Vegetodistonija..depresija..PA..nerimas

Kūniški (somatiniai) psichikos sutrikimų simptomai – tai įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurie kyla dėl tam tikrų galvos smegenų sričių dirginimo esant patologiniams psichikos pokyčiams. Tuo tarpu pačiose kūno dalyse, kuriose jaučiami šie simptomai, patologinių pokyčių nenustatoma arba jie yra minimalūs.

Dažniausiai pacientus vargina šie somatiniai psichikos sutrikimų simptomai:

širdies plakimasis

oro trūkumo pojūtis

nemalonūs pojūčiai po krūtinkauliu

pykinimas

„kamuolys gerklėje“

svaigimas

galvos skausmas

galūnių tirpimas

įvairios lokalizacijos deginimo pojūčiai

prakaito pylimas

Simptomų diagnostika

Dažniausiai šie simptomai pasireiškia sergant depresija ir nerimo sutrikimais.

Psichikos sutrikimai, kuriais sergant vyrauja somatiniai simptomai, yra gana dažni. Matyt, to priežastys slypi mūsų gyvenimo būde. Dabartinių dienų tempu gyvenantis žmogus dažnai jaučia nerimą, vidinę įtampa, įvairias baimes, nuotaikos svyravimus, jį vargina nemiga. Tokios emocinės problemos kai kam tampa vos ne gyvenimo norma. Taip gyvenantis žmogus daugiau ar mažiau sąmoningai ignoruoja savo emocines problemas, tuo tarpu su kūniškais simptomais jis nelinkęs susitaikyti. Jam žymiai paprasčiau paimti kraujo mėginius, atlikti kompiuterinę tomografiją ar kitus modernius tyrimus, o po to kartu su gydytoju peržiūrėti tyrimų rezultatus, negu atsakyti sau į klausimus: kodėl aš prastai jaučiuosi? Ar mano bendravimą su artimaisiais lydi gera nuotaika? Ar visada turiu į ką atsiremti sunkiu gyvenimo momentu? Kas butų tada, jeigu staiga nebereikėtų arba nebegalėčiau išlaikyti dabartinio gyvenimo ritmo? Ar aš esu savo dienotvarkės šeimininkas, ar savo dienotvarkės vergas? Ar ne per dažnai nuo savo nerimo bėgu pasinerdamas į svaigalų liūną? Gal mano gyvenime per daug melo ir apsimetinėjimo tuo, kuo iš tikro nesu?..

Taigi, sąmoningai ar nesąmoningai užtrenkus sau pačiam duris į turtingą emocijų pasaulį, „pamiršus“, „išstūmus“ emocines problemas žmogus dažnai pradeda jausti daugiau kūniškus, bet ne psichinius simptomus.

Svarbu tai, kad apie psichinę šių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai (šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, chirurgas ar kitas – tai priklauso nuo simptomų tipo). Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Kartais somatinių medicinos sričių specialistai nesiryžta nukreipti savo paciento psichiatro konsultacijai, o nustato tokias mažai ką paaiškinančias diagnozes, kaip vegetacinė disfunkcija, vegetodistonija, funkcinis sutrikimas, gastritas, „druskos“ ir, norėdami kažkiek žmogui padėti, paskiria raminančiųjų vaistų. Tačiau tokio gydymo ne visada pakanka, o ilgalaikis gydymas raminančiais vaistais gali būti netgi žalingas (apie galimą jų vartojimo žalą žr. straipsnelyje „Apie psichotropinius vaistus“).

Simptomų kilmė

Dažnai pacientai stebisi, kad psichikos sutrikimai gali pasireikšti ir nemaloniais pojūčiais kūne. Tačiau medicininiu požiūriu šių pojūčių kilmė nėra paslaptis. Galvos smegenyse yra atskiros sritys, kurios reguliuoja visus psichikos procesus bei visų organizmo vidaus organų veiklą. Smegenų smilkininėse srityse bei smegenų centrinėje dalyje išsidėstę centrai, kuriuose kyla įvairios emocijas. Greta jų yra centrai, kurie atsakingi už vidaus organų (širdies, plaučių, skrandžio, žarnyno ir kt.) veiklos reguliavimą. Kada dėl emocinių problemų padidėja emocijų centro aktyvumas, jis neišvengiamai „užkabina“ ir greta esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šis vidaus organų veiklą reguliuojančių centrų dirginimas ir gali pasireikšti įvairiais aukščiau išvardintais nemaloniais pojūčiais. Be to, ilgalaikio streso metu organizme išlieka padidėjusi adrenalino bei kitų streso hormonų koncentracija, kuri „kala per širdį“, sukelia organų kraujagyslių spazmus.

