Sveiki,
Šioje temoje išsakyta dalyvių asmeninė nuomonė, kuri nebūtinai teisinga ir kuria nereikia aklai vadovautis.
Ankstesnės temos apie pasyvų namą:
Pasyvus namas - 29 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 28 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 27 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 26 tema, Ekonomiskai efektyvus namas
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus na - 25 tema
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 23 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 22 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 21 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 20 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
(noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąvade yra netikslumų, ypač tai liečia pasyvaus namo dogmas, nes pasyvaus namo statybai keliami tiktai trys reikalavimai, visa kitą yra rekomendacijos, kurios kiekvienam namui individualios)
1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid sukurta, nesudėtinga, namo šilumos nuostolių skaičiuoklė,
3. kristinka_2010 sudaryta, jos namo šilumos nuostolių skaičiuoklė
4. Informacija apie plokščius pamatus
5. Šildymo ir ventiliacijos sistemų energiškai efektyviuose ir pasyviuose namuose pastatytuose ES apžvalga
Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Plius vienas nerašytas reikalavimas. Norint savo namą sertifikuoti, kaip PN, statybas, reikia derinti su Vokietijoje esančiu PN institutu, dar nuo namo projektavimo stadijos, pastoviai jam mokant nustatytus mokesčius, kurie yra pakankamai dideli ir turint omenį, kad A++ namo reikalavimai yra aukštesni, kyla klausimas, ar tas sertifikavimas yra to vertas.
Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).
Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)
PN aktuali fizikos abėcėlė:
Šildymo prietaisų galia ir šiluminiai nuostoliai matuojami vatais (W), kilovatais (kW)
Šilumos sąnaudos, šilumos nuostoliai ir pritekėjimai per tam tikrą pasirinktą laiko tarpą matuojami kilovatvalandėmis (kWh), už kilovatvalandes mokama energijos tiekėjams.
Trumpai:
galia - W, kW
energija - Wh, kWh
QUOTE(mintas @ 2014 12 30, 20:41)
1. Šildymui sunaudojant 350, prie COP 4 sutaupyti pavyks tik ~250Lt. skaičiuokim 250Lt * 4 šildymo mėnesiai ~1000 Lt. Šilumos siurblys ~20000Lt. Taip, kad ~20 metų. Per tiek metų ŠS gali ir sugesti ir gali naujo reikėti 
. Vis tik koziris karšto vandens ruošimas kuris per metus turėtų leisti sutaupyti dar vieną 1000 Lt. Tad atsiperkamumas jau ~10 metų, o tai jau leidžia šį tą galvoti. Bet vis tiek. Šendien, jei statyčiau namą, ŠS jau nedaryčiau 
.
2. Žinai, mano supratimu, kvapų pamaišymas jau seniai pamiršta rotorinių rekuperatorių problema. Tad jei kalbėti apie rekupą su entalpiniu šilumokaičiu, kuriam vis tiek reikia apsaugos nuo užšalimo, tai jau geriau rinktis rotorinį.
3. Arba ŽŠ su ne entalpiniu šilumokaičiu ir gauni į namus +19C temperatūrą, arba rotorinis. Entalpinis su ŽŠ duodantis tik 2C aukštesnę temperatūrą nei rotorinis be ŽŠ manau iškrenta iš vertinimo.
. Vis tik koziris karšto vandens ruošimas kuris per metus turėtų leisti sutaupyti dar vieną 1000 Lt. Tad atsiperkamumas jau ~10 metų, o tai jau leidžia šį tą galvoti. Bet vis tiek. Šendien, jei statyčiau namą, ŠS jau nedaryčiau .2. Žinai, mano supratimu, kvapų pamaišymas jau seniai pamiršta rotorinių rekuperatorių problema. Tad jei kalbėti apie rekupą su entalpiniu šilumokaičiu, kuriam vis tiek reikia apsaugos nuo užšalimo, tai jau geriau rinktis rotorinį.
