse žinutėse, o 2 paskutinės žinutės nuotraukas pademonstruosiu pati.
Taigi, žvilgsnis į Trokadero aikštę 2014 m.


ir juokingieji mažieji žmogeliukai: