"priešvėžinė mityba"

o aš manau, kad nėra taisyklių, vieniems tas tinka, kitam anas galbūt...žinoma, nekalbu apie bulkutes visokias, kurios tikrai jokios naudos neturi, reikia kokybiško maisto svarbiausia ir su saiku...aš pavyzdžiui supratau, kad žaliavalgystė man nepakeliau, beje, jau rašiau...matau žaliavalgių šeimyną, manes jie nei kiek neikvepia, atrodo, labai išsekę ir nesveiki...

ai, dar pridėsiu ...moteris pati sakė, kad žiemą įvedė šilto maisto, sriubą lyg, nes anot jos, visi pikti patapo labai

Jaunatviskas entuziazmas nera blogai, tik zmogu keicia stiprus isgyvenimai. Kai prieini prie to, kad pradedi suprasti, jog gali netekti savo vaiko, ar kito mylimo zmogaus, tampa visiskai nesvarbu, ka valgysi ir kaip valgysi, kai norisi atiduoti dali saves, kad tik artimas zmogus nekentetu, nori nenori jieskai, kapstai ir kai atrandi tai, kas realiai padeda, kai isbandai ant saves, o dar ir turi to viso paaiskinima, visa sistema, zmogus tampa stipresniu ir norisi tiesiog tuo pasidalinti.

Stebeti savo organizma, o dar ir matuoti parametrus, kad suprasti, kokioje bukleje esame nepatyrusiam zmogui yra sunkus darbas ir del to kol neprispiria, nenorisi tuom uzsiimti, net pripazinti, kad toks budas egzistuoja.
Kam idomu cia viskas apie metabolizma ir jo disbalansus:
http://www.homosanit...a_prasideda_cia
http://www.homosanit...eda_cia_TESINYS
http://www.homosanit...as/metabolizmas

ivetacom, ne visada viskas taip sudėtinga ir sunku, o atvejų yra įvairių.

Asmeniškai žinau atvejį, kai nebeprogresuoja, o susitraukė ir tarsi nunyko smegenų auglys pas vyresnio amžiaus žmogų. Žmogus nedarė nieko su mityba, valgė kaip valgęs, t.y. tradiciškai lietuviškai. Tik nemažom dozėm pagėrė katės nago bei ginkmedžio apie pusmetį. Nuo to laiko praėjo apie 13 metų ir kol kas viskas gerai, nes žmogus ir toliau vartoja įvairius papildus.
Medikai to net nekomentuoja. Padarė naujus tyrimus, pasveikino su geromis žiniomis, atėmė invalidumą ir tiek žinių Jiems net nekilo klausimas, gal tu žmogau ką darei, kaip čia taip stebuklingai pagerėjo vyresniame amžiuje? Neįdomu jiems. Beviltiški

Žodžiu, tų būdų yra, tik nė vienas iš jų nėra užpatentuotas ir garantuojamas. Vėžys, deja, ne tik nuo mitybos išsivysto.

Nežinau, bet tikiu?
Vėžys yra energijos gamybos sutrikimo ląstelėse pasekmė

Kai kalbame apie energijos gamybą dalyvaujant deguoniui ir apie selektyvų ląstelių membranų pralaidumą, mes kalbame apie pačios gyvybės esmę. Štai kodėl lipidų problemos yra visų žmogaus problemų viršuje. Deguonies metabolizmas vyksta organizme visur ir būtent dėl to kiekvienas simptomas ar patologija vienaip ar kitaip siejasi su deguonies metabolizmo sutrikimais.

Kas konkrečiai „lūžta“ paciento organizme, kuris demonstruoja padidintą ar sumažintą deguonies utilizaciją? Iš lipidų metabolizmo taško žiūrint ir šiek tiek supaprastinant, galima sakyti, kad iš viso yra tik dvi fundamentalios biologiškai aktyvių lipidų klasės – steroliai ir riebiosios rūgštys. Kiekviena ši lipidų klasė vaidina svarbų vaidmenį tiek oksidacinėje energijos gamyboje, tiek selektyviame ląstelių membranų pralaidume.

Pacientas su sumažėjusiu deguonies utilizavimu charakterizuojamas riebiųjų rūgščių aktyvumo trūkumu ir sterolių pertekliumi. Toks lipidų disbalansas paveikia oksidacinę energijos gamybą taip, kad ši tampa anaerobinė (be deguonies). Vietoj to pasireiškia visiška priklausomybė nuo fermentinių procesų (anaerobinės glikolizės) – pacientui pastoviai trūksta energijos gyvenimui.