3. Arba ŽŠ su ne entalpiniu šilumokaičiu ir gauni į namus +19C temperatūrą, arba rotorinis. Entalpinis su ŽŠ duodantis tik 2C aukštesnę temperatūrą nei rotorinis be ŽŠ manau iškrenta iš vertinimo.
1. Čia kažkur nesuprantu skaičiavimo logikos. Sakai, kad tau šildymas kainavo apie 350 Lt elektra. Jei 350 padalinsime iš 4 gausime, kad su ŠS išeitų apie 88 Lt. Sutaupom apie 262 Lt. Šildymo mėnesiai manyčiau, kad ne 4, o 6. Žinau tą teoriją dėl pasyvaus namo, bet vis tiek jei ne 6, tai bent 5 mėn. Vadinasi per metus sutaupome apie 1310 Lt. 20 000 Lt kainuojantis ŠS atsipirks per maždaug 15 metų. Įvertinus ir karšto vandens ruošimą, turėsime dar greitesnį atsipirkimą. Aišku gedimai ir profilaktika neišvengiama, bet Bangas yra teisingai suskaičiavęs, kad praktiškai bet kuri sistema per 30 metų ir daugiau kainuoja labai panašiai. Tiesa su geoterma gali ir vėsinti namą. Čia matau dar vieną privalumą.
2. Gal ne kiek pamiršta, o sumažinti iki vos juntamo minimumo.
3. Sakai, kad net entalpinis su ŽŠ, kuris sugeba duoti tik 2 laipsniai aukštesnį nėra lygiavertis rotaciniam? O jei jau rotacinis, tai koks geriausias rotacinis, t.y. kurio NVK didžiausias ir koks tas NVK?
QUOTE(cibulis @ 2014 12 30, 20:57)
Šildymo mėnesiai manyčiau, kad ne 4, o 6. Žinau tą teoriją dėl pasyvaus namo, bet vis tiek jei ne 6, tai bent 5 mėn.
Jau praeitais metais šildžiau namą, tai kiek pamenu, realaus šildymo buvo ~4 mėnesiai.
Na nesiginčykim nes iš šio ginčo neturėsim jokios naudos. Aš pasiliksiu prie savo nuoonės, tu prie savo o prirašysim dar pusę temos naudos neatnešančio ginčo. Bendros nuomonės neprieisim. Apsisprendimą savo namo šildymui naudoti ŠS ir grindinį šildymą aš laikau klaida, kurios daugiau nekartočiau. Taip, tai pakankamai geri sprendimai, bet mano manymu - neracionalūs. Dabar šildausi elektra ir matau, kad tai būtų visai normalus sprendimas. Žinoma nepasikliaučiau elektriniu vėjeliu, kaip darau dabar, o būtinai pasikločiau ir elektrinį kilimėlį kai kuriose namo vietose bei dalį šildymo patikėčiau ortakynui. Raidžių namo energiniame vertinime nesivaikau, tad tai neaktualu, bet ir tai ne bėda. Ankščiau negalvojau apie saulės baterijas ant stogo, kaip realų variantą, dabar man tai žiūrisi labai patraukliai, o pakankamą saulės baterijų kiekį iškėlus, net ir A++ garantuotas.
QUOTE
2. Gal ne kiek pamiršta, o sumažinti iki vos juntamo minimumo.
Ant tiek sumažinta, kad ją jau tikrai galima pamiršti. Mane tuo įtikino Raituzo bandymas su smilkalais. Siūlau pasiskaityti jo bloge.
QUOTE
3. Sakai, kad net entalpinis su ŽŠ, kuris sugeba duoti tik 2 laipsniai aukštesnį nėra lygiavertis rotaciniam? O jei jau rotacinis, tai koks geriausias rotacinis, t.y. kurio NVK didžiausias ir koks tas NVK?
Mano nuomone, entalpinis tikrai blogas sprendimas, nes užtikriną panašų NVK kaip ir rotorinis, bet jam vis tiek reikalinga apsauga nuo užšalimo.