Apibendrinimas

Jeigu Jus keletą mėnesių vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, o išsamus ištyrimas pas šeimos gydytoją bei kitus specialistus nerodo aiškios ligos – vertėtų apie savo sveikatą pasitarti ir su psichiatru. Nebijokite, tikrai niekas Jūsų „neuždarys“, neapribos Jūsų teisių.

Aciu uz nauja temute

Kaip jauties Luka77?

as ten klausiau anoj temutej kaip tu tvarkaisi su sita situacija, tavo vyras zino, kad naudoji ad, mato kaip tau sunku, ka sako apskritai apie tokia situacija?

Sukuriau mums nauja kampeli Kad kalbetume, issikalbetume, dalintumemes patirtimi, patartume, palaikytume, padrasintume ir galiausiai pasveiktume

As jau esu to klaususi, bet kazkaip atsakymo nesulaukiau, tai perklausiu dar karta: ar esat kuri nors vartojus ad maza doze, o siek tiek padidinusios pajaute normalu pagerejima?



As tai ne kazink kaip...Ryte ir diena vis dar blogai jauciuosi, ima nerimas, jauciuosi pasimetus, issigandus, bijau kazko imtis. Tik i vakara siek tiek pagereja. O kartais isvis tik nuo kokios 23-24 val. pasijauciu geriau. Tada stengiuos kazka nuveikti, kokius nors svarbius dalykus apgalvoti. Tai pradejau veliau eiti miegoti. Ir bijau uzmigti, nes zinau, kad ryte vel bus kapiec

Vyrui stengiuosi maziau skustis, nors ir labai sunku, bet vis nuteikineju save, kad greitai pasijausiu gerai ir nera cia ko dievagotis apie vaistus as jam uzsiminiau, bet detaliai visko nepasakojau. Jis nelabai tuo ir domisi, tai kazkaip ir negrudu jam to i galva. Nezinau, kartais pagalvoju, kad galbut reiketu jam viska tiesiai sviesiai isklot, bet tada ir sudvejoju, ar to reikia, galbut tai tik dar pasunkintu padeti, galbut pradeciau jaustis dar labiau kalta pries ji, pries vaikeli ir pries visa pasauli...

Ka jus manot? Turetu jis viska nuo a iki z zinot ar nebutinai?

Artimuju parama ypac svarbi ir manau vyro parama jum butu i nauda. As saviskiam pasisakiau 2 pazinties savaite, nes jis buvo jau spejes pasipirst. Man jis labai padeda, as jam nnnnnnn kartu i diena knisu prota kaip man blogai ir jis mane visad ramina, linksmina. Be jo... nezinau kas butu

Ka jus manot? Turetu jis viska nuo a iki z zinot ar nebutinai?
[/quote]

Skųstis pastoviai gal ir nereikėtų, bet aš tai pakalbėčiau apie viską kas neramina. Pvz saviškiam pasakiau, kad dabar turiu gerti vaistus ir neaišku kaip čia bus, kai blogai labai buvo sakiau aš gal net vaikų nesugebėsiu tau pagimdyt ir t.t...O jis pasakė, kad jam svarbiausia, jog aš būčiau sveika, o bus kaip Dievas duos, tai nuramino labai...atrodo kuriam 24 metų vaikinui rūpėtų kažkokia besiskundanti ir bežliumbianti mergina...bet vat išbandymai tokie ir parodo kas kaip

Sveikutės... Praeitą rudenį man pripažino vegetodistoniją, buvo sunkus periodas... žiemą atsigavau, pavasarį vėl truputį nervukai pačiuožė, o vasarą išvis jokių vaistų nebegėriau viskas buvo super. Na ką vėl ruduo... Nebe sugebu kovoti su savimi, esu visada pavargusi, atsibundu ir jau jaučiu kaip jėgų nėra... Skauda galvą, ką daryti? Kaip prisiversti kažką daryti ir negulėti ištisas dienas lovoje...