Pacientas su padidintu deguonies utilizavimu, atvirkščiai, charakterizuojamas riebiųjų rūgščių aktyvumo pertekliumi ir sterolių trūkumu. Toks lipidų disbalansas sukelia nekontroliuojamą oksidaciją, tai yra žalingas laisvųjų radikalų reakcijas ir peroksidų susidarymą. Nors toks pacientas ir gamina energiją, dalyvaujant deguoniui, tačiau ji yra tokios formos, kad jos organizmas negali panaudoti. ADF ardo audinius, inhibuoja katalitinius procesus, greitina audinių senėjimą ir degeneraciją.
Sterolių trūkumo atveju(katabolinis vėžys) išsigelbėti galima mėginti tik vartojant labai daug sterolinių riebalų- cholesterolio. Iš kur jo, be gyvulinio maisto, gauti? Gyvulinio maisto apribojimas ir augalinių polinesočiųjų vartojimas tokiam žmogui- pagreitinta kelionė į kapus.

Sterolių pertekliaus atveju(anabolinis vėžys) taip tikrai, galima žaliavalgiauti, veganauti, valgyt daug polinesočiųjų augalinių riebalų(Budwig protokolas su sėmenų aliejumi) ir gal būt viskas bus gerai. Kol ląstelių membranos netaps per daug pralaidžios ....
Supraskit pagaliau- nėra vieno varianto VISIEMS tinkančio. Pirmiausia reikia išsiaiškinti kurį variantą turime- vėžys anabolinis ar katabolinis o jau tada žiūrėti ką keisti mityboje. Anabolinis vėžys- tai tas vėžys, kuris priklausomas nuo gliukozės. Katabolinio vėžio atveju gliukozės apribojimas negelbsti. Kartais tiesiog nepakanka laiko -kad ir naudojant daug cholesterolio- pasikeistų padėtis ląstelėse.
Apie energijos gamybą anabolinio nukrypimo(sterolių perteklius) atvejuČIA ir ČIA
Katabolinio nukrypimo(sterolių trūkumas) atveju ČIA ir ČIA

Medicininės procedūros

Chirurginis įsikišimas - labai stiprus katabolikas.
Radioaktyvus švitinimas - labai stiprus katabolikas.
Chemoterapija - priklausomai nuo naudojamų medžiagų, gali būti arba labai stiprus anabolikas, arba katabolikas.

Žmonės, visiškai nesuvokiantys kokią reikšmę organizme ir ląstelėje turi tam tikri riebalai ir pasirenkantys tik vienus kuriuos VISAM LAIKUI vien dėl tikėjimo (ne žinojimo!) eina į ligas. Lėtai ir užtikrintai.

http://www.ncbi.nlm....les/PMC3157418/

Tas pats būtų, jei žvėrį pirma reiktų sumedžioti (atėmus šautuvus) arba pirma išauginti ir po to patiems skersti
Mėsos suvartojimas išsyk sumažėtų.

Dar daug ką lemia kokios kokybės ir kiek suvartojama. Jokiais laikais mėsa nebuvo kasdienis valgis. Nei pirmykščiam žmogui, nei LT valstiečiui.

Vėžio atveju, manau, labiausiai lemia išvis gyvensenos keitimas. Ta žinia kiekvienam šokas, ir vertybės permąstomos, ir mitybos keičiamos..Manau labai įtakoja tas, jog nebegyvenama taip pat kaip iki onkologinio susirgimo Todėl sveiksta pradėję žaliavalgiaut užkietėję 'mėsėdžiai' ar veganai nusprendę valgyt viską

