Daugiametės gėlės, X tema (jubiliejinė!)

Nuo 2005 metų besitęsianti mūsų istorija (esame ne iš plepiųjų...):

I tema, 2005-2010 m.
II tema, 2010-2011 m.
III tema, 2006-2012 m.
IV tema, 2012 m. (vasara)
V (1) tema, 2012 m. (vasara)
V (2) tema, 2012 m. (ruduo)
VI tema, 2012-2013 m. (ruduo-pavasaris)
VII tema, 2013 m. (ruduo-pavasaris)
VIII tema, 2013-2014 m. (ruduo-pavasaris)
IX tema, 2014-2015 m. (pavasaris-žiema)

Tikrai ne plepios. O aš tik nuo paskutinės temos prisijungiau, tai reiks greitai ,,permesti", ką čia gero turite.

Šiluminės trasos neturiu, bet girdėjau vienos gėlininkės atsiliepimus, kad gėris, ji net pilnavidurių vėdrynų neiškasinėdavo žiemai. Bet tai buvo prieš kokius 5 metus. Spėju, kad tokią žiemą, kaip pernai ar užpernai, nebūtų augaliukams gerai. Turbūt panašiai nutiktų, kaip maniesiems prie namo sienos - ten gerokai šilčiau, sniegas nutirpsta net per šalčius, o šiltą šlapią žiemą sudygsta tulpės. Medžių, krūmų sodinti virš vamzdžių negalima. Net nežinau, kokius daugiamečius būtų saugu apgyvendinti. Jeigu 6 zonos, tai irgi gali susimaišyti sezonuose. Lieka vienmetės.

Jeigu ką, tai apie vamzdžius buvo klausimas uždarytoje temoje.

uzjauciu del sunelio
------------
o reikalai su kate pas mane kiek kitokie- ji gelynuose atlieka savo gamtinius reikalus ir sukasa milziniskas piramides kartais, koks smulkesnis ir dar nespejes isisaknyti augalas, palaidojamas kaip koks faraonas. Suo tiek bedos man nedaro, tik biski apeda zolinius augalus.
-----------
Del vamzdziu nieko nesiaiskinau- silumines trasos pas save neturesiu- viso labo vienas vienintelis vamzdis nuotekoms ir tas pat eis po zeme giliau nei metras. Taigi vargu bau ar jis gali nors kiek pasildyti zeme? Vienintelis nepatogumas, kad kiemas bus praknistas ir keli gelynai bus is giliai ''prakedenti''

vi_, žinau tą tuštumos jausmą, slegiantis. bet jūsiškis garbingo amžiaus sulaukė, maniškis nesulaukė 5 gimtadienio. ką padarysi...

o ar teisingai supratau, kad mėlitą ir lendrūną rudenį įsigijote? ar jie tik planuose?

apie savo rudeninius pirkinius rašiau rudenį, dvi plukės, ir melvenės 'moorhex' ir 'edith dudszus'. šiemet žiemos nėra pajūry, įdomu kaip bus augalams, bet jei neužeis koks didelis minusas ant plikos žemės, tai manau, nuostolių nebus jokių.

mano šiemečiai planai yra
1.didžiojo gėlyno visiška pertvarka, t.y. viską iškasti lauk, ir susisodinti naujai, kad vyrautų žolės.
2. vaikų kiemą sutvarkyt, ar bent jau aptvarkyt, sukurt zonas žaidimam, poilsiui, daržininkavimui ir t.t.
3. pagaliau susodint skroblo gyvatvorę aplink sklypą, ir gyvatvores sklypo viduje, kai kurių zonų atskyrimui.

be šitų pagrindinių dar aibė planų, jau norėčiau imti ir daryti, bet kaip bebūtų gaila, dar tik pusė žiemos tepraėjo.

apie sodinimą virš vamzdžių irgi nieko nepaskysiu, gal po kelių metų turėsiu patirties kaip augalai jaučiasi virš geoterminio vamzdžių, bet čia negreita perspektyva.

dabar knieti sėklų užsisakyt, dauuug , visgi kad ir kaip smagu sodint paūgėjusius augalus, ale kai plotas didelis...piniginė per kūda.

aha, as vakar ziuriu per langa i gelyna ir tokia mintis stukt: eiciau...paraveciau...
cia tipo as ravet megstu bet matyt man jau pavasario abstinencija...
-----------------
jei medziu, labai augiu krumu ant nesodinsit- manau puikiai. pas mane po visais gelynais ir po darzu sitas geris. o geris tai nerealus- dziaugiuos neatsidziaugiu...