Nu man irgi klaikiai pastarosioms dienom kazkaip, panasiai kaip Lukai77, as jau ir nebezinau ka daryti, zinau tik tiek kad negaliu ad ir turiu , tai ad atkrenta, o ka toliau daryti nezinau

O tu ar pati labai nori leliuko, ar tiesiog kad taip " reikia ", taip priimta, ir visos kt normos? Kadangi as niekad ir nenorejau , vyras irgi, tai mum ir taip gerai.... O realiai dabar tai net vaiku negaleciau pasirupint su visais svaiguliais, drebuliais, vemimais Kai prisimenu savo mama, tai ji amzinai guledavo, vis sakydavo, kad mamai bloga ir as didziaja gyvenimo dali praleidau su teciu....

ir pati labai noriu ir vyras be proto nori, plius sakau jau kaip ir laukt neiseina, pasirupinciau as juo tikrai, tik kaip va pastot ir isnesiot, kai tokia klaiki sveikata pastaruoju metu, nu ir vistiek as tikiu, kad atsistatys tie nervai man, juk du metus geriau ad, anksciau maziau gerus buvau ir neblogai atsilaikiau

Maja23, tu pernai sakei, kai metei ad irgi buvo uzeje labai stipriai negerumai, bet paskui praejo ane? nes siaip man viska sok, jei ne tas zlugdantis nerimas, kai net aplinkoj sunkusu siorientuot

nu nieko kaip nors

Aš irgi dažnai pagalvoju, kad su tokia savijauta nenorėčiau vaikučio, nes mama sirgo po gimdyvine depresija, tai kokius puse metų negalėjo manimi normaliai pasirūpinti, manau, kad tai turėjo įtakos mano raidai, tikriausiai jau leliukas būdama nerimavau, jaučiausi vieniša ir palikta...
Bet vaikiuko norėčiau ateity, kai gerai jausiuosi, tokia prasmė būti mama
Aišku gerai, jei abi pusės nenori ir yra laimingi be to

Sveikos,

skaitinėju jūsų pašnekesius, bandydama susivokti ar nesu iš tos pačios kompanijos...
turiu baisiai skausmingą ir jokiais rūgštingumą mažinančias vaistais neįveikiamą Gerl'ą (tiesa, skrandis neužsidaro man dėl išvaržos) , šalia to kartais užeina tirpsta veidas, kaip kažkuri rašė akys kaip žvyro pripiltos, smaugulys, graužia burną - jau nebūdingi GERL'ui simptomai.
Nerimas... kol nepaskaičiau nežinojau kas tai yra. Gal kartais ir būna, kad norisi kažkur lėkti laukais arba kai susiginčiju su vyru, tai sukelia mane visą be proto, tačiau tai nurašau savo temperamentui.
Baimės...ilgą laiką labai bijojau susirgti vėžiu, o viskas prasidėjo, kai juo numirė bendraamžė kaimynė, na ir liga Gerlas mano tokia, kad gali jį iššaukti.

Užmiegu ir miegu puikiai, tiesa, keliuosi kaip kaimietė - vis iki 6 val ryto pabundu, niekaip ilgiau 7 val neišmiegu. Koncentracija, orientacija ir atmintis puiki, darbingumas aukštas, nežinau...Pilvas dirba puikiai, virškina puikiai, o iš to puikumo matyt ir graužia stemplę:0

Įdomu tai, kad gastro nusiųsta pas psichologę, kuri išklausė mano skundus (nepraeina rėmuo ir graužia burną), buvau iškart rekomenduota AD. Kai atsisakiau ir pareikalavau pokalbių su psichologu, po jų buvo pasakyta, kad depresija nesergu, bet "gal reikia pavartoti kokius psichotropinius vaistus". Man susidarė įspūdis, kad iš tikro niekas nežino, kaip mus su keistais simptomais gydyti... ir nugydo su gausybe vaistų.

Gal kas susidūrėte, ar gali būti VD be nerimo sutrikimo ,depresijos?Tik somatika?

man taip yra