nereikia ant jų pykti- jei žmonės į žaliavalgystę, veganystę perėjo turėdami anabolinį nukrypimą, elektrolitų perteklių (padidėjęs spaudimas) atsisakę gyvulinio maisto ir vartodami augalinius riebalus- daug polinesočiųjų- jie pakeitė padėtį ląstelių membranose ir jie tikrai pajuto didelį pagerėjimą- todėl ir mano, kad tai gali tikti kiekvienam- kiekvienas gali pasijusti kaip jie. Bet jie klaidingai mano, kad taip bus visą gyvenimą- juk, jei pavartojam vaistus ir pasijuntam geriau- nemanome kad vaistų vartojimą reikia tęsti visą gyvenimą? Tai yra svarstyklės, sūpuoklės. Kai vienas galas kyla, kitas leidžiasi, jei pasiekiama pusiausvyra- gyvenimas, sveikata puiki- ir reikia išmokti tą pusiausvyrą išsaugoti. Nesuprantant to- kiekvienam skirtingai- po kurio laiko, 5 ar 10 metų, sūpuoklių galas nusileidžia, tas membranų pralaidumas pasidaro per didelis, iš ląstelių elektrolitai išteka, spaudimas mažas, euforija baigiasi, vystosi katabolizmas ( ir dažniausiai apsireiškia autoimuninės bėdos) o tada būtinas cholesterolis, gyvulinis riebalas. Protingas žaliavalgis ar vegetaras į racioną įtraukdamas sviestą, grietinę, kiaušinius- gaus pakankamai cholesterolio ir šitų problemų greičiausiai išvengs. Jei tik nepersistengs su nesočiųjų riebalų vartojimu. Ir ČIA paskaitykit

Anabolinis disbalansas- yra dėl maisto medžiagų pertekliaus, katabolinis- trūkumo, maisto medžiagos blogai pasisavinamos.
Kaip sakė paskaitoje apie metabolizmą: palyginimas- anabolinis disbalansas šlapios, vos rusenančios malkos, katabolinis- uždegti laikraščiai, plykst ir ..tik pelenų krūva. Anabolikas dūsta dėl deguonies trūkumo, kataboliko organizmas lėtina kvėpavimą, kad apsiginti nuo deguonies pertekliaus. Badavimas, ar gyvulinio maisto ribojimas gilins katabolizmą. Jei žmogus su kataboliniu disbalansu sumanytų pabadauti, veganauti- jis tik pagreitintų organizmo irimo procesus ir problemos apsireikštų labai greit.


Dar vienas smegenų auglio tramdymas ketogenine mityba pavyzdukas.



Jei žmogus nebūtų taip nutolintas nuo savo maisto, tai jam būtų visai natūralus dalykas- nori valgyti- eini medžiot. Pvz, man tai nesukelia jokių problemų. Pati perinu paukščius, auginu, skerdžiu ir valgau. Auginu kiaulytes lašiniams. Glostau, peniu ir skaniai valgau. Nestringa. Žinau, kad tai būtina tam, kad išgyvenčiau.
O mano vyras irgi apsidžiaugtų, jei būtų leidžiama medžiot su lankais.
Jis greičiausiai aname gyvenime indėnu buvo.

Apie energijos gamybą ląstelėje. Ir jos sutrikimus, kurie atveda iki vėžio.

Dar apie Krebso ciklą

Jei žmogus organizmo svoris auga, ir auga būtent riebalinis svoris, tai šis faktas kalba, kad tokio žmogaus organizme neveikia Krebso ciklas (pirmas veiksmas, kurį turite atlikti tam, kad numesti svorį – tai sukandus dantis išsiaiškinti kas tai yra Krebso ciklas ir maždaug kaip jis veikia). Žmogus gauna energiją dviem pagrindiniais būdais.

Yra ramus energijos gavimo būdas, su gera ATP(adenozintrifosfato) išeiga ir yra kitas, rezervinis energijos gavimo būdas, kurį galima būtų pavadinti „kad tik kaip nors išgyventi“. Kaip nors išgyventi esant deficitui deguonies sistemoje.

Pirmuoju būdu organizmas valgo viską, kas papuola – degina angliavandenius, baltymus, riebalus. O antruoju būdu – minta tik angliavandeniais ir aminorūgštimis, gliukogeniniais baltymais, kurie dar pakliūna į glikolizės grandinę. Toks būdas galutiniame rezultate duoda mažai energijos – viso labo tik dvi ATP molekulės, kai tuo tarpu pirmuoju būdu gauname net 38 ATP molekules. Viskas, kas pakliūna į organizmą ir neturi galimybės būti oksiduotu, bus pervedama į riebalus. Kitaip sakant – jei nėra oro degimui, tai malkos kapojamos ir nešamos į pilvo ir šlaunų sandėlius. Ir jeigu pirmasis būdas (oksidacinis) dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali vykti, žmogus ima kaupti malkas (riebalus) sandėliuose, kurios negailestingai užkloja biusto ir talijos žavesį ilgam. Gliukozės perteklius yra perdirbamas į riebalinį audinį. O gliukozės tokiam (nutukusiam) žmogui visada yra ir bus mažai, nes dėl neefektyvios energijos gamybos visoje sistemoje susidaro energijos deficitas, o smegenys pirmos ir reikalauja nuolatinio maitinimo (negalime gi mes negalvoti, jos dirba net ir mums miegant), ir reikalauja jos angliavandenių, nes tai vienintelė medžiaga iš kurios organizmas gali greitai tuo metu pagaminti gliukozę ir nuraminti centrinį procesorių – smegenis. Visos kitos medžiagos organizmą tik terš, blogins pralaidumą, sės šlakais jungiamajame audinyje. Ir todėl, kol neįjungsite deguonies kūryklos organizme, deginti viršsvorį kažkokiomis dietomis ar jų nuorodomis dieta.lt nėra prasmės.