Kadangi iš rotorinių rekuperatorių Lietuvoje lengviausiai gausi Komfoventą, kurį ir aš pats nusipirkau, tai jį ir galiu duoti, kaip pąvyzdį. Maniškio Komfovent Domekt Rego 400VE, schemoje matosi, kad prie pačių mažiausių oro srautų jis užtikrina NVK viršijantį 90%. Tiesa, man reikalingi oro srautai šiek tiek didesni, tad turėčiau orientuotis į ~89% pagal kreivę. Mano primetant gautas mano rekuperatoriaus ~84% NVK yra labai netikslus, nes vis dar neprisiruošiau normaliai išmatuoti visas temperatūras. Neturiu tam ir tinkančio termometro.
Yra dar vienas rekuperatorius, į kurį taipogi žiūrėjau, bet dėl didesnės kainos atsisakiau. Komfovent kompakt rego 400VE. Jo varianto su XL šilumokaičiu NVK irgi siekia 90% prie mažiausių oro srautų į kuriuos ir reikėtų orientuotis PN namų savininkams žiemos metu.
Nesakau, kad Komfovent rekuperatoriai yra geri. Yra kliauzų, bet mano supratimu, jie pakankamai konkurencingi net ir lyginant su užsienietiškais analogais.
Mano bloge Laurynas pagyrė Flexit rekuperatorius dėl teisingesnio vieno mazgo sprendimo. Taip sutinku, kokrečiame modelyje tas mazgas išspręstas geriau, bet daugiau į tą rekuperatorių nesigilinau tad nelabai ką galiu apie juos pasakyti.
QUOTE(SGerda @ 2014 12 30, 21:27)
Man tik idomu ,kaip ir kiek užtikrinamas sandarumas rotaciniame rekuperatoriuje ,kai yra judantis šilumokaitis . Paklausiau nes ne visuose ,ben jau lietuviškuose plokšteliniuose (neminint pavainimo ) rekuperatoriuose, neužtikrinamas sandarumas (Vilienės atvėjis ).
užtikrinamas sandarumas rotaciniame rekuperatoriuje ,kai yra judantis šilumokaitis . Paklausiau nes ne visuose ,ben jau lietuviškuose plokšteliniuose (neminint pavainimo ) rekuperatoriuose, neužtikrinamas sandarumas (Vilienės atvėjis ).Konkrečiai pas Vilienę yra ne sandarumo, o atmestinai įrengto ByPasso problema. Dėl blogai veikiančio ByPasso pamenu SM forume skundėsi ir Alascos šeimininkas, taip kad čia ne vieno gamintojo problema, be to, kaip man parodos metu aiškino Vilienės rekuperatorių gaminusios firmos atstovas, tai konkrečiai Vilienės modelio problema, nes pas jį palubinis modelis, o šiame, dėl vietos taupymo buvo konstruktorių priimtas toks sprendimas, kuris pablogino ByPasso darbą.
Po visos šitos diskusijos apie rekupus pasidariau paprastą išvadą - statysiu sau normalų rotorinį + kad paskui širdis/piniginė neskaudėtų pašildant paduodamą oro srautą iki komfortiškos temperatūros elektra, pastatysiu ant padavimo vandeninį šildytuvą su pajungimu į bendrą namo šildymo sistemą. Taip ir oras bus tiekiamas komfortiškas, ir pašildymo kaštai bus kiek įprasta šildymo kwh kainuos. Kritikuokit
QUOTE(Verteris @ 2014 12 30, 22:36)
Po visos šitos diskusijos apie rekupus pasidariau paprastą išvadą - statysiu sau normalų rotorinį + kad paskui širdis/piniginė neskaudėtų pašildant paduodamą oro srautą iki komfortiškos temperatūros elektra, pastatysiu ant padavimo vandeninį šildytuvą su pajungimu į bendrą namo šildymo sistemą. Taip ir oras bus tiekiamas komfortiškas, ir pašildymo kaštai bus kiek įprasta šildymo kwh kainuos. Kritikuokit
Aš irgi taip norėjau, net ir REGO 400VW modelį norėjau pirkti, bet konsultantas mane greitai atkalbėjo. Tiklsiau pasakė, kad prie šio modelio dar reikės papildomai įsigyti patį vandeninį šildytuvą, kuris į kainą neįeina, bei dar ten visokių pajungimo detalių ir vien vandeninio kaloriferio pajungimas kainuos virš 1000 Lt, gal net ir apie 2000Lt. Tad nusprendžiau kad truputį per brangu. Dabar ir vėl galvoju, kad visai gerai būtų pajungti kaloriferį prie grindinio šildymo bet ir vėl - kaina. Ar vertos investicijos tos naudos?