gėris kuria prasme, augalams ar namams ? nes dėl augalų, tai girdėjau tokias mintis, kad ten šalčiau, kad įšalas ilgiau laikosi ir pan. tai įdomu ar tikrai, ar tai tiek nežymu, kad augmenija į tai niekaip nereaguoja.

namams
o salnos pas mane kur kas astresnes praeina, nei pas kaimynus. tik nezinau kur tiesa- gal tiesiog del reljefo ypatumu- zemuma... isalas pas mane neuzislaiko, nes neturiu seseliu, plius gi smelis, zvyras- labai greitai atsyla...
----------
siemet pavasari pas mane gali but pasikeitus kiek situacija. gretimais pradejo kelti sklypa- per ziema atveze koki 60 masinu zemiu. seniau ten rukai plytejo ir salnos telkesi... o mes pavejuj, tai atpusdavo sito gerio...

įspūdingi metai nusimato Gyvatvorės turėtų duot sklypui daug struktūros. Laukia dideli pokyčiai

Dėl „plepumo“, tai po nekurių pamąstymų sugalvojau, kad pas mus čia gaunasi kaip mamoms, iš kurių viena turi kūdikį, kita – paauglį, trečia – studentą Oksforde, ketvirta – emigrantą Norvegijoje, o penkta – jau apsivaikavusį. Visų pokalbio temos objektas yra tas pats – vaikas, o pasikalbėti nesigauna. Ir suprantama kodėl. Su augalynais ta pati istorija. Pas mane augalynas/paauglys, tad man aktualu išsikalbėti apie problemas, be kurių paauglystė nepraeina. Kai augalynas taps studentu ar apsivaikuos, teks kurtis blogerį. Susiformavęs/subrendęs augalynas yra ištisas pasaulis, neatsiejamas nuo jo kūrėjo asmenybės. Kalbėdamas apie jį, kalbi ir apie save, t.y. ne tik apie augalus, iš kurių jis padarytas. O tai bus jau ne į temą...

Mėlitą ir lendrūną įžiūrėjau naujame Rasos kataloge. Mėlitą Autumnalis esu jau senokai įsižiūrėjusi pas Oudolfą (ir to SM neslėpiau), bet pas Rasą jo vis nebuvo, tai kentėjau kol atsirado. Siuntinėtis iš kitur nenoriu, nes esu jau apturėjusi su tuom problemų. O vat sėklų norėčiau parsisiųsti, tik nežinau patikimo taško. Gal žinote? Noriu tų pievinių vienmečių/dvimečių – laukinių morkų, rūdėtųjų rusmenių, dar kažko panašaus – nors tu ką...

Na bet pas jus planai tai tiesiog... bolševikiniai:

Pasaulį seną išardysim,
Iš pačių pamatų ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim –
Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

(“Internacionalas“)

O jei pagal vaikų/augalynų klasifikavimą, tai grįžtate atgal į kūdikystės stadiją? Aišku, turite augalyno planą. Pati pasipasakosite, ar teks kankinti? Dar terasos bendruose planuose nepaminėjote. Gal šiais metais ją paliksite ramybėje, ar išvis kanceliuosite kaipo tokią? Šiaip jau, mane dažnokai aplanko noras nupjauti sidabrinę eglę ir pradėti viską nuo švaraus lapo. Todėl pavydžiu jums švaraus lapo baltai...

Aš gi iki šiol nieko nesugalvojau dėl rykštenės/saulainių fragmento perdarymo. Pasilikau tai šaltojo sezono desertui, tačiau kol kas dar apetitas nesukilo. Žinau tik vieną – rykštenės iš fragmento bus pašalintos, o tai gali sukelti domino efektą. Dar šiemet teks, ar bent norėtųsi, atnaujinti bjaurių orų nuniokotus bijūnų ir lelijų plotelius. Yra augalyne gryn kaimietiškų kampelių (ten lelijos su bijūnais ir gyvena), nieko nežinančių apie p. Oudolf‘ą, bet jau pastebėjusių, kad juose įsiveisė žolės, kurių niekas kažkodėl neravi...

Tvarkiau (tik dabar) kai kurias savo sėklytes, išaižytus sausuolius sudėjau į maišelį išmetimui -- pamačiau kaip gražiai atrodo, kokie skirtingi, kokia įvairovė Ištraukiau ir nufotografavau. Čia tik keletas daugiamečių, o kiek skirtumų... kažkaip nustoji tikėti Darvino teorija

sėkliukai

Aha, grožiai. Ir man ta pati bėda - prikaišioju visur po namus sėklinių puokščių, man gražu, o šeimyna nepatenkinta, kad šiukšlina.