Tiesa, galima sumažinti kalorijų skaičių mityboje ir nuo tokio neišmintingo žingsnio svoris iš lėto ims kristi, tačiau audiniai ir smegenys nuolat gyvens energetinio deficito sąlygomis, jeigu joms nesustiprinsite ATP gamybos tuo pirmuoju, ekonomišku būdu, tai yra iš gliukozės molekulės gauti 38, o ne 2 ATP molekules. Labai svarbu reguliuojant metabolizmą organizmui tuo pačiu duoti ir atitinkamų pirminių medžiagų – substrato. Jos duodamos įvertinus kraujo, šalpimo ir t..t, tai yra metabolizmo tyrimus, kurių pagalba nustatoma kokia padėtis yra ląstelių membranose – atidarytos jos ar ne. Riebalus kaupiantis žmogus, kaip taisyklė, priklauso anaerobiniam, gliukogeniniam, anaboliniam metabolizmo tipui.

Tam, kad suprasti kaip paleisti organizme aerobinę (oksidacinę) dalį, reikia žinoti kaip veikia Krebso ciklas ir visos jo būtinos grandys. O būtinos jos yra šios: mitochondrijų membranos, visi fermentai, protonų elektronų pernešėjai, kurie aprūpina substratų aerobinį oksidacijos etapą. Kadangi energijos gavimo būdas pas nutukusius pertvarkytas į energijos gavybą iš gliukozės(anaerobinėmis sąlygomis), kiti substratai, apart angliavandenių, energijos gamybai nepanaudojami. Naudojami tik angliavandeniai. Iš jų pagamintos gliukozės kiekio dalį sunaudoja smegenys (tarp kitko, ar daug matėte nutukusių tikrų mokslininkų? ), o visą kitą perteklių kasos išskirtas insulinas sukraus į riebalinį audinį.

Insulinas – tai hormonas, išjungiantis organizmo sugebėjimą utilizuoti riebalus, ir todėl gauti energiją iš riebalų, esant organizme dideliam kiekiui insulino, neįmanoma.


(Dėmesio! Dirigentas aktyviai mosikuoja, matyt jam svarbi ši partitūros vieta. Turėtų būti svarbi ji ne tik jam, bet ir jums!) Klaidingai manoma, kad, jei žmogus turi daug riebalų, tai tokio žmogaus mityboje reikia griežtai apriboti riebalus, o imti maitinti jį kokiomis nors pjuvenomis – sėlenomis, ląsteliena, liesu jogurtuku... , vienu kitu vitaminu (nors protingai vartojant vitaminus irgi galima pasiekti kažkokių teigiamų poslinkių).