QUOTE(mintas @ 2014 12 30, 23:11)
Konkrečiai ...
O kaip ,su kuo užtikrinamas sandarumas rotaciniame :hm , ten gi judanti detalė-rotorius šilumokaitis ,vyksta trintis tarp sandarintojų manau sandarumo ten tokio neišgausim kaip su plokšteliniu , ar neatsiranda su laiku nesandarumai vis didesni ir didesni ...
O EE name sandarumas numeris 1 .
QUOTE(SGerda @ 2014 12 30, 23:55)
O kaip ,su kuo užtikrinamas sandarumas rotaciniame 
, ten gi judanti detalė-rotorius šilumokaitis ,vyksta trintis tarp sandarintojų manau sandarumo ten tokio neišgausim kaip su plokšteliniu , ar neatsiranda su laiku nesandarumai vis didesni ir didesni ...
O EE name sandarumas numeris 1 .
, ten gi judanti detalė-rotorius šilumokaitis ,vyksta trintis tarp sandarintojų manau sandarumo ten tokio neišgausim kaip su plokšteliniu , ar neatsiranda su laiku nesandarumai vis didesni ir didesni ...O EE name sandarumas numeris 1 .
Logiškai mąstant pritariu, peršasi tokia išvada, bet iš kitos pusės, kalbant apie rotorinius pripažystama, kad juose oro srautai maišosi, taip, kad čia jokia ne paslaptis, tik vienas niuansas, kad šiuolaikiniuose rekuperatoriuose tai jau nekelia problemų. Kaip sandarumas kinta bėgant laikui neatsakysiu, nesu susipažinęs. Ar tik nelinkstama prie čekiškųjų
nesat su jais susijus ?
QUOTE(Verteris @ 2014 12 30, 22:36)
Po visos šitos diskusijos apie rekupus pasidariau paprastą išvadą - statysiu sau normalų rotorinį + kad paskui širdis/piniginė neskaudėtų pašildant paduodamą oro srautą iki komfortiškos temperatūros elektra, pastatysiu ant padavimo vandeninį šildytuvą su pajungimu į bendrą namo šildymo sistemą. Taip ir oras bus tiekiamas komfortiškas, ir pašildymo kaštai bus kiek įprasta šildymo kwh kainuos. Kritikuokit
Čia tik diskusijos be jokių faktinių skaičių, abibudinančių šilumos atgavimo lygį.
Realiai reiks pažiūrėti po metų kitų, kai pvz Mintas pasimatuos savo rotorinio temperatūras ir santykines drėgmes, Korida savo plokštelinio-entalpinio+orinio ŽŠ, Cibulis Pohodos hibridinį ir aš aliuminį plokštelinį priešpriešinių srautų su kanaliniu drėkinimu + oriniu ŽŠ.
Tada bus kažkas panašiau į faktus. Galima bus suskaičiuoti šilumos atgavimo lygį/ įrengimo kaštus ir pasirinkti tai, kas labiausiai tiks.
Tai būtų labai naudingas tyrimas energiškai efektyvių namų statytojams Lietuvoje.
Rotorius nuolat maišo srautus, nes kiekvienu apsisukimu jame keičiasi oro kryptis ir pusėje rotoriaus tūrio esantis atidirbęs oras yra apsukamas ir vėl grąžinamas į patalpas kiekvienu apsisukmu.