Gyvatvorėms jaučiu ypatingą prielankumą. Man jos atrodo...draugiškos. Važiuojant per nedidelius miestelius apima geras jausmas, lyg svetingumo, lyg jaukumo, žalios sienos nesukuria uždarumo jausmo, nors kiemų su visomis paslaptimis nesimato. Ko nepasakysi apie dabartinius naujus rajonus, kur žmonės tveriasi aukštomis aklinomis tvoromis. Jaukumo nėra, gal ir yra, bet jis anapus tvoros, kiekvienas užsidaro savam pasauly. Negaliu su tuo susitaikyt. Ir be abejo, gyvatvorė kiemui struktūros priduos, todėl ji pas mane ne tik teritorijos riboms pažymėti. Gyvenant laukuose norisi ir užuovėjos, ir šešėlio, vidiniame kieme jau yra auganti gyvatvorė, šiemet susiplanavau ir kitose zonose panaudot, ir kaip struktūrinį elementą, ir kaip šešėlį bei užuovėją teikiantį. Tik kantrybės prireiks, kol užaugs.



Mėlitą aš irgi jau įsileidau į savo mintis, nors pagal mano sąlygas, gal ir ne pats tinkamiausias kandidatas. Žolės norisi ne vieno kero, o susipirkt daug- daug ir kainuoja, ieškojau sėklų, kol kas neradau, tiksliau ten, iš kur planuoju siųstis. Atidėsiu vėlesniems laikams.
Įdomu, kokia dalis iš tų bolševikinių planų bus įgyvendinta, nes laukia daug darbelio rankomis, kasiu, vešiu...ir laukiu ir bijau
panašu, kad su didžiuoju gėlynu išties grįšiu į kūdikystės stadiją, reikia pertvarkų, žinau, kad reikia mažint įvairovę, tuo pačiu rast terasinį ir didįjį gėlyną jungiantį elementą. Plano popierinio, jei tokį turėjote galvoje, tikrai neturiu, nuojautą ir kryptį - žinoma. Laukia baltas lapas. Po ne vienerių metų stebėjimo, nusprendžiau, kad mano gėlyne nelieka vietos miskantams, pas mane jie dideli, bevardžiai, ir per dideli mano turimam ploteliui, kol žaliuoja lapai, man jų dydis patinka, bet kai iškelia žiedynus, pasidaro per aukšti. Aukščiausiu augalu palieku lendrūną, jis bus ir ritmą kuriantis augalas, ir žiemą savo šviesia spalva palaikys foną kitiems daugiamečių griaučiams. Nebeliks gėlyne krūmų, sunkiausia susitart su savim, bet kasmet palikusi ir neišrovusi, vistiek grįžtu prie tų pačių minčių, palikt gėlyną be krūmų. Terasinis gėlynas šiemet turėtų augti savarankiškai, korekcijų manau bus, bet reikia palaukt, ir pažiųrėt, kaip atrodys šiemet. Ech, labai nekantru ir sunku būna išlaukt pirmus metus, nesinervinant dėl naujų augalų ūgio, žydėjimo laiko, formos. Tai tikiuosi, kad terasinis gėlynas šiemet bus mano paguoda, kol didysis dar bus šviežias, ir neatitinkantis lūkesčių.

Dėl jūsų saulainių fragmento. O gal tame ir esmė, kad reiktų žiūrėt į visumą, o ne fragmentą? Jei gerai pamenu, tai jis atsirado, kaip bandymas atkartoti gražų matytą vaizdą internete, gal tiesiog atėjo laikas, į jį pažiūrėt kaip viso augalyno dalį, gal galima jį ''atskiesti'', gal kai kuriuos augalus atkartoti kitose vietose, na, kažkaip jį įlieti , panaikinant jo, kaip atskiros kompozicijos statusą?

bijūnai..yra ir pas mane toks plotelis, bijūnai, pentiniai, vilkdalgiai ir t.t. gražios gėlės, net labai. Visą žiemą svarstau, ko vertas tas mano kampas, kurį stengiuosi paslėpt nuo kitų, arba ten ištremt visus augalus, kurie neranda sau vietos didžiąjame ar terasiniame gėlynuose. Kodėl jį laukau? Atsirado jie kaip sentimentas močiutės gėlynui. Bet kuo toliau tuo labiau tuo abejoju. Jei užteks laiko ir drąsos tikiuosi šito ploto atsisakyti.