O iš tikro tam, kad perjungti procesą iš glikolizės į aerobinę Krebso ciklo dalį ir sutaupyti gliukozę smegenims, kad organizmas nuolat jos neprašytų, reikia organizmui duoti visai kitą substratą. Įsivaizduokite: įeina gliukozė į ląstelę, citoplazmoje vyksta visa eilė reakcijų iki piruvato (glikolizė bedeguoninėje aplinkoje vyksta iki laktato, deguoninėje – iki piruvato), ir toliau tas piruvatas turi įeiti į Krebso ciklą, kur iš jo gauti energijos maksimumą. Jei Krebso ciklas stovi, tai viskas ties citoplazma ir baigiasi. Krebso ciklas – tai horizontalus medžiagų įėjimas (vertikaliai įeina tik gliukozė), o horizonaliai įeina baltymai, aminorūgštys, riebalai (pati talpiausia energijos forma). Todėl norinčiam numesti svorį žmogui, būtinai reikia valgyti riebalus – sočiuosius, ir visa tai papildyti Krebso ciklo komponentais – B grupės vitaminais, selenu, variu, magniu, siera (iš maisto ar preparato), acetilcisteinu (sieros šaltinis, gerai išplaunantis atliekas iš jungiamojo audinio). Greta riebalų reikia vartoti dar dvi medžiagas – L-karnitiną ir kofermentą Q-10. Kokia viso to prasmė? Tam, kad vertikalę pervesti į horizontalę. Be L-karnitino riebalai į Krebso ciklą nepakliūna, net jei ir pavyks vitaminais, mityba ir kitomis priemonėmis įsiūbuoti reikalą. Gliukozė kaip buvo naudojama vertikaliai, tai ir bus. Gliukozę, apskritai, reikia pašalinti iš savo raciono, tada sumažės insulino gamyba, jis bus nereikalingas (jis reikalingas tik tam, kad pašalinti gliukozės perteklių kraujyje į ląsteles). Insulinas įjungia gliukozės utilizaciją ir jos perėjimą iš piruvatų į Krebso ciklą, tai yra iš glikolizinės dalies(anaerobinės) į Krebso (aerobinę). O mums čia reikia riebalus paleisti. Tada kaip viskas vyks organizme? Viskas, kas yra žemiau galvos, gaus adekvačią energiją iš riebalų, nereikalaujant insulino sau, riebalai su L-karnitinu lengvai praeis pro ląstelių membranas, prisotins ląsteles ir gamins ekonomiškai ATP. Ląstelės energetinis potencialas pakils, organizmas ims jaustis normaliau ir taps stipresniu. O tie angliavandeniai, kurie paklius su maistu, tai yra didesnis jų procentas, keliaus į galvą – smegenų mitybai. Galvoje insulinas nereikalingas.

Kokia nauda, kai vartojate riebalus? Žemutinė kūno dalis maitinama be insulino panaudojimo, o gliukozė į smegenis irgi keliauja be insulino, tai yra insulino pareikalavimas organizme stipriai sumažėja. Kai tik krenta insulino lygis, anaboliniai procesai nutrūksta (insulino prasmė – kaupti ir saugoti „sandėliuose“, ir įjungti gliukozės perdirbimo į riebalus procesą). Todėl, kaip jau turėjote suprasti, suliesėti tik badaujant – nepavyks. Smegenys ims badauti ir įkyriai reikalauti maitinimo. Juk ne vienas iš jūsų ir ne kartą tai jau esate išbandę.

(Dėmesio! Dirigentas ir vėl aktyviai mosikuoja. Matyt ir vėl svarbi partitūros vieta). Ištraukti riebalus iš ląstelių energijos gamybai be L-karnitino, be metabolizmo pertvarkymo, esant aukštam insulino kiekiui kraujyje, neįmanoma.

Norint paleisti teisingai mechanizmą svoriui numesti, išeitis yra tik viena – pamaitinti Krebso ciklą jam reikalingomis medžiagomis, duoti medžiagas, praeinančias pro ląstelės membranas, kurios, kaip taisyklė šitoje stadijoje yra uždarytos. Yra du pagrindiniai metabolizmo disbalanso tipai – anabolinis ir katabolinis. Kai žmogus kaupia riebalus – tai yra anabolinis disbalanso tipas. Tam, kad pereiti iš anabolinės dominantės į subalansuotą medžiagų apykaitą, reikia duoti organizmui visas medžiagas, kurios dalyvauja aerobinėje energijos gamyboje Krebso cikle. Kodėl reikia duoti būtinai riebalų, o ne angliavandenių? Todėl, kad gliukozė yra vandenyje tirpstanti medžiaga, ir į ląstelę ji gali pakliūti tik dalyvaujant insulinui, o riebalai pakliūna į ląstelę per membraną tiesiai.

Esant anabolizmo dominantei, ląstelių membranos uždarytos, nepralaidžios, į jas maisto medžiagos nepakliūna – tai didina organizmo energetinį deficitą, o šlakai neišmetami lauk – tai skatina ląstelių vidinę intoksikaciją. Ir taip žmogus iš esmės tampa mėšlo maišu, vis labiau storėjančiu ir vis labiau „kvepiančiu“. Išmesti neina, pasimaitinti neina, nes membranos uždarytos.

Antrasis disbalanso tipas – katabolinis. Kaip taisyklė, jis dominuoja pas tuos žmones, kurie yra liesi, asteniški, kurių organizmai viską degina, kiek bevalgo niekas į kūną neina. Antruoju metabolizmo nukrypimo atveju dominuoja nesočiosios riebiosios rūgštys. Jos suminkština ląstelių membranas ir daro jas per daug pralaidžias.