Rotorinio srautų pamaišymas per valandą bus lygus rotoriaus tūriui padalintam iš 2 ir padaugintam iš apsisukimų per valandą + nesandarumai per šepetėlius. Tai maždaug būtų ~30ltr/2*400+kažkiek per tarpines=6000 ltr/h
Pohodos srautų pamaišymas su gerai funkcionuojančiomis sklendėmis bus lygus pusei šilumokaičio tūrio padauginant iš 6 kartų per valandą + galima pamaišymas "atsidusimo"/sklendžių pasisukimo momentu (po 3 sekundes pilno 150m3/h srauto 6 kartus per valandą) = 60ltr/2*6 + 2/3600*150000*6= 680 ltr/h
Remiantis tokia logika tas hibridinis menkai pamaišo srautus kol gerai veikia sklendės, bet skaičiuojant jo šilumos atgavimą reikia įvertinti, kad "atsidusimo" momentu jo NVK yra labai menkas (beveik = 0). Tai gan stipriai atsilieptų kalbant apie aukštus NVK.
Namo nesandarumas ir rekuperatoriaus nesandarumas yra šiek tiek kiti dalykai.
Rekuperatoriaus nesandarumas lemia oro srautų pamaišymą, kuris mažina šilumos atgavimą, nes ne visas oras prateka šilumokaičiu. Jis į namo nesandarumus neįsiskaičiuoja ir nėra tokia nuodėmė kaip užkimštas kaminas sandarumo testo metu ar įėjimo durys, vietoje kurių įstatoma įranga ir nieks nežino kokios kiauros jos yra realiai. Rekuperatoriaus vidiniai nesandarumai lemia tik mažesnį rekuperatoriaus NVK.
QUOTE(Verteris @ 2014 12 30, 23:36)
Po visos šitos diskusijos apie rekupus pasidariau paprastą išvadą - statysiu sau normalų rotorinį + kad paskui širdis/piniginė neskaudėtų pašildant paduodamą oro srautą iki komfortiškos temperatūros elektra, pastatysiu ant padavimo vandeninį šildytuvą su pajungimu į bendrą namo šildymo sistemą. Taip ir oras bus tiekiamas komfortiškas, ir pašildymo kaštai bus kiek įprasta šildymo kwh kainuos. Kritikuokit
As nezinau,gal klystu,bet kokia logika paduoti gatavai pasildyta ora i patalpas per rekupa jei turi sildymo sistema. As suprantu,oras vesokas,bet jei sildai ieinanti ora iki reikiamo lygio,tai kam tada sildymo sistema? Gaunas kaip dvi sildymo sistemos..
QUOTE(biesas66 @ 2014 12 31, 05:59)
As nezinau,gal klystu,bet kokia logika paduoti gatavai pasildyta ora i patalpas per rekupa jei turi sildymo sistema. As suprantu,oras vesokas,bet jei sildai ieinanti ora iki reikiamo lygio,tai kam tada sildymo sistema? Gaunas kaip dvi sildymo sistemos..
Tik dėl didesnio komforto - vis tik paduodamas 6-8 laipsniais vėsesnis oras yra juntamas. Šildymo sistemos tas pašildymas nepakeis (galia jo minimali) ir visų namo šilumos nuostolių su oro pašildymu nekompensuosi (čia jau atskira tema, išdiskutuota ne kartą, apie orinį šildymą ir kada jį galima naudoti).
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 12 30, 23:03)
Aš irgi taip norėjau, net ir REGO 400VW modelį norėjau pirkti, bet konsultantas mane greitai atkalbėjo. Tiklsiau pasakė, kad prie šio modelio dar reikės papildomai įsigyti patį vandeninį šildytuvą, kuris į kainą neįeina, bei dar ten visokių pajungimo detalių ir vien vandeninio kaloriferio pajungimas kainuos virš 1000 Lt, gal net ir apie 2000Lt. Tad nusprendžiau kad truputį per brangu. Dabar ir vėl galvoju, kad visai gerai būtų pajungti kaloriferį prie grindinio šildymo bet ir vėl - kaina. Ar vertos investicijos tos naudos?
Į paskutinį klausimą tikiuosi Jūsų atsakymo šio sezono pabaigoje
Viskas priklauso, kiek elektros prisuks rekupo tenai... 