Todėl norint pervesti anabolinį nukrypimą į katabolinį, be sočiųjų riebalų (energijos šaltinio), galima naudoti dar ir polinesočiąsias riebiąsias rūgštis, tam, kad suminkštinti ląstelių membranas ir padaryti jų pralaidumą didesnį, kad į ląstelių vidų galėtų patekti substratai. Kol nepadidės energijos gamyba ląstelėje, nepradės gamintis ATP, ląstelė bus dar ir elektriniame deficite. Kam reikalinga ATP ląstelei? Tam, kad palaikyti transmembraninį potencialų skirtumą – viduje neigiamą krūvį, iš išorės – teigiamą. Jeigu akumuliatorius užpiltas teisingai, transmembraninis potencialų skirtumas didelis, tai potencine energija žmogus yra apsirūpinęs ir jam jos užtenka. Jeigu ATP gaminama silpnai, tai ląstelės transmembraninis potencialų skirtumas mažas (o jeigu dar ir susikeitę krūvio ženklai vietomis – tada išvis tragedija ląstelei ir organizmo šeimininkui). Ir tada ląstelė eikvoja energiją hipersužadinimui, tai yra bet koks poveikis iššaukia veiksmo potencialą ir suirimą. Galutiniame rezultate visa tai baigiasi sistemine acidoze, o ji baigiasi dažniausia onkologiniu procesu.

Vėžio ir atsparumo insulinui ryšys

Pasakiau pakankamai, kad protingi žmonės rastu siūlo galą.

Aš pilnai pritariu!

Bet dauguma dabar mato tik pakuotes ir net neįsivaizduoja ką perka, ir ką valgo. Tai jei žaliavalgiai priklausomi nuo svetimų šalių sezonų ir transporto kompanijų, tai ir visavalgiai priklausomi lygiai taip pat nuo maisto pramonės.

O šiaip tai pusiausvyra ir saikas visur reikalingi.

Skaičiau straipsnį, kad vėžinės ląstelės iš tiesų visai nemėgsta gliukozės, bet jos tokios primityvios, kad nesugeba gauti energijos iš kitų šaltinių ir yra priverstos naudoti tai kas greičiausiai pasiekiama.

O jeigu esi katabolinis tipas, kaip tada reiktu maitintis?

Mėnuli, taip senovėje žmonės nebuvo veganai,( ir aplamai manau, kad bet kokie kraštutinumai mityboje nėra norma). Bet mėsa, pagrindu niekada nebuvo. Paklausinėk senų žmonių, ką jie valgė vaikystėje, jaunystėje. Mano močiutė a.a mirė būdama 95 metų, tėvukai mano abu per 70 jau, aš jų klausinėju ką jie valgydavo vaikystėje ( ilgaamžiškumo pagrindus pakloja būtent mityba vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje). Ir man pasakojo tėvukai ir močiutė, kai gyva buvo, kad mėsa būdavo, tik per šventes ar savaitgaliais, geriausiu atveju ! kas dieną mėsos nebuvo. Kas dieną buvo bulvės,burokai, rauginti kopūstai,duona,natūralus ožkos pienas (ožkos pienas yra tikrai daug sveikiau negu karvės, nes ožka savo svoriu panaši į žmogaus svorį), o ir aplamai dažnai nelabai kas valgyt būdavo, teko ir pabadauti. Todėl ir sulaukė tie senoviniai žmonės šių dienų, nes taip maitinosi.

Voresta, man įdomi tavo teorija, bet aš nesuprantu jos. Tikrai noriu įsigilinti ir pastudijuoti, nes man smalsu, bet vis laiko trūksta, ir viskas labai jau sudėtinga. Kažkaip man nuojauta kužda, kad esmė yra daug paprastesnė.
Na štai aš mėsos beveik nevalgau. Bet valgau kartais žuvį, kiaušinį skystą, retai vištienos. Iš pieno produktų , tik ožkos sūrį ir ne kas dieną. Nevalgau jokių kviečių ir rafinuoto cukraus (na vengiu maximaliai). Mano mitybos pagrindas daržovės, be glitimės kruopos, bulvės, vaisiai. Pakeitus mitybą,(jau 1,5 metų) man atsirado daugiau energijos, dingo besiformavę inkstų akmenys,seborėja, endometriozė, sumažėjo cholesterolis, pakilo hemoglobinas ! Manau kad einu teisingu keliu. Laikas parodys